Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Fizika
Rūšiuoti pagal
  • Feromagnetinių medžiagų įmagnetinimo kreivės ir histerezės kilpos tyrimas

    Darbo tikslas: susipažinti su feromagnetizmu ir ištirti magnetinės indukcijos priklausomybę nuo įmagnetinančiojo magnetinio lauko stiprio. Darbo užduotis. Darbo eiga. Darbas iliustruotas grafikais.
    Fizika, laboratorinis darbas(2 puslapiai)
    2008-01-14
  • Feromagnetinių medžiagų įmagnetinimo kreivės ir histerezės kilpos tyrimas (2)

    Darbo užduotis: Gauti feromagnetiko įmagnetinimo kreivę ir ištirti magnetinės skvarbos priklausomybę nuo išorinio magnetinio lauko stiprio. Darbo eiga. Išvada. Kontroliniai klausimai. Apibūdinkite magnetinio lauko charakteristikas - magnetinio lauko indukciją ir stiprį. Kokiomis savybėmis pasižymi feromagnetikai.
    Fizika, laboratorinis darbas(4 puslapiai)
    2008-06-12
  • Fizika

    Elektros krūvis. Krūvio tankis. Krūvių sąveika. Kulono dėsnis. Elektrinė konstanta. Elektrostatinis laukas. Lauko stipris. Darbas, atliekamas perkeliant krūvį elektriniame lauke. Elektrinio lauko vektoriaus cirkuliacija. Elektrostatinio lauko potencialas. Taškinio krūvio potencinė energija ir lauko potencialas. Elektrinio lauko stiprio ir potencialo ryšys. Elektrinis dipolis. Gauso teorema. Dielektrikai ir jų poliarizacija. Elektrostatinis laukas dielektrike. Segnetoelektrikai. Gauso teorema dielektrikui. Elektrinė slinktis. Elektrostatinis laukas įelektrintame laidininke ir ties jo paviršiumi. Įelektrinto laidininko elektrinė talpa. Elektrinio lauko energija ir energijos tankis. Nuolatinė laidumo srovė. Srovės stipris ir tankis. Klasikinės elektroninės metalu laidumo teorijos pagrindai. Omo dėsnis. Nesavaiminis išlydis dujose. Rekombinacija. Savaiminis išlydis dujose. Dujų išlydžio tipai. Termoelektrinė emisija. Ričardsono ir Dasmano formulė. Dujų plazma. Magnetinis laukas ir magnetinė indukcija. Bio ir Savaro dėsnis. Pilnutinės srovės dėsnis. Magnetinis srautas. Gauso teorema magnetiniam laukui. Ampero jėga. Ampero dėsnis. Rėmelis, kuriuo teka srovė vienalyčiame magnetiniame lauke. Elektromagnetinė indukcija. Saviindukcija. Abipusė indukcija. Magnetinė lauko energija ir jos tankis. Medžiagos įmagnetėjimas. Diamagnetizmas ir paramagnetizmas. Feromagnetikai.
    Fizika, konspektas(7 puslapiai)
    2005-03-10
  • Fizika (10)

    Atskaitos sistema. Greitis. Pagreitis. Absoliučiai kieto kūno slenkamasis judėjimas. Slenkamojo judėjimo dinamika. Sukamojo judėjimo kinematika ir dinamika. Specialioji reliatyvumo teorija. Svyravimai. Bangos.
    Fizika, špera(6 puslapiai)
    2005-06-10
  • Fizika (100)

    Galilėjaus reliatyvumas. Dinamika. Pirmasis Niutono dėsnis. Masė ir kūno judesio kiekis (impulsas). Antrasis Niutono dėsnis. Trečiasis Niutono dėsnis. Jėgos. Trinties jėgos. Sunkio jėga (sunkis) ir svoris.
    Fizika, konspektas(12 puslapių)
    2007-01-19
  • Fizika (101)

    Tvermės dėsniai. Kinetinė energija ir darbas. Jėgų laukas. Konservatyviosios jėgos. Potencinis laukas. Centrinės jėgos. Neinercinės sistemos. Pagrindinė sukamojo judėjimo lygtis. Judesio kiekio (impulso) momento tvermės dėsnis. Koriolio jėga. Kietojo kūno dinamika. Sukimasis apie nejudamą ašį. Inercijos momentas.
    Fizika, konspektas(15 puslapių)
    2007-01-19
  • Fizika (102)

    Molekulinė fizika ir termodinamika. Statistinė fizika ir termodinamika. Molekulių masė ir matmenys. Sistema. Sistemos būsena. Procesas. Vidinė sistemos energija. Šiluminė pusiausvyra. Nulinis termodinamikos principas. Šiluminis plėtimasis. Pirmasis termodinamikos dėsnis. Temperatūra. Idealiųjų dujų būvio lygtis. Idealiųjų dujų vidinė energija ir šiluminė talpa. Idealiųjų dujų adiabatės lygtis. Politropinis procesas. Idealiųjų dujų atliekamas darbas. Vandervalso (Van der Waals) dujos. Barometrinė formulė.
    Fizika, konspektas(17 puslapių)
    2007-01-19
  • Fizika (103)

    Statistinės fizikos elementai. Supaprastintas modelis. Slėgis į sienelę. Statistikos elementai. Molekulių šiluminis judėjimas. Molekulių smūgiai į sienelę. Maksvelo pasiskirstymas. Bolcmano pasiskirstymas.
    Fizika, konspektas(15 puslapių)
    2007-01-19
  • Fizika (104)

    Mikro- ir makrobūsenos. Statistinis svoris. Entropija. Termodinamikos dėsniai. Cikliniai procesai. Pirmasis termodinamikos dėsnis. Antrasis termodinamikos dėsnis. Karno ciklas. Termodinaminiai potencialai. Vidinė energija. Laisvoji energija. Entalpija. Termodinaminis Gibso potencialas. Paviršiaus įtempimas.
    Fizika, konspektas(18 puslapių)
    2007-01-19
  • Fizika (105)

    Konservatyviųjų jėgų darbas ir potencinė energija. Mechaninės energijos tvermės dėsnis. Sąveikos potencinė energija. Pagrindinis sukamojo judėjimo dinamikos dėsnis. Impulso ir impulso momento tvermės dėsniai. Apibrėžkite ir apskaičiuokite kietojo kūno kinetinę energiją. Paaiškinkite, kokias mechaninės energijos formas ir rūšis žinote, kada ji išsilaiko ir kaip gali keisti. Paaiškinti, kada išsilaiko impulso (judėjimo kiekio) momentas ir aptarti bent vieną konkretų tokio išsilaikymo atvejį. Fizinės svyruoklės laisvųjų svyravimų diferencialinė lygtis ir jos sprendinys. Slopinamųjų svyravimų diferencialinė lygtis ir jos sprendinys. Priverstiniai svyravimai. Rezonansas. Bangos lygtis. Aptarkite parametrus aplinkos, nuo kurių priklauso mechaninių bangų sklidimo greitis. Mechaninių bangų interferencija ir stovinčiųjų bangų lygtis. (Paaiškinkite sklindančiųjų ir stovinčiųjų bangų skirtumus). Akustinės bangos intensyvumas ir slėgis. Decibelas. Paaiškinkite, nuo ko priklauso akustinių bangų intensyvumas. Girdos ir skausmo ribos. Decibelas. Doplerio efektas. Aptarkite medžiagų molinių šilumų molekulinę kinetinę teoriją ir jos trūkumus. Molekulinės teorijos slėgio ir temperatūros supratimas. Pernešimo reiškiniai nepusiausvirose termodinaminėse sistemose. Adiabatinis procesas ir dujų darbas jo metu. Idealiosios šiluminės mašinos tiesioginis ir atvirkštinis Karno ciklai. I–asis termodinamikos dėsnis izoprocesams ir dujų darbas jų metu. Antrasis termodinamikos principas ir entropijos supratimas. Antrasis termodinamikos principas, Entropijos kitimas savaiminiuose procesuose. Molekulių greičių (Maksvelo) skirstinys ir jo eksperimentinis (Šterno bandymas) patvirtinimas. Aptarkite Bolcmano pasiskirstymo dėsnį dalelėms potenciniame lauke. Šiluminis kūnų plėtimasis. Šiluminiai įtempimai. Realiųjų dujų lygtis. Jos ir idealiųjų dujų lygties skirtumai.
    Fizika, konspektas(32 puslapiai)
    2007-01-30
  • Fizika (106)

    Apibūdinkite šiluminį spinduliavimą. Kuo jis skiriasi nuo kitų spinduliavimo rūšių? Kas yra kūno spinduliuotės ir sugerties geba? Nusakykite absoliučiai juodo kūno savybes. Suformuluokite ir paaiškinkite Kirchhofo dėsnį. Suformuluokite ir paaiškinkite empirinius šiluminio spinduliavimo Stefano ir Bolcmano bei Vyno dėsnius. Paaiškinkite Planko formulę ir gaukite iš jos Stefano ir Bolcmano bei Vyno dėsnių išraiškas. Kokiu principu veikia optiniai pirometrai ir koks jų praktinis taikymas? Kokie jų privalumai? Paaiškinkite išorinio fotoelektrinio reiškinio dėsnius ir pavaizduokite juos grafiškai. Kas yra antrinė elektronų emisija? Paaiškinkite fotodaugintuvo veikimo principą. Kokiu principu veikia televizijos kamera? Kokiu būdu optinis vaizdas paverčiamas elektriniu signalu? Paaiškinkite Komptono reiškinio esmę. Kokiu būdu reiškinio negalima stebėti su šviesos bangomis? Kokia de Broilio hipotezės esmė? Paaiškinkite Devisono ir Džermerio elektronų difrakcijos eksperimentą, patvirtinusį de Broilio hipotezę. Paaiškinkite Heizenbergo neapibrėžtumų sąryšį koordinatėms ir impulsams. Kad šis ryšys esminis ir kada galima jo nepaisyti? Apibūdinkite Heizenbergo neapibrėžtumų sąryšį energijai ir laikui. Paaiškinkite, kas lemia sužadintojo energetinio lygmens natūralųjį plotį. Kokiu tikslu įvedama mikrodalelės banginė funkcija? Suformuluokite banginės funkcijos modulio kvadrato (Borno) postulatą. Kokios yra banginės funkcijos standartinės sąlygos? Kodėl mikrodalelę aprašanti lygtis (Šredingerio ar Dirako) turi būti banginė? Kokios išvados seka iš stacionariosios vienmatės Šredingerio lygties taikymo laisvajai dalelei? Kaip pasikeičia dalelės elgesys apribojus jos judėjimą? Iliustruokite tai taikydami stacionariąją Šredingerio lygtį dalelei potencialo duobėje. Kurie dalelės parametrai tampa kvantuoti? Suformuluokite ir paaiškinkite Boro atotykio principą. Paaiškinkite tunelinį reiškinį ir pateikite šio reiškinio eksperimentinio patvirtinimo pavyzdžių. Kaip kvantuojama tiesinio osciliatoriaus energija? Ką vadiname kvantinio osciliatoriaus nuline energija? Koks atomas vadinamas vandeniliškuoju? Nuo ko priklauso jo pagrindinės būsenos banginė funkcija? Apibūdinkite pagrindinio, šalutinio ir magnetinio kvantinių skaičių fizikinę prasmę ir nurodykite jų kitimo ribas. Koks Šterno ir Gerlacho bandymo tikslas ir rezultatas? Apibūdinkite elektrono sukinį ir savąjį magnetinį momentą. Kaip apskaičiuojamas ir kam lygus elektrono sukinio kvantinis skaičius ir sukinio magnetinis kvantinis skaičius? Suformuluokite Paulio draudos principą. Paaiškinkite, kaip laikantis Paulio draudos ir energijos minimumo principų užpildomi atomo elektroniniai sluoksniai ir posluoksniai. Kas yra elektroninė konfigūracija? Paaiškinkite, kaip sudaroma periodinė elementų sistema. Kodėl joje periodiškai pasikartoja elementų fizinės ir cheminės savybės?
    Fizika, konspektas(7 puslapiai)
    2007-02-08
  • Fizika (107)

    Vienos krypties skirtingo dažnio harmoninių svyravimų sudėtis. Statmenų hormoninių svyravimų sudėtis. Slopinamieji svyravimai. Priverstiniai svyravimai. Stacionarioji pusiausvyros būsena. Molekulių laisvės laipsnių skaičius. Idealiųjų dujų vidinė energija. Svyravimai. Harmoninis svyravimas. Vienos krypties svyravimų sudėtis. Statmenų harmoninių svyravimų sudėtis. Slopinamųjų svyravimų diferencialinė lygtis ir jos sprendimas. Slopinimo dekrementas. Priverstinių svyravimų diferencialinė lygtis ir jos sprendinys. Skersinės ir išilginės bangos. Vienmatės ir sferinės bangos lygtys. Bangos energija. Bangų interferencija. Barometrinė formulė. Bolcmano pasiskirstymas. Laisvės laipsnių sąvoka. Energijos pasiskirstymas pagal laisvės laipsnius. Idealiųjų dujų vidinė energija. Molekulių vidutinis laisvasis kelias. I termodinamikos dėsnis. Dujų plėtimosi darbas. Šiluminė talpa. Molinės šilumos. Adiabatinis procesas. II termodinamikos dėsnis. Grįžtamieji ir negrįžtamieji procesai. Cikliniai procesai. Šilumines mašinos. Kelvino ir Klanko formulė. Osvaldo formulė. Klaudijaus formulė. Entropijoje redukuotasis šilumos kiekis. Harmoniniai svyravimai. Harmoningai svyruojančio kūno greitis ir pagreitis. Harmoningo osciliatoriaus energija. Dviejų vienodo dažnio ir vienos krypties harmoninių svyravimų sudėtis. Vienos krypties svyravimų sudėtis. Slopinamieji svyravimai. Bangos lygtis. Bangų interferencija.
    Fizika, špera(15 puslapių)
    2007-02-13
  • Fizika (108)

    Koks spinduliavimas vadinamas šiluminiu? Šiluminio spinduliavimo spektras. Kirchhofo dėsnis. Stefano–Bolcmano dėsnis, jo taikymas. Vyno poslinkio dėsnis, jo fizikinė prasmė. Planko formulė. Pirometrų veikimo principas, jų panaudojimas. Fotoelektrinis efektas. Išorinio fotoefekto dėsniai (Einšteino formulė). Fotoefekto taikymas. Komptono efektas. Šviesos prigimtis. Heizinbergo principas. Banginė funkcija ir jos statistinė prasmė. Šredingerio lygtis. Dalelės banginė funkcija, fizikinė prasmė. Laisvosios dalelės judėjimas. Dalelė vienmatėje potencialo duobėje. Mikrodalelės sąveika su potencialiniu barjeru. Tunelio efektas.
    Fizika, špera(7 puslapiai)
    2007-03-20
  • Fizika (11)

    Kulono dėsnis. Elektrinio lauko stiprio srautas. Santykinė dielektrinė skvarba. Elektriniu dipolis. Kondensatoriai. Omo dėsnis. Elektrostrikcija. Nuolatinės srovės dėsniai. Kirchofo dėsniai. Ampero dėsnis. Holo efektas. Elektringųjų dalelių valdymas. Fazotronas. Sinchrotronas. Sinchrofazotronas. Magnetinis srautas. Gauso dėsnis magnetiniam laukui. Indukcijos elektrovaros elektroninis mechanizmas. Saviindukcija. Induktyvumas. Elektros variklių ir prietaisų veikimo principai. Medžiagų magnetinės savybės. Medžiagos įmagnetėjimas ir jos savybės. Kiuri temperatūra. Virpesiai. Kintama srovė. Hiuigenso ir Frenelio principas. Difrakcijos gardelė. Šviesos difrakcija. Balmerio-Rydbergo formulė.
    Fizika, špera(8 puslapiai)
    2005-06-12
  • Fizika (110)

    Vandenilio atomo emisinis ir absorcinis spektrai. Balmerio formulė. Spektrinės linijos. Franko ir Herco eksperimentas ir išvados. Rentgeno spinduliai. Rentgeno ištisinis stabdomasis spektras, jo kilmė (ir linijinis). Rentgeno spektro serijų formulė Mozlio dėsnis. Praktinis rentgeno spindulių taikymas. Atomų sąveikos rūšys molekulėje. Molekulinių spektrų kilmė. Rotacija, vibracija. Kvantinių šuolių tipai. Energijos lygmenų apgrąža. Kvantinio generatoriaus veikimo principas, jo panaudojimas. Bozės ir Einšteino skirstinys. Bozonai ir fermijonai. Pasiskirstymo funkcija. Fermio ir Dirako skirstinys. Energijos lygmenų tankis. Elektronines dujos, jų išsigimimas. Fermio energija ir lygmuo. Elektroninių dujų išsigimimas. Atomo branduolio charakteristikos. Branduolinės jėgos. Mezonai Pioninis modelis. Branduolio ryšio energija. Specifinė ryšio energija. Masės defektas. Radioaktyvumas, jo dėsningumai. Neutrinų savybės. Elektringų ir neutralių dalelių registravimas. Geigerio skaitiklis, Vilsono kamera. Branduolinės reakcijos. Jų efektinis skerspjūvis. Branduolinės reakcijos efektinis skerspjūvis. Branduolių dalinimosi reakcija. Branduolinė energija. Šiuolaikinių branduolinių energijos šaltinių problema. Branduolių sintezės reakcijos. Termobranduolinių reakcijų valdymo problema. Jonizuojančio (radioaktyvaus) spinduliavimo poveikis medžiagai. Dozimetrija. Dalelių ir antidalelių samprata. Subatominių dalelių skirstymas. Tvermės dėsniai dalelių virsmuose. Kvarkų samprata. Fundamentaliųjų sąveikų tipai: gravitacinė, silpnoji, elektromagnetinė ir stiprioji. Elementarių dalelių klasifikacija.
    Fizika, konspektas(8 puslapiai)
    2007-04-19
  • Fizika (111)

    Realios dujos. Molekulinės jėgos. Molekulių sąveikos energija. Van der Valso lygtis. Realių dujų vidinė energija. Medžiagos kondensuota būsena. Kristaliniai kūnai. Amorfiniai kūnai. Kristalizacija, Anizotropija. Skysčiai. Jų klasifikacija. Elektrostatinis laukas vakuume. Elektros krūvio kvantavimas. Elektros krūvio tvermės dėsnis. Krūvio ilginis, paviršinis, tūrinis tankis. Kulono dėsnis. Elektrostatinis laukas, superpozicijos principas. Darbas perkeliant krūvį elektrostatiniame lauke. Elektrinio lauko potencialas, ryšys su stiprumu. Vektoriaus srautas. Gauso teorema. Gauso teoremos taikymo atvejai. Dielektrikai elektrostatiniame lauke. Dielektrikų tipai. Dielektrikų poliarizacija. Elektrostatinis laukas dielektrike. Gauso teorema dielektrikui. Elektrinė slinktis. Laidininkai elektrostatiniame lauke. Elektrostatinis laukas ties laidininko paviršiumi. Debajaus ekranavimo nuotolis. Elektrostatinio lauko energija. Nuolatinė elektros srovė. Elektros srovės stiprumas ir srovės tankis. Omo dėsnio diferencinė išraiška. Metalų elektrinio laidumo teorijos trūkumai. Elektrovaros jėga. Omo dėsnis nevienalytei grandinės daliai. Elektros srovė dujose. Termodinaminė emisija. Magnetinės laukas. Magnetinis laukas. Magnetinė indukcija. Bio ir Savaro dėsnis. Jo taikymas. Pilnutinės srovės dėsnis. Gauso teorema magnetiniam laukui. Ampero jėga. Dėsnis. Lorenco jėga. Elektromagnetinė indukcija. Elektromagnetinė indukcija. Faradėjaus dėsnis: Indukcijos kilmė. Medžiagos įmagnetinimas. Diamagnetizmas ir paramagnetizmas. Feromagnetikai.
    Fizika, špera(7 puslapiai)
    2007-04-20
  • Fizika (112)

    Slenkamojo judėjimo kinematika ir dinamika. Ką vadiname atskaitos sistema? Kokias žinote koordinačių sistemas? Kuo jos skiriasi? Paaiškinkite taško padėties aprašymą Dekarto koordinačių sistemoje. Ką vadiname materialiuoju tašku? Ką vadiname poslinkio vektoriumi? Ar visada poslinkio vektoriaus modulis lygus keliui? Ką vadiname greičiu, pagreičiu? Kaip nustatomos jų kryptys? Kokia yra greičio kryptis trajektorijos atžvilgiu? Ką charakterizuoja tangentinis, normalinis pagreičiai? Kam lygūs jų moduliai? Kaip nusakomos jų kryptys? Kokiam judėjimui esant normalinis pagreitis lygus 0, o tangentinis yra pastovus? Kokiems atvejams greitis v = dr/dt gali būti išreiškiamas formule v = s/t, čia dr - poslinkis, t - laikas, s - kelias? Kodėl bet koks kreivaeigis judėjimas yra judėjimas su pagreičiu? Ką tvirtina pirmasis Niutono dėsnis? Kokia atskaitos sistema vadinama inercine? Kaip galima atskirti, kuri atskaitos sistema yra inercinė? Ar atskaitos sistema susieta su Žeme yra inercinė? Ką vadiname kūno impulsu, jėgos impulsu? Kaip šie dydžiai susieti tarpusavyje? Kokiose sistemose galioja impulso tvermės dėsnis? Mechaninė energija. Potencialinių jėgų laukas. Koks skirtumas tarp energijos ir darbo sąvokų? Išveskite kintamos jėgos darbo formulę. Ką vadiname galia? Kaip išreiškiama galia per jėgą ir greitį? Kokie kūnai turi kinetinės energijos? Išveskite kinetinės energijos formulę. Potencinė energija. Jos išraiška. Potencinės energijos ir jėgos sąryšis. Kokį lauką vadiname gravitaciniu? Kokiais dydžiais jis yra charakterizuojamas? Kokiomis savybėmis pasižymi gravitacinis laukas? Kam lygi didžiausia gravitacinės sąveikos potencinė energija tarp dviejų rutulio formos kūnų, kurių masės m, o spinduliai r1 ir r2? Suformuluokite mechaninės energijos tvermės dėsnį. Kokiomis sąlygomis galioja mechaninės energijos tvermės dėsnis? Kokioms sąlygoms esant atlikto darbo skaičiavimui vietoj dA=Fdr galima naudoti formulę A = Fs, čia F - jėga, dr - poslinkis, s - kelias. Išveskite potencinės energijos išraišką Wp= - Gm1m2 / r, čia mi – kūno masės, r - atstumas tarp kūnų. Sukamojo judėjimo kinematika ir dinamika. Kuo skiriasi slenkamasis ir sukamasis judėjimas? Kam lygūs laikrodžio sekundinės, minutinės ir valandinės rodiklių sukimosi kampiniai greičiai? Kokia kietojo kūno inercijos momento fizikinė prasmė? Pateikite pavyzdžių. Ar pasikeis kūno inercijos momentas pakeitus jo sukimosi ašies padėtį? Kokios ašies atžvilgiu strypelio inercijos momentas yra mažiausias? Išveskite sukamajam judėjimui kinetinės energijos formulę. Kiek kartų pasikeis besisukančio kūno kinetinė energija, jeigu jo kampinis greitis padidės du kartus? Ką vadiname jėgos momentu? Kaip nustatoma jo kryptis? Kuo jis skiriasi nuo jėgos? Išveskite sukamajam judėjimui dinamikos lygtį. Paaiškinkite impulso momento tvermės dėsnį. Pateikite pavyzdžių. Kūną, kurio inercijos momentas 2 kgm2, veikia 8 Nm jėgos momentas. Kokiu kampiniu pagreičiu suksis kūnas? Dėl kokių priežasčių dviračiai gaminami su didelio skersmens ratais? Specialioji reliatyvumo teorija. Ką tvirtina mechaninis reliatyvumo principas? Galilėjaus koordinačių transformacijos. Koks yra skirtumas tarp mechaninio (Galilėjaus) ir bendrojo (Einšteino) reliatyvumų principų? Kokios priežastys lėmė specialiosios reliatyvumo teorijos sukūrimą? Specialiosios reliatyvumo teorijos postulatai. Lorenco koordinačių transformacijos. Kokie įvykiai specialiojoje reliatyvumo teorijoje yra vienalaikiai? Kokie dydžiai specialiojoje reliatyvumo teorijoje yra absoliutūs? Kodėl reliatyvumo teorijoje įvedama keturmatės erdvės sąvoka? Užrašykite dinamikos dėsnį specialiajai reliatyvumo teorijai. Sąryšis tarp masės ir energijos? Suformuluokite impulso tvermės dėsnį reliatyvistiniam atvejui. Gaukite reliatyvistinį Wk ir p sąryšį, čia Wk- kinetinė energija, p - impulsas. Svyravimai ir bangos . Kokį procesą vadiname svyravimais, laisvaisiais, harmoniniais svyravimais?Ką charakterizuoja svyravimų amplitudė, fazė, periodas, dažnis, ciklinis dažnis? Kokia yra besisukančios amplitudės vektoriaus metodo esmė? Išveskite harmoniniam svyravimui greičio ir pagreičio formules. Kam yra lygi harmoninio svyravimo kinetinė, potencinė ir pilnutinė energija? Kaip galima palyginti kūnų mases, išmatavus įtvirtintų ant spyruoklės šių kūnų svyravimų dažnius? Kokios sistemos vadinamos tiesiniu harmoniniu osciliatoriumi, matematine, spyruokline, fizikine svyruoklėmis? Išveskite matematinės, spyruoklinės ir fizikinės svyruoklių svyravimų dažnio formules. Koks reiškinys vadinamas mušimais? Kam yra lygus mušimų periodas? Kokia galima taško dalyvaujančio dviejuose statmenuose vienodo dažnio svyravimuose judėjimo trajektorija? Kokiomis sąlygomis stebima tiesė, apskritimas, elipsė? Užrašykite slopinamųjų svyravimų diferencialinę lygtį ir jos sprendinį. Kaip keičiasi sistemos svyravimų dažnis, didėjant jos masei? Kokiu dėsniu keičiasi slopinamųjų svyravimų amplitudė? Ar slopinamieji svyravimai yra periodiniai? Kodėl slopinamųjų svyravimų dažnis turi būti mažesnis už sistemos savųjų svyravimų dažnį? Kokius svyravimus vadiname priverstiniais? Užrašykite priverstinių svyravimų diferencialinę lygtį ir jos sprendinį. Paaiškinkite jos esmę. Kas lemia priverstinių svyravimų amplitudę? Paaiškinkite, nuo ko priklauso svyravimų amplitudė ir fazė rezonanso atveju. Paaiškinkite, kokiems tikslams yra taikomas rezonanso reiškinys. Kokį reiškinį vadiname rezonansu? Nubraižykite ir išanalizuokite rezonansines svyravimų amplitudės kreives? Ką vadiname banga? Paaiškinkite kaip tamprioje aplinkoje susidaro bangos. Kokios bangos vadinamos skersinėmis, išilginėmis? Kokiose aplinkose jas galima sudaryti? Ką vadiname bangos ilgiu, dažniu? Koks yra ryšys tarp bangos ilgio, greičio, periodo? Kokios bangos vadiname plokščiosiomis, sferinėmis? Kokios yra jų lygtys? Ką vadiname bangos skaičiumi, bangos faziniu greičiu? Kokios turi būti išpildytos sąlygos, kad stebėtume bangų interferenciją. Kokiomis sąlygomis stebimi bangų interferencijos maksimumai ir minimumai? Dvi bangos, kurių skiriasi tiktai amplitudė, sklinda viena prieš kitą. Ar jos sudarys stovinčiąją bangą? Kam lygus stovinčiojoje bangoje atstumas tarp gretimų mazgų?
    Fizika, špera(6 puslapiai)
    2007-04-19
  • Fizika (113)

    Skysčio paviršiaus įtempimas. Drėkinimas. Kapiliariniai reiškiniai. Idealiųjų dujų būsenos lygtis. Entropija, Antrasis termodinamikos dėsnis. Pirmasis termodinamikos dėsnis ir jo taikymas. Realiųjų dujų vidinė energija. Van der Valso lygtis. Idealiosios dujos. Molekulinės kinetinės dujų teorijos pagrindinė lygtis. Šilumos laidumas. Difuzija. Molekulių sąveika Brauno judėjimas. Skysčiai. Skystieji kristalai. Oro drėgmė. Rarometrinė formulė. Bolcmano formule. Maksvelo dėsnis apie idealiųjų dujų molekulių greičių ir šiluminio judėjimo energijos pasiskirstymą. Realiosios dujos. Dujų klampa.
    Fizika, špera(7 puslapiai)
    2007-05-16
  • Fizika (114)

    Gauso teorema ir jos taikymas. Potencialinis elektrostatinio lauko pobūdis. Elektrostatinio lauko stipris. Dipolio elektrostatinis laukas. Elektrinis laukas dielektrikuose. Poliarizacijos vektorius. Pjezoelektrinis efektas bei jo taikymas. Absorbcijos spektras. Šiluminis spinduliavimas. Spektrinė šviesos spinduliavimo (emisijos) geba. Absorbcijos geba. Pusiausvyras šiluminis spinduliavimas. Absolučiai juodas kūnas. Pagrindinis spinduliavimo dėsnis. Energetinių lygmenų diskretiškumas atome. Atomų elektroninė sandara. Kristalų elektroninė sandara. Elektronų būsenos kristaluose. Energetinių juostų susidarymas. Segnetoelektrikai. Laidininkai elektrostatiniame lauke. Žaibolaidis. Elektrinė talpa. Elektrostatinio lauko energija, jos tūrinis tankis. Elektrodinamika. Elektros srovė. Būtinos laidumo srovės atsiradimo sąlygos. Elektros srovės stiprumas. Nuolatinė srovė. Elektros srovės tankis. Omo dėsnis. Vydėmano ir Franco dėsnis. Kristalų skirstymas į metalus, puslaidininkius ir dielektrikus juostinės teorijos požiūriu. Elektronų Fermio ir Dirako statistika kristaluose. Savasis ir priemaišinis laidumas puslaidininkiuose, jų priklausomybė nuo temperatūros. Atomo branduolio sandara. Radioaktyvumas. Pagrindinis skilimo dėsnis. Termobranduolinių reakcijų problema. Omo dėsnis nevienalytei grandinės daliai. Elektrinė varža. Ominė varža. Superlaidumas. Voltamperinė charakteristika. Magnetinis laukas. Magnetinė indukcija. Magnetinės indukcijos linijos. Dešinio sraigto taisyklė. Bio ir Savaro dėsnis. Pilnutinės srovės dėsnis. Stokso teorema. Magnetinis srautas. Gauso teorema. Ampero dėsnis. Lorenco (magnetinė) jėga. Holo reiškinys. Elektromagnetinės indukcijos reiškinys. Faradėjaus elektromagnetės indukcijos (pagrindinis) dėsnis. Lenco taisyklė. Dešiniosios rankos taisyklė. Saviindukcija. Magnetinio lauko energija. Branduolinės reakcijos. Puslaidininkiniai diodai. Puslaidininkinis Tranzistorius. Kietieji kūnai. De Broilio hipotezė. Neapibrėžtumų ryšiai. Banginė funkciaj ir jos statistinė prasmė. Šviesa. Hiuigenso ir Frenelio principas. Koherenčios bangos. Optinis interferometras. Šviesos difrakcija. Šviesolaidžiai. Frenelio zonų metodas. Elektronų struktūra atome. Elektrono sukinys. Paulio principas. Periodinė Mendelejevo sistema. Spektrinė analizė. Difrakcijos gardelė. Kristalinės gardelės. Poliarizuota šviesa. Šviesos dispersija ir jos anomalioji teorija. Normalioji dispersija. Anomalioji dispersija.
    Fizika, špera(12 puslapių)
    2007-05-18
  • Fizika (115)

    Mechaniniai svyravimai, pagrindinės jų charakteristikoje. Harmoninis osciliatorius. Spyruoklinė, matematinė ir fizinė svyruoklė, jų svyravimų lygtis. Harmoninių svyravimų energija. Vienodos krypties svyravimu sudėtis. Statmenų svyravimų sudėtis. Slopinamieji svyravimai. Priverstiniai svyravimai. Rezonansas. Banginis procesas. Skersinės ir išilginės bangos. Bangos lygtis. Bangų fazinis greitis. Bangų superpozicijos principas. Bangų grupinis greitis. Bangų energija. Bangų interferencija. Stovinčios bangos. Garsas. Pagrindinės garso charakteristikos. Statistinis ir termodinaminis tyrimo metodai. Idealiosios dujos. Idealiųjų dujų eksperimentiniai dėsniai. Molekulinės – kinetinės teorijos pagrindinė lygtis. Molekulės laisves laipsnių skaičius ir energijos pasiskirstymas. Dujų vidinė energija. Dujų molekulių pagal greičius ir energijas pasiskirstymo dėsnis. (Maksvelio pasiskirstymo dėsnis). Barometrinė formulė. Bolcmano skirstinys. Molekulių vidutinis laisvasis kelias. Vakuumas ir pagrindinės jo savybės.
    Fizika, špera(9 puslapiai)
    2007-05-23
Puslapyje rodyti po