Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Fizika
Rūšiuoti pagal
  • Fizika (116)

    Svyravimai ir bangos. Harmoniniai svyravimai ir jų charakteristikos. Harmoningai svyruojančio kūno greitis ir pagreitis. Harmoninio svyravimo energija. Harmoninių svyravimų sudėtis. Slopinamieji svyravimai. Priverstiniai svyravimai. Tampriųjų bangų susidarymas. Bangos lygtis. Bangos energija. Stovinčios bangos. Molekulinė fizika. Statinis ir termodinaminis tyrimo metodas. Idealiųjų dujų būsenos lygtis. Pagrindinė molekulinės kinetinės dujų teorijos lygtis. Energijos tolydaus pasiskirstymo pagal laisvės laipsnius dėsnis. Molekulių pasiskirstymas pagal greičius ir kinetines energijas (Maksvelio pasiskirstymas). Barometrinė formulė. Bolcmano pasiskirstymas. Molekulės laisvojo prabėgimo kelias. Termodinamika. Termodinamikos dėsnis. Termodinamikos dėsnio taikymas įvairiems izoprocesams. Dujų savitoji ir molinė šilumos. Adiabatinis procesas. Karno ciklas. Termodinamikos dėsnis. Entropija. Pernešimo reiškiniai. Realios dujos. Bendra realiųjų dujų charakteristika, molekulinės jėgos. Van Der Valso lygtis ir jo izotermės. Realiųjų dujų eksperimentiškos izotermės. Krizinis būvis.
    Fizika, špera(6 puslapiai)
    2007-05-30
  • Fizika (117)

    Šiluminis kūnų plėtimasis. Vidinė kūnų energija ir jos kitimas. Medžiagos agregatinių būsenų kitimas. Šiluminiai varikliai. Elektros srovė. Srovės stipris, įtampa, varža. Laidininkų jungimo būdai. Elektros srovės darbas ir galia. Elektromagnetiniai reiškiniai. Elektromagnetinė indukcija. Kintamoji srovė.
    Fizika, konspektas(6 puslapiai)
    2007-06-06
  • Fizika (118)

    Šiluminis spinduliavimas. Kirchofo dėsnis. Stefano ir Bolcmano bei Vyno poslinkio dėsniai. Planko formulė. Optinė pirometrija: principai ir taikymas. Fotoefektinis reiškinys. Fotoelemento voltamperinės charakteristikos ir stabdymo įtampos paaiškinimas. TV kameros veikimo principas. Komptono reiškinio esmė ir dėsningumus. Atvirkštinis Komptono reiškinys. Šviesos slėgis. Heizenbergo neapibrėžtumo sąryšis mikrodalelėse. Mikrodalelių banginė funkcija. Šrėdingerio lygtis. Boro atotikio principas. Tunelinis reiškinys ir jį patvirtinantys eksperimentai. Esminis kvantinės ir klasikinės statistikos skirtumai. Bozonai ir Bozės bei Enšteino skirstinys. Planko formulė. Fermionai ir Fermio bei Dirako skirstinys. Fermio lygmuo ir jo energija. Darbas iliustruotas grafikais.
    Fizika, špera(7 puslapiai)
    2007-06-13
  • Fizika (119)

    8 fizikos uždaviniai ir sprendimai. 1. uždavinys. 70 kg masės žmogus vertikaliai kyla liftu tolygiai lėtėjančiai su 1 m/s2 pagreičiu. Kokia jėga žmogus slegia lifto grindis? Sprendimas. 2 uždavinys. Iš indo, kuriame yra nedaug 0o C temperatūros vandens, sparčiai siurbiamas oras. Vanduo staigiai garuoja ir dėl to palaipsniui sušąla į ledą. Kuri iš pradžių buvusio vandens dalis gali šitaip virsti ledu? Sprendimas. 3 uždavinys. Du taškiniai krūviai, 3,7 ir -13,3 nC, yra 5 cm atstumu vienas nuo kito. Koks yra elektrinio lauko stiprumas taške, nutolusiame 3 cm nuo teigiamo krūvio ir 4 cm nuo neigiamo krūvio? Sprendimas. 4 uždavinys. Ekraną apšviečia dvi vienodos elektros lempos, stovinčios greta 1 m atstumu nuo ekrano. Kiek reikia priartinti ekraną, kad liktų toks pat apšviestumas, vieną lempą užgesinus? Sprendimas. 5 uždavinys. Į stiklo, kurio lūžio rodiklis 1,5, plokštelę krinta šviesos spindulys. Koks yra jo kritimo kampas, jeigu kampas tarp atsispindėjusio ir lūžusio spindulių lygus 90o (3 pav.)? Sprendimas. Termodinamika. 1 uždavinys. 3.5 kg azoto dujų izobariškai plečiasi iki būklės 2, vėliau adiabatiniu procesu plečiasi iki būkles 3. Sprendimas. Energijos tvermės dėsnis. Omo dėsnis. 3 uždavinys. Srovės šaltinio elektrovara 18 V. Nustatykite srovės šaltinio gnybtų įtampą, jei šaltinio vidinė varža du kartus mažesnė nei išorinėje grandinėje. Niutono dėsniai. 4 uždavinys. Svarelis pririštas prie 30cm ilgio siūlo, sukasi horizontalioje plokštumoje 15cm spindulio apskritimu. Koks jo sukimosi dažnis? Sprendimas. Einšteino lygtis. 5 uždavinys. Šviesos, krintančios ant metalo plokštelės, bangos ilgis sumažėjo nuo 500 nm iki 250 nm. Nustatykite elektrono išlaisvinimo darbą, jeigu žinoma, kad maksimali elektronų kinetinė energija tada padidėjo 2,5 karto. Sprendimas.
    Fizika, uždavinys(19 puslapių)
    2007-10-10
  • Fizika (12)

    Supratimas apie pn. Energija, išsiskirianti skylant sunkiems branduoliams ir jungiantis lengviems. Dispersijos ir absorbcijos elektroninė teorija. Medžiagų banginės savybės. De Broilio hipotezė ir jos patvirtinimas. Magnetinio lauko veikimas į rėmelį su srove. Magnetinių jėgų sukimo momentas. Maksvelio lygtys elektromagnetiniam laukui integralinėje formoje. Fotoefekto dėsningumai. Šrėdingerio lygtis vandenilio atomui ir jos sprendimo išvados. Dielektrikų rūšys. Dielektrikai elektriniame lauke. Dipolio elektrinio lauko skaičiavimas.
    Fizika, špera(15 puslapių)
    2005-06-21
  • Fizika (120)

    Fizikos uždaviniai su sprendimais. Gaisrinis siurblys išmeta vandens srovę į 19,6m aukštį. Kokiu greičiu siurblys išmeta vandenį? Vandens kibiras sukamas vertikalioje plokštumoje. Virvutės ilgis l=0,5 m. Kokiu mažiausiu greičiu reikia sukti kibirą kad vanduo neišsilietų? Atstumas tarp stovinčios bangos antrojo ir šeštojo pūpsnių lygus 20cm. Koks stovinčios bangos ilgis? Pradinės temperatūros ir 1117 Pa slėgio vandens garai buvo atšaldyti iki 7 C, nekintant turiniui koks pasidarė jų slėgis? Koks yra vidutinis kvadratinis dujų molekulinis greitis , jei jų tankis 1,8kg/m3, o slėgis 1,5at? Ore yra du vienodi 1 g masės rutuliukai. Kokiu krūviu reikia įelektrinti kiekvieną rutuliuką, kad elektrinė stūmos jėga atsvertų gravitacinę tarpusavio traukos jėga? 10-8 g masės dulkelė kybo tarp orinio plokščiojo kondensatoriaus elektrodų, prie kurių prijungta 5kV įtampa. Atstumas tarp elektrodų 5cm. Koks yra dulkelės krūvis? Vienalyčiame magnetiniame lauke yra plokščia 10cm2 ploto vija, kurios plokštuma statmena lauko indukcijos linijoms, Kokio stiprumo srovė tekės vija, jei lauko stiprumas mažės 8kA/ms greičiu? Vijos varža 10 omų. Ar pasikeičia šviesos spindulio bangos ilgis ir dažnis jam pereinant iš vakuumo į kokią nors medžiagą? Kalio fotoefekto raudonoji riba atitinka 0,577 m . Koks elektrodų potencialų skirtumas sustabdytų elektronų emisiją iš kalio paviršiaus, apšvietus kalio katodą šviesa, kurio bangos ilgis 0,4 pi m? Atsakymai.
    Fizika, uždavinys(11 puslapių)
    2008-06-25
  • Fizika (121)

    Atomų ir molekulių masė. Medžiagos kiekis. Medžiagos kiekio matavimo vienetas - molis. Idealiosios dujos. Idealiųjų dujų dėsniai. Būvio lygtis. Pagrindinė kinetinės dujų teorijos lygtis. Vidutinė molekulės energija. Energijos pasiskirstymas pagal laisvės laipsnius. Absoliutinė temperatūra. Vidutiniai molekulių greičiai (vidutinis, vidutinis kvadratinis, tikimasis). Molekulių pasiskirstymo pagal greičius (Maksvelo) dėsnis. Barometrinė formulė. Bolcmano dėsnis. Molekulių laisvasis kelias. Pernešimo reiškiniai dujose (difuzija, šiluminis laidumas, klampa. Sistemos vidinė energija. Šiluma ir darbas. Specifinė ir molinė šiluma. Pirmasis termodinamikos dėsnis. Darbas atliekamas kūno kintant jo tūriui. Idealiųjų dujų specifinės šilumos, jų santykis. Idealiųjų dujų izoprocesai. Adiabatinis procesas. Cikliniai, grįžtamieji ir negrįžtamieji procesai. Antrasis termodinamikos dėsnis. Karno ciklas. Entropija. Tarpmolekulinės traukos jėgos. Van der Vaalso lygtis. Realiųjų dujų izotermos. Fazių pusiausvyra. Fazių virsmai. Trigubas taškas.
    Fizika, špera(6 puslapiai)
    2008-05-20
  • Fizika (122)

    Pagrindinės sąvokos ir dėsniai. Pagrindiniai grandinės elementai. Sąvokos susijusios su el. grandine. Sąvokos susijusios su el. grandinės schemos uždaviniais. Pagrindiniai elektriniai dydžiai. Pagrindiniai elektrinių grandinių analizės (skaičiavimų)metodai. Kirchofo dėsnių panaudojimas. Kontūrinių srovių metodas. Mazginių įtampų skaičiavimo metodas. Grandinių klasifikacija. Tiesiniai ir netiesiniai grandinės elementai Harmoniniai procesai tiesinėse elektrinėse grandinėse. Stacionarusis darbo režimas. Harmoniniai virpesiai, jų parametrai. Harmoninė įtampa ir srovė. Harmoninio virpesio vidutinė amplitudinė ir efektinė vertės. Harmoniniai virpesiai (HV) elektrinės grandinės elementuose. Harmoniniai virpesiai elementų junginiuose. Nuoseklusis elementų junginys. Galia harmoninio poveikio grandinėje. Harmoninio virpesio kompleksinė amplitudė. Pagrindinių dėsnių kompleksų išraiškos. Junginių analizė kompleksinėmis amplitudėmis. Dualūs elementai ir grandinės. Kompleksinė galia. Maksimaliosios aktyviosios galios ( p ) apkrovoje sąlyga. Naudingo koeficiento samprata. Potencialinė diagrama (topografinė). Pagrindinių dėsnių panaudojimas Kontūrinių srovių metodas kompleksinėms amplitudėms. Mazginių įtampų metodas kompleksinėms amplitudėms. Grandinių ekvivalentieji pakeitimai. Nuoseklusis grandinės elementų junginys. Lygiagretusis junginys. Žvaigždės schemos kitimas į trikampę & atvirkščiai. Ekvivalentieji šaltiniai (įtampos ir srovės. Kiti tiesinių elektros grandinių analizės metodai, principai, teoremos. Superpozicijos principas. Ekvivalenčiojo šaltinio metodas. Apgręžiamumo teorema. Kompensacijos teorema. Elektrinių grandinių. rezonansinės grandinės. Nuoseklusis rezonansinis kontūras. Pagrindiniai nuosekliojo kontūro parametrai. Dažninės charakteristikos nuosekliojo rezonansinio kontūro parametrai susiję su dažninėmis charakteristikom. Lygiagretusis kontūras. Lygiagretaus kontūro tiksli rezonansinio dažnio reikšmė. Srovių pasiskirstymas lygiagretaus kontūro dažninės charakteristikos. Surištieji kontūrai.
    Fizika, konspektas(19 puslapių)
    2008-05-20
  • Fizika (123)

    Pastatų atitvarų projektavimo reikalavimai. Norminiai ir savitieji pastatų atitvarų šilumos nuostoliai. Vienasluoksnės atitvaros šiluminė varža R, šilumos perdavimo koeficientas k. Daugiasluoksnės atitvaros šiluminė varža Rtd. Pagrindinių izoliacinių ir konstrukcinių – izoliacinių medžiagų apibūdinimas ir savybės. Grindų ant grunto šiluminė varža. Parametrai, sąlygojantys langų projektinio šilumos perdavimo koeficiento U vertę. Šilumos nuostolių pasiskirstymas pastate. Išorės sienų konstrukciniai sprendimai, naudojami gyvenamuose ir visuomeniniuose pastatuose. Garso sklidimo būdas pastatuose. Reikalavimai, keliami pastatų aitvarų garso izoliacijai. Garso izoliacijos indekso I nustatymo būdai. Atitvarų iš tradicinių medžiagų konstrukcija ir garso izoliacijos savybės. Tarpaukštinių perdangų garso izoliacijos įvertinimo detalės. Priemonės, apsaugančios pastatus nuo išorės triukšmo. Garso ekranų projektavimo principai. Techninių pastatų ir vamzdynų garso izoliacija. Architektūrinės akustikos tikslai. Garso sklidimo būdai. Garsinio lauko ir garsinio slėgio sąvoka. Garso sklidimas pastatuose. Žmogaus girdimumo ribos. Patalpų akustinių savybių įvertinimo būdai. Pastatų garso sugeriamumo ir garso reveberacijos sąvokos. Grafo – analinis garso energijos pasiskirstymo analizės metodas. Normuojamo reverberacijos laiko T nustatymas. Garso atspindys nuo įvairios formos paviršių. Pagrindiniai akustiniai reikalavimai, sąlygojantys salių su natūralia akustika formą. Bendrieji reikalavimai projektuojant sales su natūralia akustika. Stačiakampių salių projektavimo ypatumai. Salių su elektroakustinėmis sistemomis projektavimo principai. Pagrindiniai reikalavimai kino salių projektavimui. Šviesos srautas ir jo pasiskirstymo būdai. Apšviestumas. Natūralaus apšvietimo koeficientas (NAK). Normuojamas natūralaus apšvietimo koeficientas. Apytikris langų apskaičiavimo būdas. Tikslus natūralaus apšvietimo koeficiento apskaičiavimo būdas esant šoniniam ir viršutiniam apšvietimui. Patalpų ir teritorijų instaliacijos reikalavimai. Patalpų instaliacijos apskaičiavimo eiga. Teritorijų instaliacijos apskaičiavimo eiga. Dirbtinis apšvietimas. Elektros lempų klasifikacija. Liuminescencinių lempų schema ir klasifikacija. Elektromagnetinio spektro spindulinės energijos optinės dalies charakteristika. Šviestuvai. Šviestuvų klasifikacija. Šviestuvų šviesos srauto pasiskirstymas.
    Fizika, špera(7 puslapiai)
    2008-06-17
  • Fizika (124)

    16 klausimų fizikos testas. Teisingi atsakymai.
    Fizika, testas(3 puslapiai)
    2009-01-13
  • Fizika (125)

    Materialaus taško kinematika. Greitis ir pagreitis. Normalinis ir tangentinis pagreičiai. Sukamojo judėjimo kinematika. Kampinis greitis ir pagreitis ir jų ryšys su linijiniu greičiu ir pagreičiu. Inercinės atskaitos sistemos. Dinamikos (Niutono) dėsniai. Jėgos momentas. Inercijos momentas. Besisukančio kūno kinetinė energija. Kietojo kūno pagrindinis sukamojo judėjimo dėsnis. Harmoniniai svyravimai, jų diferencialinė lygtis ir jos sprendinys. Svyravimų energija. Siekio tvermės dėsnis. Slopinamieji svyravimai, jų diferencialinė lygtis ir jos sprendinys. Logaritminis slopinimo dekrementas. Priverstiniai svyravimai, jų diferencialinė lygtis ir jos sprendinys. Mechaninis rezonansas. Vienos krypties svyravimų sudėtis. Mušimai. Statmenų svyravimų sudėtis. Lisažu figūros. Išilginės ir skersinės bangos. Bangos lygtis. Bangos ilgis. Bangų koherentiškumas. Bangų interferencija. Maksimumų ir minimumų sąlygos. Stovinčios bangos, jų lygtis ir lygties analizė. Statistinis ir termodinaminis tyrimo metodai. Termodinaminiai parametrai. Pusiausvyrieji procesai. Izoprocesai ir jų atvaizdavimas. Idealiųjų dujų molekulinės-kinetinės teorijos pagrindinė lygtis ir jos palyginimas su Mendelejevo-Klapeirono lygtimi. Molekulių vidutinė kinetinė energija. Absoliutinė temperatūra. Molekulių greičių pasiskirstymas pagal Maksvelą. Šterno bandymas. Bolcmano pasiskirstymas. Barometrinė formulė. Molekulių vidutinis susidūrimų skaičius ir vidutinis laisvojo kelio ilgis. Pernešimo reiškiniai(difuzija, vidinė trintis, šiluminis laidumas termodinamiškai nepusiausvyrose sistemose). Sistemos vidinė energija. Pirmas termodinamikos principas. Darbas izoterminiame ir izobariniame procesuose. Adiabatinis procesas. Puasono lygtis. Molekulių laisvės laipsniai. Energijos pasiskirstymas pagal laisvės laipsnius. Šiluminė talpa. Šiluminių talpų molekulinė-kinetinė teorija. Cikliniai procesai. Grįžtamieji ir negrįžtamieji procesai. Cikliniai procesai. Grįžtamieji ir negrįžtamieji procesai. Antrasis termodinamikos principas, jo statinė prasmė. Entropija. Realios dujos. Tarpmolekulinės sąveikos jėgos. Van der Valso lygtis ir jos analizė. Realiųjų dujų izotermės. Kritinis būvis.
    Fizika, konspektas(9 puslapiai)
    2009-02-02
  • Fizika (126)

    Šredingerio lygties taikymas vandeniliškam atomui. Pagrindinis kvantinis skaičius. Šalutinis (orbitinis) kvantinis skaičius. Magnetinis kvantinis skaičius. Pagrindinė būsenos banginė funkcija. Elektrono sukinys Štermo ir Gerlacho bandymas. Elektromagnetinis momentas. Elektrono magnetinis momentas. Paulio draudimo principas. Elektronų pasiskirstymas atome, periodinė elementų sistema. Vandenilio atomo spektrinių linijų serijos ir serijų formulės. Franko ir Herco bandymas. Rentgeno spindulių ištisiniai ir linijiniai spektrai, Mozlio dėsnis. Molekulinių spektrų samprata. Atomų sąveikos molekulėje rūšys. Kvantinių šuolių tipai ir lygmenų užpildymas ir apgrąža. Kvantinių stiprintuvų ir generatorių veikimo principas. Metalų šiluminė talpa ir fononai. Kristalai. Atomų energijos lygmenų skilimas susidarant kristalui ir energijos juostos. Metalų elektrinis laidumas. Superlaidumas. Atomų energijos lygmenų skilimas susidarant kristalui ir energijos juostos. Puslaidininkiai. Elektroninis ir skylinis laidumas. Savasis puslaidininkio laidumas. Puslaidininkių priemaišinis laidumas. Atomo branduolio sandara. Branduolinių jėgų savybės, pijonų hipotezė. Branduolio ryšio energija ir masės defektas. Radioaktyvumas. Skilimo pusamžis. Radioaktyviojo skilimo dėsningumai. Branduolinės reakcijos ir tvermės dėsniai, efektyvusis skerspjūvis. Branduolio dalijimosi reakcija ir grandininė reakcija. Elementariosios dalelės. Dalelės ir antidalelės.
    Fizika, špera(11 puslapių)
    2009-03-24
  • Fizika (127)

    Fizikos kryžiažodis. 15 klausimų su atsakymais.
    Fizika, pavyzdys(2 puslapiai)
    2009-05-27
  • Fizika (128)

    Kuo termodinaminis ir statistinis (molekulinis - kinetinis) makrosistemų tyrimo metodai kokybiškai skiriasi ir papildo vienas kitą? Kokie dėsniai aprašo izoterminį, izochorinį ir izobarinį procesus idealiosiose dujose? Kokia Avogadro skaičiaus fizikinė prasmė? Kaip aiškinami dujų slėgis, termodinaminė temperatūra molekulinės - kinetinės teorijos požiūriu? Kokia yra pagrindinės molekulinės - kinetinės dujų teorijos lygties išvedimo prasmė ir tikslas? Kokia molekulių pasiskirstymo pagal greičius ir energijas funkcijų fizikinė prasmė? Kaip, žinant dujų molekulių pasiskirstymo funkciją pagal greičius, galime rasti pasiskirstymo funkciją pagal energijas? Kiek kartų tomis pačiomis sąlygomis skiriasi deguonies ir vandenilio molekulių vidutiniai greičiai? Kaip keičiasi atmosferos slėgis didėjant aukščiui. Užrašykite ir paaiškinkite Bolcmano pasiskirstymo dėsnį. Kuo skiriasi Maksvelio ir Bolcmano pasiskirstymo dėsniai? Kaip priklauso dujų molekulių vidutinis laisvasis lėkis nuo slėgio? Suformuluokite tolygaus energijos pasiskirstymo pagal laisvės laipsnius dėsnį. Kodėl svyravimų laisvės laipsniui tenka dvigubai daugiau energijos, lyginant su laisvės laipsniais slenkamajam ir sukamajam judėjimui? Kas lemia idealiųjų dujų vidinę energiją? Kokių procesų metu gali keistis dujų vidinė energija? Ką vadiname dujų šilumine talpa? Kuo skiriasi CP ir CV? Kurio vertė yra didesnė? Kam yra lygus dujų vieno molio izobarinio plėtimosi atliktas darbas, dujas sušildant 1K laipsniu? Užrašykite pirmąjį termodinamikos dėsnį diferencialinėje formoje. Jį pritaikykite izochoriniam ir izoterminiam procesams. Paaiškinkite, įšyla ar atšąla idealiosios dujos, jeigu jos išsiplečia, esant pastoviam slėgiui? Kaip keičiasi dujų temperatūra, joms adiabatiškai plečiantis? Kuo skiriasi grįžtamieji ir negrįžtamieji procesai? Kodėl realūs procesai yra negrįžtamieji? Grafiškai pavaizduokite Karno ciklą. Kam lygus jo naudingumo koeficientas? Paaiškinkite šiluminių ir šaldymo mašinų veikimo principą. Koks įrenginys vadinamas šiluminiu siurbliu? Kokiems tikslams jis naudojamas? Ką tvirtina antrasis termodinamikos dėsnis? Ar galimas periodinis procesas, kuriame visa šiluma, paimta iš šildytuvo, būtų paversta darbu? Paaiškinkite entropijos sampratą (užrašykite jos matematinę išraišką). Paaiškinkite entropijos statistinę sampratą (užrašykite jos matematinę išraišką). Suformuluokite antrąjį termodinamikos dėsnį, panaudodami entropijos sąvoką. Ar yra procesų, kurių metu entropija mažėja? Kokiomis sąlygomis vyksta pernešimo reiškiniai? Kokį procesą vadiname difuzija? Kokių reikia sąlygų, kad vyktų difuzija? Užrašykite difuzijos lygtį. Koks reiškinys vadinamas dujų klampa? Kaip jis aiškinamas? Kokį reiškinį vadiname šilumos laidumu? Kaip jis matematiškai aprašomas? Kokių reikia sąlygų, kad jis vyktų? Kuo skiriasi realiosios dujos nuo idealiųjų dujų? Išnagrinėkite sąveikos jėgas veikiančias tarp molekulių. Išnagrinėkite Van der Valso lygtį. Kokioms dujoms ji taikoma? Nubraižykite jos teorines ir praktines izotermes. Kuo skiriasi kristaliniai ir amorfiniai kietieji kūnai? Ką vadiname faziniu virsmu? Kaip atskirti pirmos rūšies fazinį virsmą nuo antros rūšies fazinio virsmo? Pagal kokius požymius galima klasifikuoti kietuosius kūnus? Kuo skiriasi skysčiai nuo kietųjų kūnų?
    Fizika, špera(5 puslapiai)
    2009-05-27
  • Fizika (129)

    Sąveikų gamtoje tipai, pagrindiniai jų reiškimosi būdai. Materialaus taško slenkamasis judėjimas (kelias, poslinkis, greitis, pagreitis). Greičių sudėties teorema klasikinėje mechanikos. Slenkamojo judėjimo dinamika (Niutono dėsniai). Impulso tvermes dėsnis. Pailiustruokite jį pavyzdžiais. Sunkio jėga. Svoris. Trinties jėga. Tamprumo jėga. Darbas ir energija (kinetinė, potencinė) Mechaninės energijos tvermės dėsnis. Tvermės dėsnių taikymas. Kietojo kūno sukamojo judėjimo dinamika. Jėgos ir inercijos momentai. Pagrindinis sukamojo judėjimo dinamikos dėsnis. Kūno inercijos momentas ir Šteinerio teorema. Harmoniniai svyravimai. Matematinė ir fizinė svyruoklės. Slopinamieji ir priverstiniai svyravimai bei juos apibūdinantys parametrai. Skersinės ir išilginės bangos. Stovinčioji banga. Bangų interferencija. Garsas. Jo charakteristikos. Ultragarsas ir infragarsas. Idealiosios dujos. Idealiųjų dujų būsenos lygtis. Pagrindinė molekulinės kinetinės teorijos lygtis. Molekulių pasiskirstymas pagal greičius. Kūnų temperatūra. Efektinis molekulių diametras, jų laisvasis lėkis. Procesai nepusiausvyrosiose termodinaminėse sistemose (šilumos perdavimas, difuzija, klampa). Pirmasis termodinamikos dėsnis. Pritaikykite jį įvairiems izoprocesams dujose. Idealiųjų dujų procesai. Antrasis termodinamikos dėsnis. Entropija. Grįžtamieji ir negrįžtamieji procesai gamtoje. Šiluminės mašinos. Realiosios dujos. Molekulių sąveika. Realiųjų dujų lygtis. Jos ir idealiųjų dujų lygties skirtumai. Skysčių savybės. Paviršiaus įtempimas. Drėkinimas.
    Fizika, špera(6 puslapiai)
    2009-10-22
  • Fizika (13)

    Kulono dėsnis. Elektrostatinio lauko stiprumas. Elektrinių laukų grafinis vaizdavimas. Slinkties srautas. Gauso teorema. Elektrostatinio lauko jėgų darbas. Ryšys tarp elektrostatinio lauko stiprumo ir potencialo. Dielektriko molekulių dipolio momentas. Dielektrikų poliarizacija, elektrinis poliarizuotumas. Segneto elektrika ir supratimas apie Piezo elektrikus ir Piro elektrikus. Elektrostatinis laukas įelektrintame laidininke ir ties jo paviršiumi. Nuolat. laidumo srovė. Srovės stipris, jos tankis bei koncentracijos ryšys. Omo dėsnis. Elektrovara (uždarai grandinei). Omo dėsnis nevienalytei grandinės daliai. Elektros srovė dujose, dujų jonizacija ir krūvininkų rekombinacija. Nesavaiminis išlydis dujose. Išlydžio voltamperinė charakteristika ir jos aiškinimas. Savaiminis išlydis dujose. Magnetinis laukas vakuume. Svarbiausios magnetinio lauko charakteristikos; magnetinė indukcija; magnetinės indukcijos linijos. Magnetinio lauko superpozicijos principas. Tiese laidu tekančios srovės magnetinis laukas. Magnetinis srautas. Gauso dėsnis magnetiniam laukui. Krūvininko judėjimas elektromagnetiniame lauke. Lorenco jėga.
    Fizika, špera(8 puslapiai)
    2005-07-03
  • Fizika (130)

    Elektrinio lauko charakteristikos. Ryšys tarp elektrinio lauko stiprio ir potencialo Elektrinio lauko cirkuliacija statiniam ir sūkuriniam elektriniam laukams Elektrinis laukas dielektrikuose ir laidininkai elektriniame lauke. Kondensatorių įelektrinimas. Energija, sukaupta kondensatoriuose. Gauso teorema elektriniam laukui ir jos taikymas. Nuolatinės srovės Omo dėsniai. Potencialų skirtumas, elektrovara, įtampa. Kirchhofo taisyklės. Magnetinio lauko indukcija ir stipris. Bio-Savaro-Laplaso dėsnis ir jo taikymas tiesiu laidininku ar apskrita vija tekančios srovės magnetinių laukų skaičiavimui. Magnetinio lauko veikimas į laidininką su srove, judantį krūvį bei rėmelį, kuriuo teka srovė. Elektringų dalelių greitintuvai. Pilnutinės srovės (Ampero) dėsnis magnetinio lauko cirkuliacijai ir jo taikymas solenoido magnetinio lauko skaičiavimui. Diamagnetizmo ir paramagnetizmo prigimtis. Magnetinis laukas feromagnetikuose. Medžiagų magnetinė skvarba. Įmagnetėjimas. Elektromagnetinės indukcijos dėsniai Saviindukcija. Induktyvumas. Solenoido induktyvumas. Slinkties srovės supratimas. Maksvelo lygtis magnetinio lauko cirkuliacijai. Maksvelo lygtys elektromagnetiniam laukui integralinėje formoje. Šviesos interferencija ir jos taikymas: Maikelsono interferometrai, optikos skaidrinimas. Medžiagų banginės savybės. De Broilio hipotezė ir jos eksperimentinis pagrindimas. Heizenbergo neapibrėžtumo ryšiai ir jų sąsaja su dvejopa mikrodalelių prigimtimi. Elektronų pasiskirstymas atome. Pauli principas. Atominiai spektrai - vandenilio atvejas. Šterno - Gerlacho bandymas. Atomo magnetinis momentas. Kvantinių skaičių rinkinys elektronų būsenoms atome ir molekulėse apibūdinti. Lazerinio spinduliavimo savybės. Planko hipotezė ir formulė šiluminiam spinduliavimui. Šiluminio spinduliavimo dėsningumai (Kirchofo, Stefano – Bolcmano, Vyno)ir jų taikymas optinėje pirometrijoje. Reiškiniai, patvirtinantys kvantinę šiluminio spinduliavimo prigimtį: fotoefektas, Komptono efektas. Puslaidininkių elektrinis laidumas ir jo priklausomybė nuo temperatūros. Sandūros savybės: lygintuvai, fotoelementai, sviestukai.
    Fizika, konspektas(12 puslapių)
    2009-11-09
  • Fizika (131)

    Atomų sąveika moleklulėje. Elementų valentingumas. Rotaciniai, vibraciniai ir elektroniniai energijos lygmenys. Molekuliniai spektrai. Kvantiniai stiprintuvai ir generatoriai. Klasikinė ir kvantinė statistika. Pagrindinės sąvokos. Kvantiniai skirstiniai. Elektroninės dujos. Fermio energija ir lygmuo. Fononai. Metalų šiluminė talpa ir elektrinis laidumas. Superlaidumas. Kristalai. Atomų energijos lygmenų skilimas susidarant kristalui. Energijų juostos. Metalai, puslaidininkiai ir dielektrikai juostinės teorijos požiūriu. Savasis ir priemaišinis puslaidininkiu laidumas. P-n sandūra. Atomo branduolio sandara. Branduolinės jėgos. Ryšio energija. Branduolio modeliai. Radioaktyvumas (skilimo dėsnis, alfa ir beta skilimai). Branduolinės reakcijos (dalijimosi ir sintezės reakcijos). Branduoliniai reaktoriai. Dalelių ir antidalelių samprata. Antimedžiaga. Subatominių dalelių virsmų tvermės dėsniai. Kvarkų samprata. Elementariųjų dalelių klasifikacija.
    Fizika, špera(5 puslapiai)
    2009-12-30
  • Fizika (132)

    Egzamino klausimai ir atsakymai. Vandeniliškasis atomas. Kokias sistemas vadiname vandeniliškosiomis? Vandeniliškojo atomo energija. Koks kvantinis skaičius ją nulemia? Pagrindinės būsenos banginė funkcija. Vandenilio atomas yra W3 energijos lygmenyje (n=3). Kiek skirtingos energijos kvantų jis gali išspinduliuoti, kokio šuolio metu jis išspinduliuos trumpiausio bangos ilgio kvantą? Kvantiniai skaičiai ir jų fizikinė prasmė. Apibūdinkite banginės funkcijos parametrus n, l ir m (ką kvantuoja šie skaičiai?). Kokias vertes gali įgyti orbitinis ir magnetinis kvantiniai skaičiai? Kodėl magnetinis kvantinis skaičius negali būti didesnis už orbitinį? Elektrono sukinys (spinas). Koks V. Šterno ir V. Gerlacho bandymo tikslas ir rezultatas? Sukinio kvantinis skaičius. Sukinio magnetinis kvantinis skaičius. Elektronų pasiskirstymas atome. Kokioms dalelėms galioja Paulio draudimo principas? Suformuluokite jį. Kokiais pagrindiniais principais grindžiamas elektronų pasiskirstymas atome? Kiek elektronų su trimis vienodais kvantiniais skaičiais (n, l ir m) gali būti vienoje kvantinėje sistemoje? Vandenilio atomo spektrai. Paaiškinkite emisijos ir absorbcijos spektrų sąvokas. Kokiame bangų ruože stebimos Laimano, Balmerio ir Pašeno spektro linijų serijos? Užrašykite ir paaiškinkite spektro linijų serijų formulę. Franko ir Herco eksperimentas. Kokiu tikslu Dž. Frankas ir G. Hercas atliko jų vardu pavadintą eksperimentą? Paaiškinkite eksperimento schemą ir gautą voltamperinę charakteristiką. Kokią teoriją patvirtino Franko ir Herco bandymas? Rentgeno spindulių spektrai. Kaip gaunami rentgeno spinduliai? Nuo ko priklauso ištisinio rentgeno spindulių spektro ribinis bangos ilgis? Kaip susidaro linijinis (būdingasis) rentgeno spindulių spektras? Užrašykite ir paaiškinkite Mozlio dėsnį. Atomų sąveikos molekulėje rūšys. Joninė sąveika. Kovalentinė sąveika. Kaip aiškinamas valentinis (kovalentinis) ryšys molekulėse? Molekulių spektrų samprata. Apibūdinkite galimus molekulių judėjimus ir energiją, juos atitinkančius lygmenis. Kaip išsidėstę molekulių rotaciniai, vibraciniai ir elektroniniai energijos lygmenys? Pateikite lygmenų išsidėstymo schemą? Kokiame spektro ruože yra elektroniniai, vibraciniai ir rotaciniai molekuliniai spektrai? Kvantiniai stiprintuvai ir generatoriai. Kvantinių šuolių tipai. Kada galimas šviesos "stiprinimas" medžiagoje? Kas yra lygmenų užpildymo apgrąža ir kaip ji gali būti gaunama? Kaip veikia lazeris? Kristalai. Energijos juostos. Kuo skiriasi amorfinės ir kristalinės medžiagos? Kaip aiškinamas atomų energijos lygmenų skilimas susidarant kristalui? Apibūdinkite valentinę, laidumo ir draustinę juostas. Metalai, puslaidininkiai ir dielektrikai juostinės teorijos požiūriu. Kaip juostų išsidėstymas ir užpildymas elektronais nulemia medžiagų elektrines savybes? Savasis puslaidininkių laidumas. Kaip aiškinamas laisvųjų elektronų ir skylių susidarymas grynajame puslaidininkyje? Ar vienodos skirtingų krūvininkų koncentracijos grynajame puslaidininkyje? Puslaidininkinis rezistorius pastoviai prijungtas prie evj šaltinio. Kada grandine tekės didesnio stiprio srovė - karštą dieną ar vėsią naktį? Kodėl? Priemaišinis puslaidininkių laidumas. Kokias priemaišas galime vadinti donorinėmis ir akceptorinėmis? Kur išsidėstę donoriniai ir akceptoriniai lygmenys (pagal juostinę teoriją)? Kaip aiškinamas elektroninis ir skylinis laidumas? P-n sandūra. P tipo ir n tipo puslaidininkių laidumas. Kas yra pagrindiniai ir kas nepagrindiniai krūvininkai p tipo ir n tipo puslaidininkiuose? P-n sandūros voltamperinė charakteristika. Vidinis fotoefektas puslaidininkiuose. Kaip aiškinamas krūvininkų generacijos procesas puslaidininkiuose? Kodėl apšvietus padidėja puslaidininkio elektrinis laidumas? Fotorezistorius pastoviai prijungtas prie evj šaltinio. Kada grandine tekės didesnio stiprio srovė - dieną ar naktį? Kodėl? Atomo branduolys. Atomo branduolio sudėtis ir branduolio modeliai. Branduolio masė, krūvis, spindulys, tankis, sukinys ir magnetinis momentas. Branduolio ryšio energija. Branduolio masės defektas, ryšio energija ir savitoji ryšio energija. Pavaizduokite ir paaiškinkite savitosios ryšio energijos priklausomybę nuo masės skaičiaus. Radioaktyvusis skilimas: Pagal kokį dėsnį mažėja radioaktyviųjų branduolių kiekis? Kas yra skilimo konstanta, skilimo pusamžis (puskiekio periodas), vidutinė gyvavimo trukmė? Kiek kartų sumažės nesuskilusių radioaktyviojo elemento branduolių skaičius po trijų pusamžių? Dalelių registravimo būdai. Kaip veikia ir kam skirtas Geigerio skaitiklis? Kaip veikia ir ką registruoja Vilsono kamera? Kuo panašios ir kuo skiriasi Vilsono ir burbulinė kameros? Branduolinių dalijimosi reakcija. Kaip remiantis lašeliniu branduolio modeliu aiškinama branduolių, "pagavusių" neutroną, dalijimosi reakcija? Pateikite ir paaiškinkite tipinės branduolių dalijimosi reakcijos pavyzdį. Kaip vyksta grandininė reakcija? Kada grandininė reakcija slopsta, kada plinta (stiprėja)? Branduolių sintezės reakcijos? Kokios yra būtinos sąlygos branduolių sintezei? Sintezės reakcijos energetinis našumas. Sintezės reakcijų valdymo problemos. Dalelės ir antidalelės. Kuo panašios ir kuo skiriasi dalelės ir antidalelės? Jų atsiradimas ir anihiliacija. Antimedžiagos samprata? Ar gali greta viena kitos egzistuoti medžiaga ir antimedžiaga? Keturi fundamentaliųjų sąveikų tipai ir jų charakteristikos. Gravitacinė. Silpnoji. Stiprioji.
    Fizika, špera(12 puslapių)
    2010-02-22
  • Fizika (133)

    Slenkamojo judesio kinematika: poslinkis, kelias, greitis, pagreitis. Atskaitos sistemos. Tangentinis ir normalinis pagreičiai. Sukamojo judesio kinematika: posūkio kampas, kampinis greitis, kampinis pagreitis. Sąryšis tarp linijinių ir kampinių kinematinių dydžių. Pagrindiniai dinamikos dėsniai (Niutono dėsniai) slenkamajam judesiui. Masės samprata. Kūno impulsas, impulso tvermės dėsnis, jo taikymas. Sukimo momentas. Pagrindinis dinamikos dėsnis sukamajam judesiui. Kūno inercijos momentas ašies atžvilgiu. Inercijos momentų skaičiavimas, Šteinelio teorema. Impulso momentas, impulso momento tvermės dėsnis. Kinetinė ir potencinė energija, jų ryšys su darbu. Mechaninės energijos tvermės dėsnis. Energijos disipacija. Inercinė ir neinercinė atskaitos sistemos. Inercinės jėgos. Išcentrinė inercinė ir Koriolio jėgos. Sunkis ir svoris. Nesvarumas. Harmoniniai svyravimai. Laisvieji svyravimai, jų diferencialinė lygtis, jos sprendinys. Slopstamieji svyravimai, jų diferencialinė lygtis, jos sprendinys. Logaritminis slopinimo dekrementas. Priverstinai svyravimai, jų diferencialinė lygtis, šios lygties sprendinys. Rezonansas. Spyruoklinė, fizinė ir matematinė svyruoklės. Svyravimų energija. Harmoninių svyravimų sudėtis: vykstančių išilgai vienos tiesės ir tarpusavyje statmenų. Bangos tamprioje aplinkoje. Plokščio bangos lygtis. Stovinčios bangos, jų lygtis. Pagrindinė molekulinės-kinetinės teorijos lygtis. Laisvės laipsnių skaičius. Energijos pasiskirstymas laisvės laipsniais. Molekulių pasiskirstymas pagal greičius (Maksvelio pasiskirstymas). Tikimiausias greitis. Barometrinė formulė. Bolcmano pasiskirstymas. Dujų plėtimosi darbas, jų vidinė energija, šilumos kiekis. Pirmas termodinamikos dėsnis, jo taikymas izoprocesams. Dujų molinės šilumos Cv ir Cp. Adiabatinis procesas. Puasono lygtis. Grįžtami ir negrįžtami procesai. Cikliniai procesai. Karno ciklas, jo naudingo veikimo koeficientas. Redukuotas šilumos kiekis, Klauzijaus nelygybė. Entropija. Antras termodinamikos dėsnis. Realios dujos. Van-der-Valso lygtis, jos izotermės. Eksperimentinė izotermė. I rūšies faziniai virsmai. Klauzijaus-Klaiperono lygtis. Vienalytės sistemos fazių pusiausvyros diagramos. Trigubas taškas
    Fizika, konspektas(8 puslapiai)
    2010-09-15
Puslapyje rodyti po