Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Fizika>Įvairių dirvožemių albedo matavimas užtvariniu fotoelementu (2)
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Įvairių dirvožemių albedo matavimas užtvariniu fotoelementu (2)

Aprašymas

Darbo tikslas: ištirti įvairių dirvožemių albedą. Teorija. Formulės. Užtvarinis fotoelementas. Išvados.

Ištrauka

Darbo tikslas: ištirti įvairių dirvožemių albedą.
Teorija: Energinis apšviestumas- Saulės spindulių energija, tenkanti tiriamo paviršiaus ploto vienetui per laiko vienetą. Jis matuojamas W/m^2 arba 1cal/(〖cm〗^2∙min);
Saulės konstanta Sa vadinama jos spinduliavimo energija, kuri per 1 sekundę patenka į statmena spinduliams1m plotą, esantį virš Žemės atmosferos, kai žemė yra vidutiniame nuotolyje nuo Saulės.
Žemės atmosferoje yra trys Saulės spinduliavimo rūšys: tiesioginis, sklaidusis ir atspindėtas. Tiesioginiu Saulės spinduliavimu vadinamas energinis apšviestumas, kurį sukuria lygiagretūs Saulės spinduliai, tiesiogiai pasiekę horizontalų paviršių. Paklotiniu paviršiumi vadinamas Žemės paviršius , kuris ribojasi ir sąveikauja su atmosfera. Sklaidusis spinduliavimas D- spindulių nukrypimas nuo pradinės krypties, energinis apšviestumas. Sklaidą sukelia atmosferoje esantys vandens garai, aerozoliai ir atmosferos tankio nevienodumas. Tiesioginio ir sklaidžiojo spinduliavimų, krintančių į horizontalų paviršių suma yra vadinama suminiu energiniu apšviestumu.
Dažniausiai albedas yra išreiškiamas procentais. Albedo dydį lemia paklotinio paviršiaus spalva, šiurkštumas, drėgnumas ir kitos savybės. Mažėjant saulės aukščiui albedas didėja. Didžiausią albedo vertę turi sniegas ir ledas. Tamsis ir išpurentos dirvos atspindi mažiau šviesos negu lygios. Kai saulės spinduliai krinta statmenai, vanduo atspindi tik 2-5%, o saulei esant ties horizontu albedas padidėja iki 70%.
Pagal albedą mes galime apibūdinti paviršių. Kuo paviršius šviesesnis, tuo albedas didesnis. Lapuočiai pavasarį atspindi mažiau negu rudenį, t.y. rudenį lapuočių albedas yra didesnis negu pavasarį ir vasarą. Sausų paviršių albedas didesnis už drėgnų. Vienodo išsivystymo augmenijos sukeltas albedas yra mažesnis negu skirtingo išsivystymo augmenijos.
Augmenija, ištisai dengianti dirvos paviršių atspindi iki 20-25% suminio energinio apšviestumo. Likusios energijos vieną dalį augmenija sugeria , kitą praleidžia iki dirvos paviršiaus. Po glaudžia medžio danga priklausomai nuo jų rūšies, amžiaus, klimatinių sąlygų, paros ir metų laiko patenka 5-60% suminio energinio apšviestumo.
Absoliutiniai aktinometriniai prietaisai yra šie: aktinometras, piranometras, albedometras, balansometras ir heliografas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2012-05-07
DalykasFizikos laboratorinis darbas
KategorijaFizika
TipasLaboratoriniai darbai
Apimtis3 puslapiai 
Literatūros šaltiniai2
Dydis19.87 KB
Autoriusvaiper
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2012 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasJ. Navickas
Švietimo institucijaAleksandro Stulginskio universitetas
FakultetasMiškų ir ekologijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word 2007 Ivairiu dirvozemiu albedo matavimas uztvariniu fotoelementu (2) [speros.lt].docx
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Laboratoriniai darbai
  • 3 puslapiai 
  • Aleksandro Stulginskio universitetas / 1 Klasė/kursas
  • J. Navickas
  • 2012 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą