Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Fizika>Fizika (138)
   
   
   
1
naudingas +3 / nenaudingas -2

Fizika (138)

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930313233343536373839404142434445
Aprašymas

Fizikos egzamino klausimai 2011. Fizikiniai dydžiai. Fizikinių dydžių matavimas. Matavimų klasifikacija. Matavimų vienetai. Pagrindiniai ir papildomi tarptautinės sistemos (SI) vienetai. Mechaninio judėjimo sąvoka. Dekarto koordinačių sistema. Kelio, poslinkio, greičio ir pagreičio sąvokos. Tiesiaeigis tolyginis ir tiesiaeigis tolygiai kintamas judėjimas. Judėjimas apskritimu. Kampinis greitis ir pagreitis. Dinamikos pagrindai. Jėgos ir jų rūšys bei klasifikacija. Masė ir kūno judesio kiekis. Niutono dėsniai. Kinetinė, potencinė energija. Darbas, galia. skysčiuose ir dujose. Paskalio dėsnis. Atmosferos slėgis. Bernulio lygtis. Tolydumo lygtis. Molekulinė kinetinė teorija ir jos išvados. Brauno judėjimas. Difuzija. Idealiosios dujos ir jų dėsniai. Adiabatinis procesas. Idealiųjų dujų būsenos lygtis. Kristaliniai ir amorfiniai kūnai. Mechaninės savybės. Sistemos vidinė energija. Darbas. Šilumos kiekis. Savitoji šiluma. Šiluminė talpa. Termodinamikos dėsniai. Elektrostatinis laukas vakuume – elektros krūvis. Elektros krūvio tvermės dėsnis. Krūvio tankio sąvoka. Elektrostatinio lauko sąvoka. Elektrinio lauko stipris. Elektrinio lauko vaizdavimas. Taškinio krūvio elektrinis laukas. Elektrostatinių jėgų atliekamas darbas perkeliant krūvį. Krūvio potencinė energija. Elektrostatinio lauko taško potencialas. Potencialų skirtumas. Elektrostatinio lauko stiprio ir potencialo ryšys. Elektrostatinis laukas laidininke. Krūvio pasiskirstymas. Įelektrinto laidininko elektrinė talpa. Kondensatoriai ir jų tipai. Kondensatoriaus elektrinė talpa. Įelektrinto kondensatoriaus energija. Nuolatinė elektros srovė. Srovės stipris. Srovės stiprio tankis. Srovės stiprio tankio ir krūvininkų koncentracijos ryšys. Krūvininkų dreifinis greitis, judrumas. Laidininko savitasis laidumas. Omo dėsnio diferencialine išraiška. Omo dėsnio išraiška vienalyčiam laidininkui pastoviai nuolatinei srovei. Omo dėsnio bendriausia išraiška. Elektrovaros jėga. Omo dėsnis nevienalytei grandinės daliai. Grandinės dalies varža bei įtampa. Omo dėsnio išraišką uždarai grandinei. Elektrine varža, savitoji varža. Savitosios varžos temperatūrinė priklausomybė. Srovės darbas ir galia. Džaulio ir Lenco dėsnis. Elektros srovė dujose ir skysčiuose. Magnetinis laukas vakuume. Magnetinio lauko savybės, pagrindinės charakteristikos. Magnetinė indukcija. Magnetinės indukcijos linijos. Srovės elemento sukurtas magnetinis laukas. Bio ir Savaro dėsnis. Tiesiu laidu tekančios srovės magnetinis laukas. Apskritiminės srovės magnetinis laukas. Magnetinio lauko ir elektros srovės sąveika – Ampero jėga. Ampero dėsnis. Lorenco jėga. Magnetinis laukas medžiagoje. Medžiagos įmagnetėjimas. Santykine magnetinė skvarba. Reiškiniai, vykstantys medžiagose, veikiant jas išoriniu magnetiniu lauku. Paramagnetizmas. Diamagnetizmas.Feromagnetizmo prigimtis. Domenai. Histerezės kilpa. Kiuri temperatūra. Elektromagnetinės indukcijos reiškinys. Elektromagnetinės indukcijos Faradėjaus dėsnis. Elektrovaros jėgos kryptis - Lenco taisyklė. Indukcinės evj kilmė judančiame ir nejudančiame laidininke. Saviindukcijos reiškinys – induktyvumas. Abipusės indukcijos reiškinys. Magnetinio lauko energija. Elektrinių virpesių kontūras. Savieji virpesiai. Tomsono formulė. Slopinamieji elektromagnetiniai virpesiai. Virpesių kontūro slopinimo dekrementas. Kontūro kokybė. Priverstiniai elektromagnetiniai virpesiai. Pilnutinė kontūro varža – impedansas. Rezonansinis dažnis. Elektromagnetinės bangos – pagrindinės savybės. Elektromagnetinės bangos energija. Elektromagnetinių bangų spektras. Pagrindiniai geometrinės optikos dėsniai. Santykinis ir absoliutinis lūžio rodiklis. Visiškas vidaus atspindys. Šviesos banginės savybės. Interferencija. Interferencijos maksimumo ir minimumo sąlygos. Difrakcijos sąvoka. Difrakcinė gardelė. Difrakcija erdvinėje gardelėje ir jos taikymas kristalografijoje. Kvantinės optikos pagrindai. Šiluminis spinduliavimas. Emisijos ir absorbcijos geba. Absoliučiai juodas kūnas. Kirchhofo dėsnis. Energinis šviesis. Stefano ir Bolcmano dėsnis. Vyno poslinkio dėsnis. Planko dėsnis. Energijos kvantas. Išorinis fotoefektas. Einšteino lygtis fotoefektui. Fotonas, fotono energija. Vakuuminiai ir dujiniai fotoelementai. Fotoelektrinis daugintuvas. Kietųjų kūnų juostinė teorija. Kristalo modelis. Atomų energijos lygmenų skilimas susidarant kristalui. Kietųjų kūnų juostinė teorija, energijos juostos. Metalai, puslaidininkiai ir dielektrikai juostinės teorijos požiūriu. Puslaidininkiai. Elektroninis ir skylinis laidumas puslaidininkiuose. Savasis elektrinis laidumas, jo priklausomybė nuo temperatūros. Priemaišinis elektrinis laidumas. n-p sandūra. Sandūros voltamperinė charakteristika. Vidinis fotoefektas puslaidininkiuose – fotolaidumas. Fotorezistorius.

