Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Fizika>Fizikos šperos

Fizikos šperos (103 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Agrofizika

    Branduolio sandara. Izotopai. Neutrinas. Protono ir neutrono masės skaičiai. Cheminio elemento atomai. Radioaktyvūs spinduliavimai. Radioaktyvių poslinkių dėsnis. - spindulių dėsnis. Radioaktyviojo skilimo dėsnis. Radioaktyvumas gamtoje. Branduolinio spinduliavimo absorbcija. Dirvožemio elektrinis laidumas ir jo matavimo metodai. Efektingų izotopų panaudojimas praktikoje. Gama spindulių panaudojimas drėgmei matuoti. Radioaktyvios spinduliuotės poveikis augalams. Radioaktyvių medžiagų panaudojimas praktikoje. Elektrometras. Atmosferos sudėtis. Vandens garai atmosferoje. Pažemio oro sluoksnio drėgmė. Radioaktyvaus spinduliavimo poveikis augalams. Fotosintezė ir aplinkos sąveikos. Fotosintezės dėsningumai.
    Fizika, špera(6 puslapiai)
    2007-05-10
  • Bendroji fizika

    Atskaitos sistema. Tiesiaeigio judėjimo vidutinis momentinis greitis ir pagreitis. Kreivaeigio judėjimo momentinis greitis. Normalinis ir tangentinis pagreitis. Sukamojo judėjimo kampinis greitis ir pagreitis. Ašiniai vektoriai. Kampinių ir linijinių kinematinių dydžių sąryšis. Vektorinės sandaugos taisyklė. Slenkamasis judėjimas. Jėga, masė, impulsas. Inercinės atskaitos sistemos Niutono dėsniai. Impulso momentas. Jėgos darbas ir galia slenkamojo ir sukamojo judėjimo atvejais. Kinetinė energija sukamojo ir slenkamojo judėjimo atvejais. Potencinė energija. Deformuoto kūno potencinė energija. Gravitacijos laukas, jo ypatumai. Inercinės ir neinercinės atskaitos sistemos. Inercijos jėgos slenkamajame, sukamajame judėjime. Svyravimų kinematika. Vienos krypties, statmenųjų svyravimų sudėtis; Lisažū figūros. Svyravimų energija. Priverstiniai svyravimai. Rezonansas. Skersinės ir išilginės bangos. Sklindančiosios bangos lygtis. Banginė lygtis. Molekulinės – kinetinės teorijos metodai ir prielaidos. Termodinaminiai parametrai. Idealiųjų dujų izoprocesai. Dujų būvių lygtys. Pagrindinės molekulinės – kinetinės teorijos lygtis. Termodinaminė temperatūros prasmė. Barometrinė formulė. Bolcmano pasiskirstymas. Maksvelio skirstinys. Tikimiausias greitis. Pirmasis termodinamikos dėsnis. Adiabatinis procesas. Entropija jos statistinė prasmė. Antrasis termodinamikos dėsnis. Elementarusis krūvis. Elektros krūvių tvermės dėsnis. Elektrinio lauko stipris. Laukų superpozicija. Elektrinio lauko jėgų darbas. Vektoriaus E cirkuliacija. Elektrostatinio lauko potencialumas. Elektrinio lauko stiprio ir potencialo ryšys. Potencialo gradientas.
    Fizika, špera(9 puslapiai)
    2005-06-22
  • Elektrofizika

    Elektros ir magnetinių grandinių sudėtinės dalys. Kvazistacionarinės elektros srovės. Elektroninių skaičiavimų mašinų kartos. Magnetinio informacijos užrašymo principas ir būdai. Cilindriniai magnetiniai kaupikliai. Plokštieji ir cilindriniai magnetiniai domenai. Cilindriniai magnetiniai domenai. Kietojo kūno energetinių juostų susidarymas. Kietųjų kūnų skirstymas pagal juostinį vaizdą. Puslaidininkiai. Kompiuterių elementinė bazė. Puslaidininkinis diodas. Fotodiodas. Fotoelementas. Tranzistoriai. Dvipolis tranzistorius. Lauko tranzistorius. Šviesos diodas. Puslaidininkiniai lazeriai. Optronai. Tranzistorių loginių schemų pavyzdžiai. Optinė atmintis. Holografinė atmintis. Magnetooptinė atmintis. Skystieji kristalai ir jų panaudojimas kompiuteryje. Lauko efektas. Termooptinis efektas su atmintimi. Plazminis ekranas. Lazerinė elektrofotografija. Lazerinio printerio veikimo principas. Feromagnetikų tipai. Jų savybės.
    Fizika, špera(12 puslapių)
    2008-04-30
  • Elektros srovė įvairiose terpėse

    Elektroninis metalų laidumas. Elektrinės varžos priklausomybė nuo temperatūros. Superlaidumas. Elektros srovė puslaidininkiuose. Savasis puslaidininkių laidumas. Priemaišinis puslaidininkių laidumas. Priemaišinio puslaidininkių laidumo rūšys. Puslaidininkė sandūra. Puslaidininkaii prietaisai. Puslaidininkė sandūra. Laidžioji ir užtvarinė kryptis. Puslaidininkis diodas. Šviesos diodai. Termistoriai. Fotovaržai. Tranzistorius. Tranzistorių samprata. Jų rūšys. Elektros srovė vakuume. Vakuumas. Termoelektroninė emisija. Vakuuminis diodas. Vakuuminis triodas. Elektroninins vamzdis. Elektros srovė skysčiuose. Elektrolitinė disociacija. Elektrolizė. Eletrolizės dėsnis. Elektrolizės taikymas. Elektros srovė dujose. Dujų jonizacija, dujų laidumas. Savaiminis išlydis. Elektros išlydis gamtoje ir technikoje. Apibendrinimas.
    Fizika, špera(7 puslapiai)
    2010-10-29
  • Fizika (10)

    Atskaitos sistema. Greitis. Pagreitis. Absoliučiai kieto kūno slenkamasis judėjimas. Slenkamojo judėjimo dinamika. Sukamojo judėjimo kinematika ir dinamika. Specialioji reliatyvumo teorija. Svyravimai. Bangos.
    Fizika, špera(6 puslapiai)
    2005-06-10
  • Fizika (107)

    Vienos krypties skirtingo dažnio harmoninių svyravimų sudėtis. Statmenų hormoninių svyravimų sudėtis. Slopinamieji svyravimai. Priverstiniai svyravimai. Stacionarioji pusiausvyros būsena. Molekulių laisvės laipsnių skaičius. Idealiųjų dujų vidinė energija. Svyravimai. Harmoninis svyravimas. Vienos krypties svyravimų sudėtis. Statmenų harmoninių svyravimų sudėtis. Slopinamųjų svyravimų diferencialinė lygtis ir jos sprendimas. Slopinimo dekrementas. Priverstinių svyravimų diferencialinė lygtis ir jos sprendinys. Skersinės ir išilginės bangos. Vienmatės ir sferinės bangos lygtys. Bangos energija. Bangų interferencija. Barometrinė formulė. Bolcmano pasiskirstymas. Laisvės laipsnių sąvoka. Energijos pasiskirstymas pagal laisvės laipsnius. Idealiųjų dujų vidinė energija. Molekulių vidutinis laisvasis kelias. I termodinamikos dėsnis. Dujų plėtimosi darbas. Šiluminė talpa. Molinės šilumos. Adiabatinis procesas. II termodinamikos dėsnis. Grįžtamieji ir negrįžtamieji procesai. Cikliniai procesai. Šilumines mašinos. Kelvino ir Klanko formulė. Osvaldo formulė. Klaudijaus formulė. Entropijoje redukuotasis šilumos kiekis. Harmoniniai svyravimai. Harmoningai svyruojančio kūno greitis ir pagreitis. Harmoningo osciliatoriaus energija. Dviejų vienodo dažnio ir vienos krypties harmoninių svyravimų sudėtis. Vienos krypties svyravimų sudėtis. Slopinamieji svyravimai. Bangos lygtis. Bangų interferencija.
    Fizika, špera(15 puslapių)
    2007-02-13
  • Fizika (108)

    Koks spinduliavimas vadinamas šiluminiu? Šiluminio spinduliavimo spektras. Kirchhofo dėsnis. Stefano–Bolcmano dėsnis, jo taikymas. Vyno poslinkio dėsnis, jo fizikinė prasmė. Planko formulė. Pirometrų veikimo principas, jų panaudojimas. Fotoelektrinis efektas. Išorinio fotoefekto dėsniai (Einšteino formulė). Fotoefekto taikymas. Komptono efektas. Šviesos prigimtis. Heizinbergo principas. Banginė funkcija ir jos statistinė prasmė. Šredingerio lygtis. Dalelės banginė funkcija, fizikinė prasmė. Laisvosios dalelės judėjimas. Dalelė vienmatėje potencialo duobėje. Mikrodalelės sąveika su potencialiniu barjeru. Tunelio efektas.
    Fizika, špera(7 puslapiai)
    2007-03-20
  • Fizika (11)

    Kulono dėsnis. Elektrinio lauko stiprio srautas. Santykinė dielektrinė skvarba. Elektriniu dipolis. Kondensatoriai. Omo dėsnis. Elektrostrikcija. Nuolatinės srovės dėsniai. Kirchofo dėsniai. Ampero dėsnis. Holo efektas. Elektringųjų dalelių valdymas. Fazotronas. Sinchrotronas. Sinchrofazotronas. Magnetinis srautas. Gauso dėsnis magnetiniam laukui. Indukcijos elektrovaros elektroninis mechanizmas. Saviindukcija. Induktyvumas. Elektros variklių ir prietaisų veikimo principai. Medžiagų magnetinės savybės. Medžiagos įmagnetėjimas ir jos savybės. Kiuri temperatūra. Virpesiai. Kintama srovė. Hiuigenso ir Frenelio principas. Difrakcijos gardelė. Šviesos difrakcija. Balmerio-Rydbergo formulė.
    Fizika, špera(8 puslapiai)
    2005-06-12
  • Fizika (111)

    Realios dujos. Molekulinės jėgos. Molekulių sąveikos energija. Van der Valso lygtis. Realių dujų vidinė energija. Medžiagos kondensuota būsena. Kristaliniai kūnai. Amorfiniai kūnai. Kristalizacija, Anizotropija. Skysčiai. Jų klasifikacija. Elektrostatinis laukas vakuume. Elektros krūvio kvantavimas. Elektros krūvio tvermės dėsnis. Krūvio ilginis, paviršinis, tūrinis tankis. Kulono dėsnis. Elektrostatinis laukas, superpozicijos principas. Darbas perkeliant krūvį elektrostatiniame lauke. Elektrinio lauko potencialas, ryšys su stiprumu. Vektoriaus srautas. Gauso teorema. Gauso teoremos taikymo atvejai. Dielektrikai elektrostatiniame lauke. Dielektrikų tipai. Dielektrikų poliarizacija. Elektrostatinis laukas dielektrike. Gauso teorema dielektrikui. Elektrinė slinktis. Laidininkai elektrostatiniame lauke. Elektrostatinis laukas ties laidininko paviršiumi. Debajaus ekranavimo nuotolis. Elektrostatinio lauko energija. Nuolatinė elektros srovė. Elektros srovės stiprumas ir srovės tankis. Omo dėsnio diferencinė išraiška. Metalų elektrinio laidumo teorijos trūkumai. Elektrovaros jėga. Omo dėsnis nevienalytei grandinės daliai. Elektros srovė dujose. Termodinaminė emisija. Magnetinės laukas. Magnetinis laukas. Magnetinė indukcija. Bio ir Savaro dėsnis. Jo taikymas. Pilnutinės srovės dėsnis. Gauso teorema magnetiniam laukui. Ampero jėga. Dėsnis. Lorenco jėga. Elektromagnetinė indukcija. Elektromagnetinė indukcija. Faradėjaus dėsnis: Indukcijos kilmė. Medžiagos įmagnetinimas. Diamagnetizmas ir paramagnetizmas. Feromagnetikai.
    Fizika, špera(7 puslapiai)
    2007-04-20
  • Fizika (112)

    Slenkamojo judėjimo kinematika ir dinamika. Ką vadiname atskaitos sistema? Kokias žinote koordinačių sistemas? Kuo jos skiriasi? Paaiškinkite taško padėties aprašymą Dekarto koordinačių sistemoje. Ką vadiname materialiuoju tašku? Ką vadiname poslinkio vektoriumi? Ar visada poslinkio vektoriaus modulis lygus keliui? Ką vadiname greičiu, pagreičiu? Kaip nustatomos jų kryptys? Kokia yra greičio kryptis trajektorijos atžvilgiu? Ką charakterizuoja tangentinis, normalinis pagreičiai? Kam lygūs jų moduliai? Kaip nusakomos jų kryptys? Kokiam judėjimui esant normalinis pagreitis lygus 0, o tangentinis yra pastovus? Kokiems atvejams greitis v = dr/dt gali būti išreiškiamas formule v = s/t, čia dr - poslinkis, t - laikas, s - kelias? Kodėl bet koks kreivaeigis judėjimas yra judėjimas su pagreičiu? Ką tvirtina pirmasis Niutono dėsnis? Kokia atskaitos sistema vadinama inercine? Kaip galima atskirti, kuri atskaitos sistema yra inercinė? Ar atskaitos sistema susieta su Žeme yra inercinė? Ką vadiname kūno impulsu, jėgos impulsu? Kaip šie dydžiai susieti tarpusavyje? Kokiose sistemose galioja impulso tvermės dėsnis? Mechaninė energija. Potencialinių jėgų laukas. Koks skirtumas tarp energijos ir darbo sąvokų? Išveskite kintamos jėgos darbo formulę. Ką vadiname galia? Kaip išreiškiama galia per jėgą ir greitį? Kokie kūnai turi kinetinės energijos? Išveskite kinetinės energijos formulę. Potencinė energija. Jos išraiška. Potencinės energijos ir jėgos sąryšis. Kokį lauką vadiname gravitaciniu? Kokiais dydžiais jis yra charakterizuojamas? Kokiomis savybėmis pasižymi gravitacinis laukas? Kam lygi didžiausia gravitacinės sąveikos potencinė energija tarp dviejų rutulio formos kūnų, kurių masės m, o spinduliai r1 ir r2? Suformuluokite mechaninės energijos tvermės dėsnį. Kokiomis sąlygomis galioja mechaninės energijos tvermės dėsnis? Kokioms sąlygoms esant atlikto darbo skaičiavimui vietoj dA=Fdr galima naudoti formulę A = Fs, čia F - jėga, dr - poslinkis, s - kelias. Išveskite potencinės energijos išraišką Wp= - Gm1m2 / r, čia mi – kūno masės, r - atstumas tarp kūnų. Sukamojo judėjimo kinematika ir dinamika. Kuo skiriasi slenkamasis ir sukamasis judėjimas? Kam lygūs laikrodžio sekundinės, minutinės ir valandinės rodiklių sukimosi kampiniai greičiai? Kokia kietojo kūno inercijos momento fizikinė prasmė? Pateikite pavyzdžių. Ar pasikeis kūno inercijos momentas pakeitus jo sukimosi ašies padėtį? Kokios ašies atžvilgiu strypelio inercijos momentas yra mažiausias? Išveskite sukamajam judėjimui kinetinės energijos formulę. Kiek kartų pasikeis besisukančio kūno kinetinė energija, jeigu jo kampinis greitis padidės du kartus? Ką vadiname jėgos momentu? Kaip nustatoma jo kryptis? Kuo jis skiriasi nuo jėgos? Išveskite sukamajam judėjimui dinamikos lygtį. Paaiškinkite impulso momento tvermės dėsnį. Pateikite pavyzdžių. Kūną, kurio inercijos momentas 2 kgm2, veikia 8 Nm jėgos momentas. Kokiu kampiniu pagreičiu suksis kūnas? Dėl kokių priežasčių dviračiai gaminami su didelio skersmens ratais? Specialioji reliatyvumo teorija. Ką tvirtina mechaninis reliatyvumo principas? Galilėjaus koordinačių transformacijos. Koks yra skirtumas tarp mechaninio (Galilėjaus) ir bendrojo (Einšteino) reliatyvumų principų? Kokios priežastys lėmė specialiosios reliatyvumo teorijos sukūrimą? Specialiosios reliatyvumo teorijos postulatai. Lorenco koordinačių transformacijos. Kokie įvykiai specialiojoje reliatyvumo teorijoje yra vienalaikiai? Kokie dydžiai specialiojoje reliatyvumo teorijoje yra absoliutūs? Kodėl reliatyvumo teorijoje įvedama keturmatės erdvės sąvoka? Užrašykite dinamikos dėsnį specialiajai reliatyvumo teorijai. Sąryšis tarp masės ir energijos? Suformuluokite impulso tvermės dėsnį reliatyvistiniam atvejui. Gaukite reliatyvistinį Wk ir p sąryšį, čia Wk- kinetinė energija, p - impulsas. Svyravimai ir bangos . Kokį procesą vadiname svyravimais, laisvaisiais, harmoniniais svyravimais?Ką charakterizuoja svyravimų amplitudė, fazė, periodas, dažnis, ciklinis dažnis? Kokia yra besisukančios amplitudės vektoriaus metodo esmė? Išveskite harmoniniam svyravimui greičio ir pagreičio formules. Kam yra lygi harmoninio svyravimo kinetinė, potencinė ir pilnutinė energija? Kaip galima palyginti kūnų mases, išmatavus įtvirtintų ant spyruoklės šių kūnų svyravimų dažnius? Kokios sistemos vadinamos tiesiniu harmoniniu osciliatoriumi, matematine, spyruokline, fizikine svyruoklėmis? Išveskite matematinės, spyruoklinės ir fizikinės svyruoklių svyravimų dažnio formules. Koks reiškinys vadinamas mušimais? Kam yra lygus mušimų periodas? Kokia galima taško dalyvaujančio dviejuose statmenuose vienodo dažnio svyravimuose judėjimo trajektorija? Kokiomis sąlygomis stebima tiesė, apskritimas, elipsė? Užrašykite slopinamųjų svyravimų diferencialinę lygtį ir jos sprendinį. Kaip keičiasi sistemos svyravimų dažnis, didėjant jos masei? Kokiu dėsniu keičiasi slopinamųjų svyravimų amplitudė? Ar slopinamieji svyravimai yra periodiniai? Kodėl slopinamųjų svyravimų dažnis turi būti mažesnis už sistemos savųjų svyravimų dažnį? Kokius svyravimus vadiname priverstiniais? Užrašykite priverstinių svyravimų diferencialinę lygtį ir jos sprendinį. Paaiškinkite jos esmę. Kas lemia priverstinių svyravimų amplitudę? Paaiškinkite, nuo ko priklauso svyravimų amplitudė ir fazė rezonanso atveju. Paaiškinkite, kokiems tikslams yra taikomas rezonanso reiškinys. Kokį reiškinį vadiname rezonansu? Nubraižykite ir išanalizuokite rezonansines svyravimų amplitudės kreives? Ką vadiname banga? Paaiškinkite kaip tamprioje aplinkoje susidaro bangos. Kokios bangos vadinamos skersinėmis, išilginėmis? Kokiose aplinkose jas galima sudaryti? Ką vadiname bangos ilgiu, dažniu? Koks yra ryšys tarp bangos ilgio, greičio, periodo? Kokios bangos vadiname plokščiosiomis, sferinėmis? Kokios yra jų lygtys? Ką vadiname bangos skaičiumi, bangos faziniu greičiu? Kokios turi būti išpildytos sąlygos, kad stebėtume bangų interferenciją. Kokiomis sąlygomis stebimi bangų interferencijos maksimumai ir minimumai? Dvi bangos, kurių skiriasi tiktai amplitudė, sklinda viena prieš kitą. Ar jos sudarys stovinčiąją bangą? Kam lygus stovinčiojoje bangoje atstumas tarp gretimų mazgų?
    Fizika, špera(6 puslapiai)
    2007-04-19
  • Fizika (113)

    Skysčio paviršiaus įtempimas. Drėkinimas. Kapiliariniai reiškiniai. Idealiųjų dujų būsenos lygtis. Entropija, Antrasis termodinamikos dėsnis. Pirmasis termodinamikos dėsnis ir jo taikymas. Realiųjų dujų vidinė energija. Van der Valso lygtis. Idealiosios dujos. Molekulinės kinetinės dujų teorijos pagrindinė lygtis. Šilumos laidumas. Difuzija. Molekulių sąveika Brauno judėjimas. Skysčiai. Skystieji kristalai. Oro drėgmė. Rarometrinė formulė. Bolcmano formule. Maksvelo dėsnis apie idealiųjų dujų molekulių greičių ir šiluminio judėjimo energijos pasiskirstymą. Realiosios dujos. Dujų klampa.
    Fizika, špera(7 puslapiai)
    2007-05-16
  • Fizika (114)

    Gauso teorema ir jos taikymas. Potencialinis elektrostatinio lauko pobūdis. Elektrostatinio lauko stipris. Dipolio elektrostatinis laukas. Elektrinis laukas dielektrikuose. Poliarizacijos vektorius. Pjezoelektrinis efektas bei jo taikymas. Absorbcijos spektras. Šiluminis spinduliavimas. Spektrinė šviesos spinduliavimo (emisijos) geba. Absorbcijos geba. Pusiausvyras šiluminis spinduliavimas. Absolučiai juodas kūnas. Pagrindinis spinduliavimo dėsnis. Energetinių lygmenų diskretiškumas atome. Atomų elektroninė sandara. Kristalų elektroninė sandara. Elektronų būsenos kristaluose. Energetinių juostų susidarymas. Segnetoelektrikai. Laidininkai elektrostatiniame lauke. Žaibolaidis. Elektrinė talpa. Elektrostatinio lauko energija, jos tūrinis tankis. Elektrodinamika. Elektros srovė. Būtinos laidumo srovės atsiradimo sąlygos. Elektros srovės stiprumas. Nuolatinė srovė. Elektros srovės tankis. Omo dėsnis. Vydėmano ir Franco dėsnis. Kristalų skirstymas į metalus, puslaidininkius ir dielektrikus juostinės teorijos požiūriu. Elektronų Fermio ir Dirako statistika kristaluose. Savasis ir priemaišinis laidumas puslaidininkiuose, jų priklausomybė nuo temperatūros. Atomo branduolio sandara. Radioaktyvumas. Pagrindinis skilimo dėsnis. Termobranduolinių reakcijų problema. Omo dėsnis nevienalytei grandinės daliai. Elektrinė varža. Ominė varža. Superlaidumas. Voltamperinė charakteristika. Magnetinis laukas. Magnetinė indukcija. Magnetinės indukcijos linijos. Dešinio sraigto taisyklė. Bio ir Savaro dėsnis. Pilnutinės srovės dėsnis. Stokso teorema. Magnetinis srautas. Gauso teorema. Ampero dėsnis. Lorenco (magnetinė) jėga. Holo reiškinys. Elektromagnetinės indukcijos reiškinys. Faradėjaus elektromagnetės indukcijos (pagrindinis) dėsnis. Lenco taisyklė. Dešiniosios rankos taisyklė. Saviindukcija. Magnetinio lauko energija. Branduolinės reakcijos. Puslaidininkiniai diodai. Puslaidininkinis Tranzistorius. Kietieji kūnai. De Broilio hipotezė. Neapibrėžtumų ryšiai. Banginė funkciaj ir jos statistinė prasmė. Šviesa. Hiuigenso ir Frenelio principas. Koherenčios bangos. Optinis interferometras. Šviesos difrakcija. Šviesolaidžiai. Frenelio zonų metodas. Elektronų struktūra atome. Elektrono sukinys. Paulio principas. Periodinė Mendelejevo sistema. Spektrinė analizė. Difrakcijos gardelė. Kristalinės gardelės. Poliarizuota šviesa. Šviesos dispersija ir jos anomalioji teorija. Normalioji dispersija. Anomalioji dispersija.
    Fizika, špera(12 puslapių)
    2007-05-18
  • Fizika (115)

    Mechaniniai svyravimai, pagrindinės jų charakteristikoje. Harmoninis osciliatorius. Spyruoklinė, matematinė ir fizinė svyruoklė, jų svyravimų lygtis. Harmoninių svyravimų energija. Vienodos krypties svyravimu sudėtis. Statmenų svyravimų sudėtis. Slopinamieji svyravimai. Priverstiniai svyravimai. Rezonansas. Banginis procesas. Skersinės ir išilginės bangos. Bangos lygtis. Bangų fazinis greitis. Bangų superpozicijos principas. Bangų grupinis greitis. Bangų energija. Bangų interferencija. Stovinčios bangos. Garsas. Pagrindinės garso charakteristikos. Statistinis ir termodinaminis tyrimo metodai. Idealiosios dujos. Idealiųjų dujų eksperimentiniai dėsniai. Molekulinės – kinetinės teorijos pagrindinė lygtis. Molekulės laisves laipsnių skaičius ir energijos pasiskirstymas. Dujų vidinė energija. Dujų molekulių pagal greičius ir energijas pasiskirstymo dėsnis. (Maksvelio pasiskirstymo dėsnis). Barometrinė formulė. Bolcmano skirstinys. Molekulių vidutinis laisvasis kelias. Vakuumas ir pagrindinės jo savybės.
    Fizika, špera(9 puslapiai)
    2007-05-23
  • Fizika (116)

    Svyravimai ir bangos. Harmoniniai svyravimai ir jų charakteristikos. Harmoningai svyruojančio kūno greitis ir pagreitis. Harmoninio svyravimo energija. Harmoninių svyravimų sudėtis. Slopinamieji svyravimai. Priverstiniai svyravimai. Tampriųjų bangų susidarymas. Bangos lygtis. Bangos energija. Stovinčios bangos. Molekulinė fizika. Statinis ir termodinaminis tyrimo metodas. Idealiųjų dujų būsenos lygtis. Pagrindinė molekulinės kinetinės dujų teorijos lygtis. Energijos tolydaus pasiskirstymo pagal laisvės laipsnius dėsnis. Molekulių pasiskirstymas pagal greičius ir kinetines energijas (Maksvelio pasiskirstymas). Barometrinė formulė. Bolcmano pasiskirstymas. Molekulės laisvojo prabėgimo kelias. Termodinamika. Termodinamikos dėsnis. Termodinamikos dėsnio taikymas įvairiems izoprocesams. Dujų savitoji ir molinė šilumos. Adiabatinis procesas. Karno ciklas. Termodinamikos dėsnis. Entropija. Pernešimo reiškiniai. Realios dujos. Bendra realiųjų dujų charakteristika, molekulinės jėgos. Van Der Valso lygtis ir jo izotermės. Realiųjų dujų eksperimentiškos izotermės. Krizinis būvis.
    Fizika, špera(6 puslapiai)
    2007-05-30
  • Fizika (118)

    Šiluminis spinduliavimas. Kirchofo dėsnis. Stefano ir Bolcmano bei Vyno poslinkio dėsniai. Planko formulė. Optinė pirometrija: principai ir taikymas. Fotoefektinis reiškinys. Fotoelemento voltamperinės charakteristikos ir stabdymo įtampos paaiškinimas. TV kameros veikimo principas. Komptono reiškinio esmė ir dėsningumus. Atvirkštinis Komptono reiškinys. Šviesos slėgis. Heizenbergo neapibrėžtumo sąryšis mikrodalelėse. Mikrodalelių banginė funkcija. Šrėdingerio lygtis. Boro atotikio principas. Tunelinis reiškinys ir jį patvirtinantys eksperimentai. Esminis kvantinės ir klasikinės statistikos skirtumai. Bozonai ir Bozės bei Enšteino skirstinys. Planko formulė. Fermionai ir Fermio bei Dirako skirstinys. Fermio lygmuo ir jo energija. Darbas iliustruotas grafikais.
    Fizika, špera(7 puslapiai)
    2007-06-13
  • Fizika (12)

    Supratimas apie pn. Energija, išsiskirianti skylant sunkiems branduoliams ir jungiantis lengviems. Dispersijos ir absorbcijos elektroninė teorija. Medžiagų banginės savybės. De Broilio hipotezė ir jos patvirtinimas. Magnetinio lauko veikimas į rėmelį su srove. Magnetinių jėgų sukimo momentas. Maksvelio lygtys elektromagnetiniam laukui integralinėje formoje. Fotoefekto dėsningumai. Šrėdingerio lygtis vandenilio atomui ir jos sprendimo išvados. Dielektrikų rūšys. Dielektrikai elektriniame lauke. Dipolio elektrinio lauko skaičiavimas.
    Fizika, špera(15 puslapių)
    2005-06-21
  • Fizika (121)

    Atomų ir molekulių masė. Medžiagos kiekis. Medžiagos kiekio matavimo vienetas - molis. Idealiosios dujos. Idealiųjų dujų dėsniai. Būvio lygtis. Pagrindinė kinetinės dujų teorijos lygtis. Vidutinė molekulės energija. Energijos pasiskirstymas pagal laisvės laipsnius. Absoliutinė temperatūra. Vidutiniai molekulių greičiai (vidutinis, vidutinis kvadratinis, tikimasis). Molekulių pasiskirstymo pagal greičius (Maksvelo) dėsnis. Barometrinė formulė. Bolcmano dėsnis. Molekulių laisvasis kelias. Pernešimo reiškiniai dujose (difuzija, šiluminis laidumas, klampa. Sistemos vidinė energija. Šiluma ir darbas. Specifinė ir molinė šiluma. Pirmasis termodinamikos dėsnis. Darbas atliekamas kūno kintant jo tūriui. Idealiųjų dujų specifinės šilumos, jų santykis. Idealiųjų dujų izoprocesai. Adiabatinis procesas. Cikliniai, grįžtamieji ir negrįžtamieji procesai. Antrasis termodinamikos dėsnis. Karno ciklas. Entropija. Tarpmolekulinės traukos jėgos. Van der Vaalso lygtis. Realiųjų dujų izotermos. Fazių pusiausvyra. Fazių virsmai. Trigubas taškas.
    Fizika, špera(6 puslapiai)
    2008-05-20
  • Fizika (123)

    Pastatų atitvarų projektavimo reikalavimai. Norminiai ir savitieji pastatų atitvarų šilumos nuostoliai. Vienasluoksnės atitvaros šiluminė varža R, šilumos perdavimo koeficientas k. Daugiasluoksnės atitvaros šiluminė varža Rtd. Pagrindinių izoliacinių ir konstrukcinių – izoliacinių medžiagų apibūdinimas ir savybės. Grindų ant grunto šiluminė varža. Parametrai, sąlygojantys langų projektinio šilumos perdavimo koeficiento U vertę. Šilumos nuostolių pasiskirstymas pastate. Išorės sienų konstrukciniai sprendimai, naudojami gyvenamuose ir visuomeniniuose pastatuose. Garso sklidimo būdas pastatuose. Reikalavimai, keliami pastatų aitvarų garso izoliacijai. Garso izoliacijos indekso I nustatymo būdai. Atitvarų iš tradicinių medžiagų konstrukcija ir garso izoliacijos savybės. Tarpaukštinių perdangų garso izoliacijos įvertinimo detalės. Priemonės, apsaugančios pastatus nuo išorės triukšmo. Garso ekranų projektavimo principai. Techninių pastatų ir vamzdynų garso izoliacija. Architektūrinės akustikos tikslai. Garso sklidimo būdai. Garsinio lauko ir garsinio slėgio sąvoka. Garso sklidimas pastatuose. Žmogaus girdimumo ribos. Patalpų akustinių savybių įvertinimo būdai. Pastatų garso sugeriamumo ir garso reveberacijos sąvokos. Grafo – analinis garso energijos pasiskirstymo analizės metodas. Normuojamo reverberacijos laiko T nustatymas. Garso atspindys nuo įvairios formos paviršių. Pagrindiniai akustiniai reikalavimai, sąlygojantys salių su natūralia akustika formą. Bendrieji reikalavimai projektuojant sales su natūralia akustika. Stačiakampių salių projektavimo ypatumai. Salių su elektroakustinėmis sistemomis projektavimo principai. Pagrindiniai reikalavimai kino salių projektavimui. Šviesos srautas ir jo pasiskirstymo būdai. Apšviestumas. Natūralaus apšvietimo koeficientas (NAK). Normuojamas natūralaus apšvietimo koeficientas. Apytikris langų apskaičiavimo būdas. Tikslus natūralaus apšvietimo koeficiento apskaičiavimo būdas esant šoniniam ir viršutiniam apšvietimui. Patalpų ir teritorijų instaliacijos reikalavimai. Patalpų instaliacijos apskaičiavimo eiga. Teritorijų instaliacijos apskaičiavimo eiga. Dirbtinis apšvietimas. Elektros lempų klasifikacija. Liuminescencinių lempų schema ir klasifikacija. Elektromagnetinio spektro spindulinės energijos optinės dalies charakteristika. Šviestuvai. Šviestuvų klasifikacija. Šviestuvų šviesos srauto pasiskirstymas.
    Fizika, špera(7 puslapiai)
    2008-06-17
  • Fizika (126)

    Šredingerio lygties taikymas vandeniliškam atomui. Pagrindinis kvantinis skaičius. Šalutinis (orbitinis) kvantinis skaičius. Magnetinis kvantinis skaičius. Pagrindinė būsenos banginė funkcija. Elektrono sukinys Štermo ir Gerlacho bandymas. Elektromagnetinis momentas. Elektrono magnetinis momentas. Paulio draudimo principas. Elektronų pasiskirstymas atome, periodinė elementų sistema. Vandenilio atomo spektrinių linijų serijos ir serijų formulės. Franko ir Herco bandymas. Rentgeno spindulių ištisiniai ir linijiniai spektrai, Mozlio dėsnis. Molekulinių spektrų samprata. Atomų sąveikos molekulėje rūšys. Kvantinių šuolių tipai ir lygmenų užpildymas ir apgrąža. Kvantinių stiprintuvų ir generatorių veikimo principas. Metalų šiluminė talpa ir fononai. Kristalai. Atomų energijos lygmenų skilimas susidarant kristalui ir energijos juostos. Metalų elektrinis laidumas. Superlaidumas. Atomų energijos lygmenų skilimas susidarant kristalui ir energijos juostos. Puslaidininkiai. Elektroninis ir skylinis laidumas. Savasis puslaidininkio laidumas. Puslaidininkių priemaišinis laidumas. Atomo branduolio sandara. Branduolinių jėgų savybės, pijonų hipotezė. Branduolio ryšio energija ir masės defektas. Radioaktyvumas. Skilimo pusamžis. Radioaktyviojo skilimo dėsningumai. Branduolinės reakcijos ir tvermės dėsniai, efektyvusis skerspjūvis. Branduolio dalijimosi reakcija ir grandininė reakcija. Elementariosios dalelės. Dalelės ir antidalelės.
    Fizika, špera(11 puslapių)
    2009-03-24
  • Fizika (128)

    Kuo termodinaminis ir statistinis (molekulinis - kinetinis) makrosistemų tyrimo metodai kokybiškai skiriasi ir papildo vienas kitą? Kokie dėsniai aprašo izoterminį, izochorinį ir izobarinį procesus idealiosiose dujose? Kokia Avogadro skaičiaus fizikinė prasmė? Kaip aiškinami dujų slėgis, termodinaminė temperatūra molekulinės - kinetinės teorijos požiūriu? Kokia yra pagrindinės molekulinės - kinetinės dujų teorijos lygties išvedimo prasmė ir tikslas? Kokia molekulių pasiskirstymo pagal greičius ir energijas funkcijų fizikinė prasmė? Kaip, žinant dujų molekulių pasiskirstymo funkciją pagal greičius, galime rasti pasiskirstymo funkciją pagal energijas? Kiek kartų tomis pačiomis sąlygomis skiriasi deguonies ir vandenilio molekulių vidutiniai greičiai? Kaip keičiasi atmosferos slėgis didėjant aukščiui. Užrašykite ir paaiškinkite Bolcmano pasiskirstymo dėsnį. Kuo skiriasi Maksvelio ir Bolcmano pasiskirstymo dėsniai? Kaip priklauso dujų molekulių vidutinis laisvasis lėkis nuo slėgio? Suformuluokite tolygaus energijos pasiskirstymo pagal laisvės laipsnius dėsnį. Kodėl svyravimų laisvės laipsniui tenka dvigubai daugiau energijos, lyginant su laisvės laipsniais slenkamajam ir sukamajam judėjimui? Kas lemia idealiųjų dujų vidinę energiją? Kokių procesų metu gali keistis dujų vidinė energija? Ką vadiname dujų šilumine talpa? Kuo skiriasi CP ir CV? Kurio vertė yra didesnė? Kam yra lygus dujų vieno molio izobarinio plėtimosi atliktas darbas, dujas sušildant 1K laipsniu? Užrašykite pirmąjį termodinamikos dėsnį diferencialinėje formoje. Jį pritaikykite izochoriniam ir izoterminiam procesams. Paaiškinkite, įšyla ar atšąla idealiosios dujos, jeigu jos išsiplečia, esant pastoviam slėgiui? Kaip keičiasi dujų temperatūra, joms adiabatiškai plečiantis? Kuo skiriasi grįžtamieji ir negrįžtamieji procesai? Kodėl realūs procesai yra negrįžtamieji? Grafiškai pavaizduokite Karno ciklą. Kam lygus jo naudingumo koeficientas? Paaiškinkite šiluminių ir šaldymo mašinų veikimo principą. Koks įrenginys vadinamas šiluminiu siurbliu? Kokiems tikslams jis naudojamas? Ką tvirtina antrasis termodinamikos dėsnis? Ar galimas periodinis procesas, kuriame visa šiluma, paimta iš šildytuvo, būtų paversta darbu? Paaiškinkite entropijos sampratą (užrašykite jos matematinę išraišką). Paaiškinkite entropijos statistinę sampratą (užrašykite jos matematinę išraišką). Suformuluokite antrąjį termodinamikos dėsnį, panaudodami entropijos sąvoką. Ar yra procesų, kurių metu entropija mažėja? Kokiomis sąlygomis vyksta pernešimo reiškiniai? Kokį procesą vadiname difuzija? Kokių reikia sąlygų, kad vyktų difuzija? Užrašykite difuzijos lygtį. Koks reiškinys vadinamas dujų klampa? Kaip jis aiškinamas? Kokį reiškinį vadiname šilumos laidumu? Kaip jis matematiškai aprašomas? Kokių reikia sąlygų, kad jis vyktų? Kuo skiriasi realiosios dujos nuo idealiųjų dujų? Išnagrinėkite sąveikos jėgas veikiančias tarp molekulių. Išnagrinėkite Van der Valso lygtį. Kokioms dujoms ji taikoma? Nubraižykite jos teorines ir praktines izotermes. Kuo skiriasi kristaliniai ir amorfiniai kietieji kūnai? Ką vadiname faziniu virsmu? Kaip atskirti pirmos rūšies fazinį virsmą nuo antros rūšies fazinio virsmo? Pagal kokius požymius galima klasifikuoti kietuosius kūnus? Kuo skiriasi skysčiai nuo kietųjų kūnų?
    Fizika, špera(5 puslapiai)
    2009-05-27
Puslapyje rodyti po