Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Fizika>Fizikos konspektai

Fizikos konspektai (42 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Aušinimas

    Aušinimas. Kondensacija. Kondensatoriai. Maišymosi kondensatoriai. Paviršiniai kondensatoriai. Šaldymas. Saikingasis šaldymas. Termodinaminiai šaldymo pradmenys. Šaldantieji agentai. Mašininis absorbcinis šaldymas. Mašininis ežektorinis šaldymas. Gilusis šaldymas.
    Fizika, konspektas(9 puslapiai)
    2007-05-17
  • Bendroji fizika (2)

    Paaiškinkite, kas yra kūno inercijos momentas ašies atžvilgiu, kokia jo fizikinė prasmė. Paaiškinkite, nuo ko priklauso kūno inercijos momento skaitinė vertė. Paaiškinkite, 2 ir 3 formulių prasmę, dydžių Δmiri 2 ir dm r2 fizikinę prasmę. Paaiškinkite Heingenso-Šteinerio teoremą. Pateikite jos taikymo pavyzdį. Paaiškinkite atsitiktinių įvertinimo (Sjudento būdu, Gauso būdu) formules ir metodiką. Paaiškinkite,kaip suderinamas skaitmenų(ženklų) skaičius,užrašant matavimo rezultatą kartu su paklaida,pateikite pavyzdžių. Paaiškinkite pagrindinį sukamojo judėjimo dinamikos dėsnį. Pateikite brėžinį ir paaiškinkite jėgos momento ašies atžvilgiu sąvoką. Kaip apibrėžiamas kūno inercijos momentas ašies atžvilgiu, kokia yra jo fizikinė prasmė. Kaip kūno inercijos momentas nustatomas iš jo svyravimų? Išveskite ir paaiškinkite (12) ir (13) formules.Paaiškinkite atsitiktinių paklaidų įvedimo būdus (Stjudento ir Gauso metodu). Išveskite ΔI02P, ΔI2P formules. Paaiškinkite, kaip yra sudaroma laisvųjų svyravimų diferencialinė lygtis. Kaip užrašomas jos sprendinys. Paaiškinkite kas yra amplitudinė ir momentinė poslinkio vertės svyravimų periodas, dažnis, ciklinis dažnis, fazė, pradinė fazė, ir jų matavimo vienetai. Paaiškinkite kaip sudaroma slopinamųjų svyravimų diferenialinė lygtis, kaip užrašomas jos sprendinys. Nubraižykite slopinamųjų svyravimų grafiką, paaiškinkite, kas yra momentinė poslinkio vertė, momentinė amplitudė, pradine amplitudė ir parodykite visus šiuos dydžius lygties sprendinyje ir grafike. Paaiškinkite eksperimentą. Kaip buvo nustatytas slopinimo koeficientas β, pasipriešinimo koeficientas r? Supratimas apie spektrus (linijinius, juostinius ir kt.). Spinduliavimo ir absorbcijos spektrai. Kirchhofo dėsnis. Bugerio dėsnis, absorbcijos koeficiento fizikinė prasmė. Bero dėsnis. Šviesos sąveika su medžiaga. Absorbcija, priverstinis spinduliavimas. Savaiminis spinduliavimas. Bolcmano pasiskirstymas. Medžiaga inversinės būsenos (terpė su neigiama absorbcija). Kodėl šia terpe sklindančios šviesos intensyvumas didėja? OKG veikimo principas. Spinduliavimo kvantinis pobūdis. Planko hipotezė ir formulė. Fotono energija, masė, impulsas. Paaiškinkite elektrostatinio lauko stiprio ir potencialo sąvokas. Koks yra elektrostatinio lauko stiprio ir potencialo ryšys? Užrašyti šį ryšį naudojant gradientą. Lauko stiprio formulės. Paaiškinkite ir skilimus, e-pagavimą. Kurių elementariųjų dalelių virsmų išdava yra šie procesai? (Įrodymo sakė nereikia). Kurie šių izotopų yra nestabilūs ir kodėl? Paaiškinkite tai remdamiesi formule (1). Kokį jie skilimą patirs? Užrašykite skilimo lygtis. Užrašykite - spindulių absorbcijos dėsnį, nusakykite absorbcijos koeficiento fizikinę prasmę. Nuo ko priklauso jo skaitinė vertė? Kokie procesai lemia - spindulių absorbciją? Kaip absorbcijos koeficiento dydis priklauso nuo - kvantų energijos? Pakomentuokite paveiksle pateiktas priklausomybes.
    Fizika, konspektas(8 puslapiai)
    2012-01-20
  • Elektromagnetizmas (2)

    Elektromagnetinė indukcija. Elektromagnetiniai reiškiniai, elektros srovė. Elektros srovės darbas ir galia. Garsas. Laidininkų jungimo būdai. Mechaniniai svyravimai. Srovės stipris, elektros srovė, įtampa, varža. Srovės stipris, įtampa, varža. Šviesa. Elektros srovė, srovės stipris.
    Fizika, konspektas(6 puslapiai)
    2006-02-01
  • Fizika

    Elektros krūvis. Krūvio tankis. Krūvių sąveika. Kulono dėsnis. Elektrinė konstanta. Elektrostatinis laukas. Lauko stipris. Darbas, atliekamas perkeliant krūvį elektriniame lauke. Elektrinio lauko vektoriaus cirkuliacija. Elektrostatinio lauko potencialas. Taškinio krūvio potencinė energija ir lauko potencialas. Elektrinio lauko stiprio ir potencialo ryšys. Elektrinis dipolis. Gauso teorema. Dielektrikai ir jų poliarizacija. Elektrostatinis laukas dielektrike. Segnetoelektrikai. Gauso teorema dielektrikui. Elektrinė slinktis. Elektrostatinis laukas įelektrintame laidininke ir ties jo paviršiumi. Įelektrinto laidininko elektrinė talpa. Elektrinio lauko energija ir energijos tankis. Nuolatinė laidumo srovė. Srovės stipris ir tankis. Klasikinės elektroninės metalu laidumo teorijos pagrindai. Omo dėsnis. Nesavaiminis išlydis dujose. Rekombinacija. Savaiminis išlydis dujose. Dujų išlydžio tipai. Termoelektrinė emisija. Ričardsono ir Dasmano formulė. Dujų plazma. Magnetinis laukas ir magnetinė indukcija. Bio ir Savaro dėsnis. Pilnutinės srovės dėsnis. Magnetinis srautas. Gauso teorema magnetiniam laukui. Ampero jėga. Ampero dėsnis. Rėmelis, kuriuo teka srovė vienalyčiame magnetiniame lauke. Elektromagnetinė indukcija. Saviindukcija. Abipusė indukcija. Magnetinė lauko energija ir jos tankis. Medžiagos įmagnetėjimas. Diamagnetizmas ir paramagnetizmas. Feromagnetikai.
    Fizika, konspektas(7 puslapiai)
    2005-03-10
  • Fizika (100)

    Galilėjaus reliatyvumas. Dinamika. Pirmasis Niutono dėsnis. Masė ir kūno judesio kiekis (impulsas). Antrasis Niutono dėsnis. Trečiasis Niutono dėsnis. Jėgos. Trinties jėgos. Sunkio jėga (sunkis) ir svoris.
    Fizika, konspektas(12 puslapių)
    2007-01-19
  • Fizika (101)

    Tvermės dėsniai. Kinetinė energija ir darbas. Jėgų laukas. Konservatyviosios jėgos. Potencinis laukas. Centrinės jėgos. Neinercinės sistemos. Pagrindinė sukamojo judėjimo lygtis. Judesio kiekio (impulso) momento tvermės dėsnis. Koriolio jėga. Kietojo kūno dinamika. Sukimasis apie nejudamą ašį. Inercijos momentas.
    Fizika, konspektas(15 puslapių)
    2007-01-19
  • Fizika (102)

    Molekulinė fizika ir termodinamika. Statistinė fizika ir termodinamika. Molekulių masė ir matmenys. Sistema. Sistemos būsena. Procesas. Vidinė sistemos energija. Šiluminė pusiausvyra. Nulinis termodinamikos principas. Šiluminis plėtimasis. Pirmasis termodinamikos dėsnis. Temperatūra. Idealiųjų dujų būvio lygtis. Idealiųjų dujų vidinė energija ir šiluminė talpa. Idealiųjų dujų adiabatės lygtis. Politropinis procesas. Idealiųjų dujų atliekamas darbas. Vandervalso (Van der Waals) dujos. Barometrinė formulė.
    Fizika, konspektas(17 puslapių)
    2007-01-19
  • Fizika (103)

    Statistinės fizikos elementai. Supaprastintas modelis. Slėgis į sienelę. Statistikos elementai. Molekulių šiluminis judėjimas. Molekulių smūgiai į sienelę. Maksvelo pasiskirstymas. Bolcmano pasiskirstymas.
    Fizika, konspektas(15 puslapių)
    2007-01-19
  • Fizika (104)

    Mikro- ir makrobūsenos. Statistinis svoris. Entropija. Termodinamikos dėsniai. Cikliniai procesai. Pirmasis termodinamikos dėsnis. Antrasis termodinamikos dėsnis. Karno ciklas. Termodinaminiai potencialai. Vidinė energija. Laisvoji energija. Entalpija. Termodinaminis Gibso potencialas. Paviršiaus įtempimas.
    Fizika, konspektas(18 puslapių)
    2007-01-19
  • Fizika (105)

    Konservatyviųjų jėgų darbas ir potencinė energija. Mechaninės energijos tvermės dėsnis. Sąveikos potencinė energija. Pagrindinis sukamojo judėjimo dinamikos dėsnis. Impulso ir impulso momento tvermės dėsniai. Apibrėžkite ir apskaičiuokite kietojo kūno kinetinę energiją. Paaiškinkite, kokias mechaninės energijos formas ir rūšis žinote, kada ji išsilaiko ir kaip gali keisti. Paaiškinti, kada išsilaiko impulso (judėjimo kiekio) momentas ir aptarti bent vieną konkretų tokio išsilaikymo atvejį. Fizinės svyruoklės laisvųjų svyravimų diferencialinė lygtis ir jos sprendinys. Slopinamųjų svyravimų diferencialinė lygtis ir jos sprendinys. Priverstiniai svyravimai. Rezonansas. Bangos lygtis. Aptarkite parametrus aplinkos, nuo kurių priklauso mechaninių bangų sklidimo greitis. Mechaninių bangų interferencija ir stovinčiųjų bangų lygtis. (Paaiškinkite sklindančiųjų ir stovinčiųjų bangų skirtumus). Akustinės bangos intensyvumas ir slėgis. Decibelas. Paaiškinkite, nuo ko priklauso akustinių bangų intensyvumas. Girdos ir skausmo ribos. Decibelas. Doplerio efektas. Aptarkite medžiagų molinių šilumų molekulinę kinetinę teoriją ir jos trūkumus. Molekulinės teorijos slėgio ir temperatūros supratimas. Pernešimo reiškiniai nepusiausvirose termodinaminėse sistemose. Adiabatinis procesas ir dujų darbas jo metu. Idealiosios šiluminės mašinos tiesioginis ir atvirkštinis Karno ciklai. I–asis termodinamikos dėsnis izoprocesams ir dujų darbas jų metu. Antrasis termodinamikos principas ir entropijos supratimas. Antrasis termodinamikos principas, Entropijos kitimas savaiminiuose procesuose. Molekulių greičių (Maksvelo) skirstinys ir jo eksperimentinis (Šterno bandymas) patvirtinimas. Aptarkite Bolcmano pasiskirstymo dėsnį dalelėms potenciniame lauke. Šiluminis kūnų plėtimasis. Šiluminiai įtempimai. Realiųjų dujų lygtis. Jos ir idealiųjų dujų lygties skirtumai.
    Fizika, konspektas(32 puslapiai)
    2007-01-30
  • Fizika (106)

    Apibūdinkite šiluminį spinduliavimą. Kuo jis skiriasi nuo kitų spinduliavimo rūšių? Kas yra kūno spinduliuotės ir sugerties geba? Nusakykite absoliučiai juodo kūno savybes. Suformuluokite ir paaiškinkite Kirchhofo dėsnį. Suformuluokite ir paaiškinkite empirinius šiluminio spinduliavimo Stefano ir Bolcmano bei Vyno dėsnius. Paaiškinkite Planko formulę ir gaukite iš jos Stefano ir Bolcmano bei Vyno dėsnių išraiškas. Kokiu principu veikia optiniai pirometrai ir koks jų praktinis taikymas? Kokie jų privalumai? Paaiškinkite išorinio fotoelektrinio reiškinio dėsnius ir pavaizduokite juos grafiškai. Kas yra antrinė elektronų emisija? Paaiškinkite fotodaugintuvo veikimo principą. Kokiu principu veikia televizijos kamera? Kokiu būdu optinis vaizdas paverčiamas elektriniu signalu? Paaiškinkite Komptono reiškinio esmę. Kokiu būdu reiškinio negalima stebėti su šviesos bangomis? Kokia de Broilio hipotezės esmė? Paaiškinkite Devisono ir Džermerio elektronų difrakcijos eksperimentą, patvirtinusį de Broilio hipotezę. Paaiškinkite Heizenbergo neapibrėžtumų sąryšį koordinatėms ir impulsams. Kad šis ryšys esminis ir kada galima jo nepaisyti? Apibūdinkite Heizenbergo neapibrėžtumų sąryšį energijai ir laikui. Paaiškinkite, kas lemia sužadintojo energetinio lygmens natūralųjį plotį. Kokiu tikslu įvedama mikrodalelės banginė funkcija? Suformuluokite banginės funkcijos modulio kvadrato (Borno) postulatą. Kokios yra banginės funkcijos standartinės sąlygos? Kodėl mikrodalelę aprašanti lygtis (Šredingerio ar Dirako) turi būti banginė? Kokios išvados seka iš stacionariosios vienmatės Šredingerio lygties taikymo laisvajai dalelei? Kaip pasikeičia dalelės elgesys apribojus jos judėjimą? Iliustruokite tai taikydami stacionariąją Šredingerio lygtį dalelei potencialo duobėje. Kurie dalelės parametrai tampa kvantuoti? Suformuluokite ir paaiškinkite Boro atotykio principą. Paaiškinkite tunelinį reiškinį ir pateikite šio reiškinio eksperimentinio patvirtinimo pavyzdžių. Kaip kvantuojama tiesinio osciliatoriaus energija? Ką vadiname kvantinio osciliatoriaus nuline energija? Koks atomas vadinamas vandeniliškuoju? Nuo ko priklauso jo pagrindinės būsenos banginė funkcija? Apibūdinkite pagrindinio, šalutinio ir magnetinio kvantinių skaičių fizikinę prasmę ir nurodykite jų kitimo ribas. Koks Šterno ir Gerlacho bandymo tikslas ir rezultatas? Apibūdinkite elektrono sukinį ir savąjį magnetinį momentą. Kaip apskaičiuojamas ir kam lygus elektrono sukinio kvantinis skaičius ir sukinio magnetinis kvantinis skaičius? Suformuluokite Paulio draudos principą. Paaiškinkite, kaip laikantis Paulio draudos ir energijos minimumo principų užpildomi atomo elektroniniai sluoksniai ir posluoksniai. Kas yra elektroninė konfigūracija? Paaiškinkite, kaip sudaroma periodinė elementų sistema. Kodėl joje periodiškai pasikartoja elementų fizinės ir cheminės savybės?
    Fizika, konspektas(7 puslapiai)
    2007-02-08
  • Fizika (110)

    Vandenilio atomo emisinis ir absorcinis spektrai. Balmerio formulė. Spektrinės linijos. Franko ir Herco eksperimentas ir išvados. Rentgeno spinduliai. Rentgeno ištisinis stabdomasis spektras, jo kilmė (ir linijinis). Rentgeno spektro serijų formulė Mozlio dėsnis. Praktinis rentgeno spindulių taikymas. Atomų sąveikos rūšys molekulėje. Molekulinių spektrų kilmė. Rotacija, vibracija. Kvantinių šuolių tipai. Energijos lygmenų apgrąža. Kvantinio generatoriaus veikimo principas, jo panaudojimas. Bozės ir Einšteino skirstinys. Bozonai ir fermijonai. Pasiskirstymo funkcija. Fermio ir Dirako skirstinys. Energijos lygmenų tankis. Elektronines dujos, jų išsigimimas. Fermio energija ir lygmuo. Elektroninių dujų išsigimimas. Atomo branduolio charakteristikos. Branduolinės jėgos. Mezonai Pioninis modelis. Branduolio ryšio energija. Specifinė ryšio energija. Masės defektas. Radioaktyvumas, jo dėsningumai. Neutrinų savybės. Elektringų ir neutralių dalelių registravimas. Geigerio skaitiklis, Vilsono kamera. Branduolinės reakcijos. Jų efektinis skerspjūvis. Branduolinės reakcijos efektinis skerspjūvis. Branduolių dalinimosi reakcija. Branduolinė energija. Šiuolaikinių branduolinių energijos šaltinių problema. Branduolių sintezės reakcijos. Termobranduolinių reakcijų valdymo problema. Jonizuojančio (radioaktyvaus) spinduliavimo poveikis medžiagai. Dozimetrija. Dalelių ir antidalelių samprata. Subatominių dalelių skirstymas. Tvermės dėsniai dalelių virsmuose. Kvarkų samprata. Fundamentaliųjų sąveikų tipai: gravitacinė, silpnoji, elektromagnetinė ir stiprioji. Elementarių dalelių klasifikacija.
    Fizika, konspektas(8 puslapiai)
    2007-04-19
  • Fizika (117)

    Šiluminis kūnų plėtimasis. Vidinė kūnų energija ir jos kitimas. Medžiagos agregatinių būsenų kitimas. Šiluminiai varikliai. Elektros srovė. Srovės stipris, įtampa, varža. Laidininkų jungimo būdai. Elektros srovės darbas ir galia. Elektromagnetiniai reiškiniai. Elektromagnetinė indukcija. Kintamoji srovė.
    Fizika, konspektas(6 puslapiai)
    2007-06-06
  • Fizika (122)

    Pagrindinės sąvokos ir dėsniai. Pagrindiniai grandinės elementai. Sąvokos susijusios su el. grandine. Sąvokos susijusios su el. grandinės schemos uždaviniais. Pagrindiniai elektriniai dydžiai. Pagrindiniai elektrinių grandinių analizės (skaičiavimų)metodai. Kirchofo dėsnių panaudojimas. Kontūrinių srovių metodas. Mazginių įtampų skaičiavimo metodas. Grandinių klasifikacija. Tiesiniai ir netiesiniai grandinės elementai Harmoniniai procesai tiesinėse elektrinėse grandinėse. Stacionarusis darbo režimas. Harmoniniai virpesiai, jų parametrai. Harmoninė įtampa ir srovė. Harmoninio virpesio vidutinė amplitudinė ir efektinė vertės. Harmoniniai virpesiai (HV) elektrinės grandinės elementuose. Harmoniniai virpesiai elementų junginiuose. Nuoseklusis elementų junginys. Galia harmoninio poveikio grandinėje. Harmoninio virpesio kompleksinė amplitudė. Pagrindinių dėsnių kompleksų išraiškos. Junginių analizė kompleksinėmis amplitudėmis. Dualūs elementai ir grandinės. Kompleksinė galia. Maksimaliosios aktyviosios galios ( p ) apkrovoje sąlyga. Naudingo koeficiento samprata. Potencialinė diagrama (topografinė). Pagrindinių dėsnių panaudojimas Kontūrinių srovių metodas kompleksinėms amplitudėms. Mazginių įtampų metodas kompleksinėms amplitudėms. Grandinių ekvivalentieji pakeitimai. Nuoseklusis grandinės elementų junginys. Lygiagretusis junginys. Žvaigždės schemos kitimas į trikampę & atvirkščiai. Ekvivalentieji šaltiniai (įtampos ir srovės. Kiti tiesinių elektros grandinių analizės metodai, principai, teoremos. Superpozicijos principas. Ekvivalenčiojo šaltinio metodas. Apgręžiamumo teorema. Kompensacijos teorema. Elektrinių grandinių. rezonansinės grandinės. Nuoseklusis rezonansinis kontūras. Pagrindiniai nuosekliojo kontūro parametrai. Dažninės charakteristikos nuosekliojo rezonansinio kontūro parametrai susiję su dažninėmis charakteristikom. Lygiagretusis kontūras. Lygiagretaus kontūro tiksli rezonansinio dažnio reikšmė. Srovių pasiskirstymas lygiagretaus kontūro dažninės charakteristikos. Surištieji kontūrai.
    Fizika, konspektas(19 puslapių)
    2008-05-20
  • Fizika (125)

    Materialaus taško kinematika. Greitis ir pagreitis. Normalinis ir tangentinis pagreičiai. Sukamojo judėjimo kinematika. Kampinis greitis ir pagreitis ir jų ryšys su linijiniu greičiu ir pagreičiu. Inercinės atskaitos sistemos. Dinamikos (Niutono) dėsniai. Jėgos momentas. Inercijos momentas. Besisukančio kūno kinetinė energija. Kietojo kūno pagrindinis sukamojo judėjimo dėsnis. Harmoniniai svyravimai, jų diferencialinė lygtis ir jos sprendinys. Svyravimų energija. Siekio tvermės dėsnis. Slopinamieji svyravimai, jų diferencialinė lygtis ir jos sprendinys. Logaritminis slopinimo dekrementas. Priverstiniai svyravimai, jų diferencialinė lygtis ir jos sprendinys. Mechaninis rezonansas. Vienos krypties svyravimų sudėtis. Mušimai. Statmenų svyravimų sudėtis. Lisažu figūros. Išilginės ir skersinės bangos. Bangos lygtis. Bangos ilgis. Bangų koherentiškumas. Bangų interferencija. Maksimumų ir minimumų sąlygos. Stovinčios bangos, jų lygtis ir lygties analizė. Statistinis ir termodinaminis tyrimo metodai. Termodinaminiai parametrai. Pusiausvyrieji procesai. Izoprocesai ir jų atvaizdavimas. Idealiųjų dujų molekulinės-kinetinės teorijos pagrindinė lygtis ir jos palyginimas su Mendelejevo-Klapeirono lygtimi. Molekulių vidutinė kinetinė energija. Absoliutinė temperatūra. Molekulių greičių pasiskirstymas pagal Maksvelą. Šterno bandymas. Bolcmano pasiskirstymas. Barometrinė formulė. Molekulių vidutinis susidūrimų skaičius ir vidutinis laisvojo kelio ilgis. Pernešimo reiškiniai(difuzija, vidinė trintis, šiluminis laidumas termodinamiškai nepusiausvyrose sistemose). Sistemos vidinė energija. Pirmas termodinamikos principas. Darbas izoterminiame ir izobariniame procesuose. Adiabatinis procesas. Puasono lygtis. Molekulių laisvės laipsniai. Energijos pasiskirstymas pagal laisvės laipsnius. Šiluminė talpa. Šiluminių talpų molekulinė-kinetinė teorija. Cikliniai procesai. Grįžtamieji ir negrįžtamieji procesai. Cikliniai procesai. Grįžtamieji ir negrįžtamieji procesai. Antrasis termodinamikos principas, jo statinė prasmė. Entropija. Realios dujos. Tarpmolekulinės sąveikos jėgos. Van der Valso lygtis ir jos analizė. Realiųjų dujų izotermės. Kritinis būvis.
    Fizika, konspektas(9 puslapiai)
    2009-02-02
  • Fizika (130)

    Elektrinio lauko charakteristikos. Ryšys tarp elektrinio lauko stiprio ir potencialo Elektrinio lauko cirkuliacija statiniam ir sūkuriniam elektriniam laukams Elektrinis laukas dielektrikuose ir laidininkai elektriniame lauke. Kondensatorių įelektrinimas. Energija, sukaupta kondensatoriuose. Gauso teorema elektriniam laukui ir jos taikymas. Nuolatinės srovės Omo dėsniai. Potencialų skirtumas, elektrovara, įtampa. Kirchhofo taisyklės. Magnetinio lauko indukcija ir stipris. Bio-Savaro-Laplaso dėsnis ir jo taikymas tiesiu laidininku ar apskrita vija tekančios srovės magnetinių laukų skaičiavimui. Magnetinio lauko veikimas į laidininką su srove, judantį krūvį bei rėmelį, kuriuo teka srovė. Elektringų dalelių greitintuvai. Pilnutinės srovės (Ampero) dėsnis magnetinio lauko cirkuliacijai ir jo taikymas solenoido magnetinio lauko skaičiavimui. Diamagnetizmo ir paramagnetizmo prigimtis. Magnetinis laukas feromagnetikuose. Medžiagų magnetinė skvarba. Įmagnetėjimas. Elektromagnetinės indukcijos dėsniai Saviindukcija. Induktyvumas. Solenoido induktyvumas. Slinkties srovės supratimas. Maksvelo lygtis magnetinio lauko cirkuliacijai. Maksvelo lygtys elektromagnetiniam laukui integralinėje formoje. Šviesos interferencija ir jos taikymas: Maikelsono interferometrai, optikos skaidrinimas. Medžiagų banginės savybės. De Broilio hipotezė ir jos eksperimentinis pagrindimas. Heizenbergo neapibrėžtumo ryšiai ir jų sąsaja su dvejopa mikrodalelių prigimtimi. Elektronų pasiskirstymas atome. Pauli principas. Atominiai spektrai - vandenilio atvejas. Šterno - Gerlacho bandymas. Atomo magnetinis momentas. Kvantinių skaičių rinkinys elektronų būsenoms atome ir molekulėse apibūdinti. Lazerinio spinduliavimo savybės. Planko hipotezė ir formulė šiluminiam spinduliavimui. Šiluminio spinduliavimo dėsningumai (Kirchofo, Stefano – Bolcmano, Vyno)ir jų taikymas optinėje pirometrijoje. Reiškiniai, patvirtinantys kvantinę šiluminio spinduliavimo prigimtį: fotoefektas, Komptono efektas. Puslaidininkių elektrinis laidumas ir jo priklausomybė nuo temperatūros. Sandūros savybės: lygintuvai, fotoelementai, sviestukai.
    Fizika, konspektas(12 puslapių)
    2009-11-09
  • Fizika (133)

    Slenkamojo judesio kinematika: poslinkis, kelias, greitis, pagreitis. Atskaitos sistemos. Tangentinis ir normalinis pagreičiai. Sukamojo judesio kinematika: posūkio kampas, kampinis greitis, kampinis pagreitis. Sąryšis tarp linijinių ir kampinių kinematinių dydžių. Pagrindiniai dinamikos dėsniai (Niutono dėsniai) slenkamajam judesiui. Masės samprata. Kūno impulsas, impulso tvermės dėsnis, jo taikymas. Sukimo momentas. Pagrindinis dinamikos dėsnis sukamajam judesiui. Kūno inercijos momentas ašies atžvilgiu. Inercijos momentų skaičiavimas, Šteinelio teorema. Impulso momentas, impulso momento tvermės dėsnis. Kinetinė ir potencinė energija, jų ryšys su darbu. Mechaninės energijos tvermės dėsnis. Energijos disipacija. Inercinė ir neinercinė atskaitos sistemos. Inercinės jėgos. Išcentrinė inercinė ir Koriolio jėgos. Sunkis ir svoris. Nesvarumas. Harmoniniai svyravimai. Laisvieji svyravimai, jų diferencialinė lygtis, jos sprendinys. Slopstamieji svyravimai, jų diferencialinė lygtis, jos sprendinys. Logaritminis slopinimo dekrementas. Priverstinai svyravimai, jų diferencialinė lygtis, šios lygties sprendinys. Rezonansas. Spyruoklinė, fizinė ir matematinė svyruoklės. Svyravimų energija. Harmoninių svyravimų sudėtis: vykstančių išilgai vienos tiesės ir tarpusavyje statmenų. Bangos tamprioje aplinkoje. Plokščio bangos lygtis. Stovinčios bangos, jų lygtis. Pagrindinė molekulinės-kinetinės teorijos lygtis. Laisvės laipsnių skaičius. Energijos pasiskirstymas laisvės laipsniais. Molekulių pasiskirstymas pagal greičius (Maksvelio pasiskirstymas). Tikimiausias greitis. Barometrinė formulė. Bolcmano pasiskirstymas. Dujų plėtimosi darbas, jų vidinė energija, šilumos kiekis. Pirmas termodinamikos dėsnis, jo taikymas izoprocesams. Dujų molinės šilumos Cv ir Cp. Adiabatinis procesas. Puasono lygtis. Grįžtami ir negrįžtami procesai. Cikliniai procesai. Karno ciklas, jo naudingo veikimo koeficientas. Redukuotas šilumos kiekis, Klauzijaus nelygybė. Entropija. Antras termodinamikos dėsnis. Realios dujos. Van-der-Valso lygtis, jos izotermės. Eksperimentinė izotermė. I rūšies faziniai virsmai. Klauzijaus-Klaiperono lygtis. Vienalytės sistemos fazių pusiausvyros diagramos. Trigubas taškas
    Fizika, konspektas(8 puslapiai)
    2010-09-15
  • Fizika (137)

    Medžiagų molekulinė sandara. Molekulinės kinetinės teorijos pagrindiniai teiginiai. Idealiųjų dujų dėsniai. Idealiosios dujos. Dujų slėgis. Klaiperono – Mendelejevo lygtis. Izoprocesai. Temperatūros sąvoka. Temperatūrų skalės. Idealiųjų dujų būsenos lygtis. Universaliosios dujų konstantos fizikinė prasmė. Molekulių judėjimo statistika. Maksvelo ir Bolcmano pasiskirstymas. Vidinė energija ir jos kitimas. Termodinamika. Termodinaminis kūnų tyrimo metodas. Pirmasis termodinamikos dėsnis. Dujų plėtimosi darbas. Pirmojo termodinamikos principo taikymas izoprocesams. Adiabatinis procesas. Grįžtamieji ir negrįžtamieji procesai. Karno ciklas. Antrasis termodinamikos dėsnis. Entalpija. Entropija.
    Fizika, konspektas(21 puslapis)
    2011-07-13
  • Fizika (14)

    Kinematikos pagrindai. Poslinkis. Vektorių atimtis. Tiesiaeigis tolyginis judėjimas. Greitis. Pagreitis. Tolygiai kintamas judėjimas. Tolygiai kintamai judančio kūno poslinkis. Laisvasis kūnų kritimas. Laisvojo kritimo pagreitis. Kreivaeigis judėjimas. Kūnai ir jų aplinka. Pirmasis Niutono dėsnis. Kūnų inertiškumas ir masė. Jėga. Antrasis Niutono dėsnis. Trečiasis Niutono dėsnis. Jėgos gamtoje ir kūnų pasipriešinimas. Dirbtiniai žemės palydovai. Kūno svoris. Nesvarumas. Su pagreičiu judančio kūno svoris. Trinties jėga. Rimties trintis. Nesisukančių kūnų pusiausvyra. Reaktyvinis judėjimas. Energijos tvermės dėsnis. Jėgos darbas (mechaninis darbas). Temperatūra ir šiluminė pusiausvyra. Dujų dėsniai. Sotieji garai. Oro drėgmė. Darbas termodinamikoje. Šilumos kiekis. Pirmasis termodinamikos dėsnis. Šiluminių variklių veikimo principai. Naudingumo koeficientas. Skysčių savybės. Elektros krūvis ir elementariosios dalelės. Elektrinis laukas. Elektrostatinio lauko potencialas ir potencialių skirtumas. Elektrinė talpa.
    Fizika, konspektas(19 puslapių)
    2005-08-06
  • Fizika (17)

    Molekulinės jėgos. Molekulių sąveikos energija. Van der Valso lygtis. Realiųjų dujų izotermės. Krizinė būsena. Elektros krūvis. Kulono dėsnis. Elektrostatinio lauko stiprumas. Darbas perkeliant krūvį elektriniame lauke. Elektrinio lauko potencialas. Potencialo ir lauko stiprumo ryšys. Lauko stiprumo vektoriaus srautas. Gauso teorema elektrostatiniam laukui vakuume. Gauso teoremos taikymas įelektrintos plokštumos, sferos, rutulio, kuriamo lauko stiprumo skaičiavimas. Dielektrikų tipai. Laisvieji ir suristieji krūvininkai. Dielektrikų poliarizacija. Elektrostatinis laukas dielektrike. Gauso teorema dielektrikui. Dielektrinė slinktis. Segnetoelektrikai ir pjezoelektrinis efektas. Laukas laidininko viduje ir ties jo paviršiumi. Laidininko ir kondensatoriaus talpa. Įelektrintų kūnų ir kondensatoriaus energija. Elektrostatinio lauko energija. Elektros srovės stiprumas ir jos tankis. Klasikinės elektroninės metalų laidumo teorijos pagrindai. Omo dėsnio diferencialinė išraiška. Elektrovaros jėga, pašalinių jėgų darbas. Omo dėsnis nevienalytei grandinės daliai. Elektros srovė dujose. Plazma. Termoelektroninė emisija. Magnetinio lauko charakteristikos. Bio, Savaro ir Laplaso dėsnis. Jo taikymas. Judančio krūvininko magnetinis laukas. Magnetinio lauko sūkuriškumas. Gauso teorema magnetiniam laukui. Ampero jėga. Ampero dėsnis. Srovės rėmelis magnetiniame lauke. Lorenco jėga. Elektromagnetinė indukcija. Faradėjaus dėsnis. Indukcinės EVJ kilmė. Saviindukcijos reiškinys. Elektronų ir atomų magnetiniai momentai. Įmagnetėjimas. Diamagnetizmas ir paramagnetizmas. Magnetinis laukas magnetike. Diamagnetizmas ir paramagnetizmas.
    Fizika, konspektas(14 puslapių)
    2005-10-03
  • Puslapiai:
  • 1
  • 2
  • 3
Puslapyje rodyti po