Ištrauka

Fizikiniai dydžiai. Fizikinių dydžių matavimas. Matavimų klasifikacija. Matavimų vienetai. Pagrindiniai ir papildomi tarptautinės sistemos (SI) vienetai.

Jie klasifikuojami į: pagrindinius ir išvestinius.


2 Mechaninio judėjimo sąvoka. Dekarto koordinačių sistema. Kelio, poslinkio, greičio ir pagreičio sąvokos.

Mechaninis judėjimas - kūnų padėties kitimas kitų kūnų atžvilgiu. Jis skirstomas į tiesiaeigi ir kreivaeigi
Judėjimas tiesia linija vadinamas tiesiaeigiu; kreive – kreivaeigiu
Dekarto koordinačių sistema: Dekarto koordinačių sistema vaizduoja tik binarinius santykius tarp 4 kvadrantų. Toliau visur naudojama struktūrinio lygio sistema.
Pagreitis- fizikoje apibrėžiamas kaip greičio pokytis (arba išvestinė) laiko atžvilgiu.
Greitis- yra kūno įveiktas atstumas per laiko vienetą.
Poslinkis - mažiausias atstumas tarp pradinio ir galinio judėjimo taškų.
Kelias- inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui.

3 Tiesiaeigis tolyginis ir tiesiaeigis tolygiai kintamas judėjimas. Judėjimas apskritimu. Kampinis greitis ir pagreitis.

Tiesiaeigis tolyginis - yra tolyginis judėjimas. Tiesiaeigiu tolyginiu judėjimu vadiname tokį judėjimą, kai kūno poslinkiai per bet kuriuos lygius laiko tarpus yra vienodi. O trajektorija yra tiesė.

Tiesiaeigis tolygiai kintamas judėjimas. Kūno judėjimas tiese, kai per vienodus laiko tarpus kūno greitis pasikeičia vienodai, vadinamas tiesiaeigiu tolygiai kintamu judėjimu.
Kampinis greitis - apibūdina kampinio greičio kitimą laike. SI vienetų sistemoje kampinis pagreitis matuojamas radianais per sekundę kvadratu (rad/s2) ir žymimas graikiška raide alfa ( ).
Judėjimas apskritimu - Kūno judėjimas apskritimu yra kreivaeigio judėjimo atvejis. Apskritimu tolygiai judančio kūno greičio kryptis nuolat kinta, taigi kūnas judantis tolygiai apskritimu juda su nekintančiu pagreičiu.
Kampinis pagreitis - apibūdina kampinio greičio kitimą laike. SI vienetų sistemoje kampinis pagreitis matuojamas radianais per sekundę kvadratu (rad/s2) ir žymimas graikiška raide alfa ( ). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2011-12-15
DalykasFizikos špera
KategorijaFizika
TipasŠperos
Apimtis45 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis832.95 KB
Autoriussaltenis
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2011 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/Dėstytojasdoc. A.Lučun
Švietimo institucijaVilniaus kolegija
FakultetasEkonomikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Fizika (138) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Šperos
  • 45 puslapiai 
  • Vilniaus kolegija / 1 Klasė/kursas
  • doc. A.Lučun
  • 2011 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+3
-2
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą