Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Fizika
Rūšiuoti pagal
  • Fizika (28)

    Slinkties srovė. Visuminės srovės tankis. Bio ir Savaro dėsnis. Gauso dėsnis elektrostatiniam laukui. Atspindžio dėsniai. Monochromatinė(vienspalvė) šviesa. Koherentinės bangos. Maikelsono interferometras. Difrakcija. Heigenso – Frenelio principas. Frenelio zonų metodas. Plokščių bangų difrakcija. Rentgeno spindulių difrakcija. Bangų dispersija. Fazinis greitis. Natūrali šviesa. Poliarizacijos laipsnis. Dirbtinė anizotropija. Molekulinė sklaida. Doplerio efektas.
    Fizika, špera(6 puslapiai)
    2005-12-03
  • Fizika (29)

    Kulono dėsnis. Elektrostatinis laukas ir jo stiprumas. Elektrinio lauko stiprio srautas. Gauso teorema. Elektrinio lauko potencialas. Elektrostatinio lauko stipris medžiagose ir laidininkuose. Elektrinė talpa. Bio–Savaro -Laplaso dėsnis. Pilnutinės srovės dėsnis. Solenoido magnetinis laukas. Nuolatinės srovė ir svarbiausi (Omo ir Džiaulio dėsniai). Solenoido magnetinis laukas. Įelektrintų dalelių greitintuvai, ciklatoriai. Magnetinis laukas, indukcija. Magnetinis laukas medžiagoje. Magnetinio lauko energija. Magnetinis srautas. Gauso teorema. Slinkties srovė ir jos magnetinis laukas. Maksvelo teorijos elektromagnetiniam laukui pagrindai. Elektromagnetinės indukcijos dėsniai. Saviindukcija. Elektromagnetinės bangos. Interferencija. Koherentiniai šaltiniai. Interferencija plonose plėvelėse. Stefano – Bolcmano ir Kirchofo dėsniai šiluminiam spinduliavimui. Šviesos difrakcija (poliarizacija). Šiluminio spinduliavimo Vyno dėsniai. Medžiagų banginės savybės. De Broilio hipotezė. Kvantinė šiluminio spinduliavimo prigimtis. Pagrindinės charakteristikos. Heizenbergo neapibrėžtumo principas. Planko hipotezė ir Planko formulė. Šredingerio banginė funkcija, ir jos prasmė, potencinė duobė. Šviesos sugėrimas, priverstinis ir savaiminis spinduliavimas. Supratimas apie molekulės energinius lygmenis. Pouli principas. Elektrono pasiskirstymas atomo energetiniuose lygmenyse. Šterno – Gerlacho bandymas. Elektrono sukinys. Vandenilio atomas. Energinių juostų kristalų susidarymas.
    Fizika, špera(14 puslapių)
    2005-12-09
  • Fizika (3)

    Svyravimų klasifikacija. Harmoninis svyravimas. Vienos krypties svyravimų sudėtis. Statmenų svyravimų sudėtis. Lisažu figūros. Slopinamųjų svyravimų diferencialinė lygtis ir jos sprendinys. Slopinimo dekrementas. Priverstinių svyravimų diferencialinė lygtis ir jos sprendinys, rezonansas. Rezonansas. Skersinės ir išilginės bangos. Vienmatės ir sferinės bangos lygtys. Bangos energija. Bangų interferencija. Stovinčioji banga. Statistinis tyrimo metodas. Termodinaminiai parametrai, būsenos lygtis. Molekulinės kinetinės teorijos pagrindinė lygtis. Molekulių pasiskirstymas pagal greičio modulius ir energijas. Barometrinė formulė. Bolcmano pasiskirstymas. Laisvės laipsnių sąvoka. Energijos pasiskirstymas pagal laisvės laipsnius. Idealiųjų dujų vidinė energija. Molekulių vidutinis laisvasis kelias. Pirmas termodinamikos dėsnis ir jo taikymas. Dujų plėtimosi darbas. Pirmasis termodinamikos dėsnis. Šiluminė talpa. Molinės šilumos. Adiabatinis procesas. Antrasis termodinamikos dėsnis. Grįžtamieji ir negrįžtamieji procesai. Cikliniai procesai. Šiluminės mašinos. Karno ciklas. Idealiosios Karno mašinos naudingumo koeficientas. Antrasis termodinamikos dėsnis. Entropija. Redukuotasis šilumos kiekis. Realiosios dujos. Van der Valso lygtis. Realiųjų dujų vidinė energija.
    Fizika, špera(10 puslapių)
    2005-05-06
  • Fizika (30)

    Elektromagnetinių virpesių kontūras. Elektromagnetinių virpesių lygtys. Laisvieji neslopinami virpesiai kontūre. Laisvieji slopinamieji virpesiai kontūre. Priverstiniai elektromagnetiniai virpesiai. Maksvelio elektromagnetinio lauko lygtys. Banginė optika. Šviesos prigimtis. Šviesos interferencija. Elektromagnetinės bangos. Šviesos interferencija plonose plėvelėse. Kintamoji elektros srovė. Interferometrai. Fraunhoferio difrakcija difrakcinėje gardelėje. Doplerio efektas. Šviesos difrakcija. Heigenso-Frenelio principas. Optinių prietaisų skiriamoji geba. Frenelio zonų metodas. Difrakcija. Dvigubas šviesos lūžis. Vavilovo-Čerenkovo efektas. Šiluminis spinduliavimas. Frenelio difrakcija apvalioje angoje. Holografija. Difrakcija nuo apvalaus disko. Fraunhoferio difrakcija plyšyje. Šviesos dispersija. Šviesos poliarizacija. Šiluminio spinduliavimo dėsniai. Planko formulė. Dalelės praėjimas pro barjerą. Optinė pirometrija. Kvantinės optikos pagrindai. De Broilio formulė. Zėmeno ir Štarko efektai. Elektrono sukinys. Sukinio kvantinis skaičius. Rengeno spindulių spektrai. Fotonai. Einšteino lygtis. Šrėdingerio lygtis. Laisvosios dalelės judėjimas. Dalelė potencialo duobutėje. Atomų magnetinis momentas. Šterno ir Gerlacho tyrimas. Spontaniniai indukuotieji spinduliai. Komptono efektas. Fermio ir Dizako statistika. Dielektrikai ir puslaidininkiai. Liuminescencija. Dalelės ir antidalelės. Lokaliniai energijų lygmenys. Elektronų pasiskirstymas metale teorija. Kristalinės gardelės šiluminė talpa ir jos priklausomybė nuo temperatūros. Metalų elektrinis laidumas. Elektronų pasiskirstymas pagal energiją. Superlaidumas.
    Fizika, špera(10 puslapių)
    2005-12-12
  • Fizika (31)

    Slenkamojo judėjimo kinematika ir dinamika. Mechaninė energija. Potencialinių jėgų laukas. Sukamasis judėjimas. Specialioji reliatyvumo teorija. Svyravimai ir bangos. Klausimai ir atsakymai.
    Fizika, špera(6 puslapiai)
    2005-12-12
  • Fizika (32)

    Mechanika. Materialiojo taško judėjimo greitis. Materialiojo taško judėjimo pagreitis. Tangentinis ir normalinis pagreičiai. Antrasis Niutono dėsnis. Trečias Niutono dėsnis. Uždaroji kūnų sistema. Judesio kiekio tvermės dėsnis. Absoliučiai kieto kūno slenkamasis judėjimas. Dinamika. Pirmasis Niutono dėsnis. Masė. Inercinės atskaitos sistemos. Jėgos ir jėgų atstojamoji. Mechaninė energija ir jėgų laukai. Medžiagos dalelių sąveika ir jėgų laukas. Centrinių jėgų laukas. Potencialinės jėgos. Kinetinė energija. Mechaninis energijos tvermės dėsnis. Energijos tvermės dėsnis. Sukamasis judėjimas. Normalinio ir tangentinio pagreičių ryšys su kampiniu greičiu ir pagreičiu. Jėgos momentas ašies atžvilgiu. Materialiojo taško inercijos momentas. Kieto kūno inercijos momentas. Heigenso-Šteinerio teorema. Judesio kiekio momentas nejudančio taško atžvilgiu. Judesio kiekio momentas nejudančios ašies atžvilgiu. Besisukančio kūno kinetinė energija. Galilėjaus transformacijų formulės. Greitis ir pagreitis. Galilėjaus reliatyvumo principas. Specialiosios reliatyvumo teorijos postulatai. Lorenco transformacijos. Reliatyvistinis judančio kūno sutrumpėjimas. Reliatyvistinis laiko pokytis. Reliatyvistinė greičių sudėtis. Reliatyvistinės dinamikos samprata.
    Fizika, špera(11 puslapių)
    2005-12-13
  • Fizika (33)

    20 klausimų testas su pateiktais atsakymais.
    Fizika, testas(3 puslapiai)
    2005-12-28
  • Fizika (34)

    Fizikos laboratoriniai darbai. Feromagnetiko histerizės kilpos tyrimas. Radioaktyviojo β spinduliavimo šaltinio aktyvumo tyrimas. Feromagnetiko histerizės kilpos tyrimas. Priverstinių elektromagnetinių virpesių tyrimas. Linijinių spektrų tyrimas monochromatoriumi.
    Fizika, laboratorinis darbas(15 puslapių)
    2006-01-19
  • Fizika (35)

    Magnetinis laukas. Magnetinė indukcija. Srovės rėmelis magnetiniame lauke. Ampero jėga. Lorenco jėga. Lorenco jėga. Holo reiškinys. Magnetinis srautas. Gauso teorema. Magnetinio lauko sukūriškumas. Bio ir Savaro dėsnis. Magnetinio lauko stiprumas. Elektromagnetinės indukcijos reiškinys. Lenco taisyklė. Indukcinės elektrovaros atsiradimo priežastys. Saviindukcija. Saviindukcijos elektrovaros jėga ir kryptis. Abipusinė indukcija. Magnetinio lauko energija. Magnetinis laukas medžiagoje. Įmagnetėjimo pobūdis. Paramagnetizmas. Magnetinis laukas magnetike. Magnetine skvarba. Visuminės srovės dėsni magnetikui. Feromagnetikai ir jų savybės. Feromagnetiko įmagnetinimas. Elektronų ir atomų magnetiniai momentai. Diamagnetizmas ir paramagnetizmas. Magnetinis laukas magnetike. Pilnutinės srovės dėsnis magnetikui. Feromagnetikai. Maksvelio lygčių sistema integral. pavidalu. Elektromagnetinės bangos. Elektromagnetinių bangų energija. Elektromagnetinių bangų spinduliavimas. Slinkties srovė. Krūvininko judėjimas elektromagnetiniame lauke. Lorenco jėga. Elektromagnetinė indukcija: Pagrindinis elektromagnetinės indukcijos dėsnis. Elektromagnetiniai virpesiai ir bangos. Maksvelio teorijos pagrindai.
    Fizika, špera(10 puslapių)
    2006-01-23
  • Fizika (36)

    Atomų sąveikos molekulėje samprata. Joninis ryšys. Valentinis ryšys. Elementų valentingumas. Molekuliniai spektrai. Rotaciniai, vibraciniai ir elektroniniai energijos lygmenys. Vandenilio atomo emisijos ir absorbcijos spektrai. Kvantinių stiprintuvų ir generatorių veikimo principas. Kvantinių generatorių praktinis naudojimas. Kvantinės elektronikos taikymas. Pasiskirstymo funkcija. Bozes-Einsteino, Fermio-Dirako skirtiniai. Bozonai ir fermijonai. Fermio ir Dirako pasiskirstymas. Elektroninės dujos. Fermio energija. Fotonai. Metalų šiluminė talpa. Metalai, puslaidininkiai ir dielektrikai juostinės teorijos požiūriu. Superlaidumas. Metalų elektrinis laidumas. Metalų šiluminė talpa. Gardelės šiluminė talpa. Elektrinio laidumo kvantinė teorija. Puslaidininkiai. Savasis ir priemaišinis laidumas. Atomo branduolio masė, krūvis, spindulys, tankis, sukinys ir magnetinis momentas. Atomo branduolio sandara. Branduolinės jėgos. Branduolio modeliai. Atomo branduolio nukleoninis modelis. Branduolinių jėgų savybės. Branduolio ryšio energija. Specifinė ryšio energija. Masės defektas. Radioaktyviosios spinduliuotės ir medžiagos sąveika. Radioaktyvusis suirimas, jo dėsnis ir dėsningumai. Branduolinių reakcijų samprata, tipai, jų efektyvusis skerspjūvis. Branduolių savasis dalijimasis. Spontaninės ir valdomos branduolinės reakcijos. Branduoliniai reaktoriai. Dalelės ir antidalės. Atsiradimas ir anihiliacija. Antimedžiagos samprata ir jos egzistavimo galimybė. Antimedžiaga. Kvarkų samprata. Subatominių dalelių virsmų tvermės dėsniai. Elementariųjų dalelių klasifikacija.
    Fizika, špera(9 puslapiai)
    2006-01-24
  • Fizika (37)

    Fizikos formulių rinkinys. Mechanika. Slenkamojo ir sukamojo judesio kinematika. Slenkamojo judėjimo dinamika. Sukamojo judėjimo dinamika. Mechaninė energija. Skysčių mechanika. Reliatyvistinė dinamika. Svyravimai ir bangos. Molekulinė fizika ir termodinamika. Idealiųjų dujų molekulinės kinetinės teorijos pagrindinės lygtys. Termodinamikos dėsniai. Realiosios dujos. Elektromagnetizmas. Elektrostatinis laukas vakuume. Dielektrikai ir laidininkai elektrostatiniame lauke. Nuolatinė elektros srovė. Magnetinis laukas. Elektromagnetinė indukcija. Magnetinis laukas medžiagoje.
    Fizika, konspektas(11 puslapių)
    2006-01-25
  • Fizika (39)

    Dalelės ir antidalelės. Atsiradimas ir anihiliacija. Antimedžiaga. Subatominių dalelių klasifikacija. Kvarkų samprata. Vandeniliškas atomas. Metalų elektrinis laidumas. Superlaidumas. Priemaišinis elektrinis laidumas (donorinės akceptorinės priemaišos ;pagrindinai ir šalutiniai krūvininkai). Kvantinių šuolių tipai ir lygmenų užpildymas. Kvantinių stiprintuvų ir generatorių veikimo principas. Neutrinas ir antineutrinas. Krizinė masė. Atomų sąveikos molekulėje samprata. Neutrinas ir antineutrinas. Molekuliniai spektrai. Rotaciniai, vibraciniai ir elektroniniai energijos lygmenys. Rotaciniai energijos lygmenys. Paulio draudimo principas. Franko ir Herco eksperimentas ir išvados. Atomo branduolio nukleoninis modelis, protonai ir neutronai, jų masė. Branduolio masė, krūvis, spindulys, tankis, sukinys (izotopai ir jų pavyzdžiai). Branduolinių jėgų savybės. Branduolinių jėgų aiškinimas (mezonų, t.y. pionų, hipotezė). Branduolio ryšio energija. Specifinė ryšio energija. Masės defektas. Radioaktyvusis skilimas; jo dėsnis (skilimo pusamžis).
    Fizika, špera(6 puslapiai)
    2006-01-26
  • Fizika (4)

    Kūno padėties pokyčių matavimas. Kūno judėjimo greičio matavimas. Mechaninės jėgos ir sukimo momentai. Temperatūros matavimas. Slėgio matavimas.
    Fizika, špera(5 puslapiai)
    2005-05-30
  • Fizika (40)

    Mechanika. Slenkamojo ir sukamojo judesio kinematika. Slenkamojo judėjimo lygtys. Materialiojo taško pagreitis kreivaeigio judėjimo atveju. Materialaus taško kampinis greitis ir pagreitis (momentiniai). Slenkamojo judėjimo dinamika. Pagrindinė dinamikos lygtis. Sukamojo judėjimo dinamika. Pagrindinė sukamojo judėjimo dinamikos lygtis. Inercijos momentas sukimosi ašies atžvilgiu. Heigenso ir Šteinerio teorema. Besisukančio kūno kinetinė energija. Potencialinių jėgų laukai. Kintamosios jėgos darbas. Mechaninės energijos tvermės dėsnis konservatyviai sistemai. Visuotinės traukos (gravitacijos) dėsnis. Archimedo jėga. Bernulio lygtis (idealiam skysčiui). Slysčio tolydumo lygtis. Skysčio paviršiaus įtempimo koeficientas. Papildomas slėgimas po iškreivintu sferiniu paviršiumi. Reliatyvistinė dinamika. Pilnutinės energijos ir masės sąryšis (Einšteino lygtis). Harmoningai svyruojančio išilgai ašies Os kūno greičio ir pagreičio projekcijos į šią ašį. Slopinamųjų svyravimų diferencialinė lygtis ir jos sprendinys. Logaritminis slopinimo dekrementas. Priverstinių svyravimų diferencialinė lygtis ir jos sprendinys. Svyruojančio kūno nuokrypio kitimas atsilieka nuo priverstinės jėgos kitimo fazė, kurios tangentas. Svyravimų amplitudės maksimumas stebimas esant rezonansiniam dažniui. Vienmatės plokščios bangos lygtis, sklindančios išilgai ašies Ox. Stovinčios bangos lygtis. Molekulinė fizika ir termodinamika. Idealiųjų dujų molekulinės kinetinės teorijos pagrindinės lygtys. Idealiųjų dujų molekulinės kinetinės teorijos pagrindinė lygtis. Bet kokios masės m idealiųjų dujų vidinė energija. Termodinamikos dėsniai. Realiosios dujos. Elektrostatinis laukas vakuume. Kulono dėsnis. Elektrinio lauko stipris. Kai lauką vakuume kuria nejudantis taškinis krūvis q. Gauso teorema. Tolygiai įelektrintos begalinės plokštumos kuriamo lauko stipris. Elektrostatinio lauko taško potencialas. Jėgos atliekamas darbas perkeliant krūvį elektrostatiniame lauke. Potencialo ryšys su lauko stipriu. Dielektriko poliarizacijos vektorius (poliarizuotumas). Izotropinių dielektrikų atveju. Nuolatinė elektros srovė. Magnetinis laukas. Elektromagnetinė indukcija. Magnetinis laukas medžiagoje.
    Fizika, špera(10 puslapių)
    2006-02-01
  • Fizika (41)

    Fizikos namų darbai. Užduotys: 1. Kūnas išmetamas α=300 kampu horizonto atžvilgiu greičiu v0=30m/s. Koks bus normalinis ir tangentinis kūno judėjimo pagreitis po t=1s nuo judėjimo pradžios? Oro pasipriešinimo nepaisykite. 2. Smagratis sukosi v=3 s-1 dažniu. Pradėjus stabdyti, jis sukasi tolygiai lėtėdamas ε=3 rad/s2 pagreičiu. Po kiek laiko smagratis sustos ir kiek kartų apsisuks iki sustos? 3. Ant stalo pastatytas m=4kg masės vežimėlis. Prie jo pririšta virvutė, permesta per skridinį, pritvirtintą prie stalo krašto. Prie kito virvutės galo pririštas m1=1kg masės svarstis. Kokiu pagreičiu judės vežimėlis? Trinties ir skridinio inertiškumo nepaisykite. 4. Ištisinio disko masė m=0,5kg, o diametras d=40cm. Diskas sukosi v=30 s-1dažniu. Apskaičiuokite stabdymo jėgų momentą, jeigu diskas, tolygiai lėtėdamas sustojo po t=20s. 5. m=8kg masės sviedinys, skrisdamas horizontaliai v=250m/s greičiu, susprogo į dvi skeveldras. m1=6kg masės skeveldra įgijo greitį u1=400m/s sviedinio lėkimo kryptimi. Apskaičiuokite mažosios skeveldros judėjimo greičio modulį, nustatykite jos judėjimo kryptį. 6. Apkrauta m=2t masės kroviniu lingė įlinksta h1=1cm dydžiu. Kokį darbą reikia atlikti lingę įlenkiant h2=3cm? 7. Taško harmoninių svyravimų periodas T=24s. Po kiek laiko nuo stebėjimo pradžios taškas pasislinks iš pusiausvyros padėties per pusę amplitudės? 8. Apskaičiuokite azoto molekulės vidutinę slenkamojo ir vidutinę sukamojo judėjimo energiją. Dujų temperatūra T=1000K. 9. Kokiame aukštyje atmosferos slėgis dvigubai mažesnis negu jūros lygyje? Tegu temperatūra nuo aukščio nepriklauso ir lygi 00C.
    Fizika, namų darbas(10 puslapių)
    2006-02-07
  • Fizika (42)

    Fizikos namų darbai. Užduotys: 1. Triatomės dujos yra V=10 l tūrio inde. Jų slėgis p=240 kPa, o temperatūra t=200C. Apskaičiuokite dujų šiluminę talpą izobarinio proceso metu. 2. Kai izobariškai šildoma m=0,1 kg azoto jo temperatūra pakyla nuo T1=200K iki T2=400 K. Apskaičiuokite besiplečiančių dujų atliktą darbą, dujų gautą šilumos kiekį ir jų vidinės energijos pokytį. 3. Apskaičiuokite izoterminio suspaudimo metu Karno ciklo atliktą darbą. Šiluminės mašinos terminis naudingumo koeficientas η=0,4. Izoterminio plėtimosi metu atliktas darbas A1=8,0J. 4. Argono krizinė temperatūra Tk=151K ir krizinis slėgis pk=4,86MPa. Pagal šiuos duomenis apskaičiuokite vieno molio krizinį tūrį. 5. Atstumas tarp dviejų vienodų laidžių įelektrintų trutulių r=30cm. Jų savitarpio traukos jėga F1=90 μN. Rutulius suglaudus ir vėl atitolinus pradiniu atstumu, jų savitarpio stūmos jėga F2=160μN. Apskaičiuokite šių rutulių krūvius prieš juos suglaudžiant. Rutulių skersmuo mažas palyginti su atstumu tarp jų. 6. Plokščiąjį orinį kondensatorių sudaro dvi vienodos skritulio formos plokštelės. Plokštelių spindulys r=10 cm, atstumas tarp jų d1=1 cm. Plokštelių potencialų skirtumas ∆φ=1,2kV. Kokį darbą reikia atlikti norint tarpą tarp plokštelių padidinti iki d2=3,5cm? 7. Raskite dielektriko ε, jei elektrostatinio lauko stipris šalia dielektriko. Vektorius statmenas dielektriko paviršiui. Surištųjų krūvių paviršinis tankis. 8. Kokią didžiausią įtampą galima prijungti prie varinio laido N=1000 vijų ir D=6 cm skersmens ritės? Variniam laide leistinas srovės tankis jmax=2 A/mm2. 9. D=20 cm diametro ritę sudaro N=500 vijų. Ji yra magnetiniame lauke, kurio indukcija per ∆t= 0,1s padidėja nuo 0 iki B=0,2T. Apskaičiuokite ritėje indukuotą vidutinę EVJ. Magnetinio lauko jėgų linijos lygiagrečios ritės ašiai.
    Fizika, namų darbas(8 puslapiai)
    2006-02-07
  • Fizika (43)

    Elektros krūvis. Krūvio diskretiškumas (kvantavimas). Krūvio tvermės dėsnis. Krūvių sąveika ir Kulono dėsnis. Taškinio krūvio elektrinis laukas. Elektrostatinių laukų superpozicijos principas. Elektrinis dipolis. Dipolio sukurto elektrinio lauko stiprio skaičiavimas (be išvedimo geometrinė schema). Elektrinio lauko stiprio vektoriaus srautas. Gauso dėsnis. Begalinės tolygiai įelektrintos plokštumos elektrostatinio lauko stiprio apskaičiavimas taikant Gauso dėsnį. Darbas atliekamas perkeliant krūvį elektriniame lauke. Krūvio elektrostatiniame lauke potencinė energija. Elektrostatinio lauko potencialas, potencialų skirtumas. Ekvipotencialinis paviršius. Elektrinio lauko stiprio ir potencialo ryšys. Dielektrikai. Laisvieji ir surištieji krūvininkai. Poliniai ir nepoliniai dielektrikai. Poliarizacijos vektorius. Elektroninė dielektrikų poliarizacija. Polinė molekulė elektriniame lauke. Orientacinė poliarizacija.
    Fizika, špera(6 puslapiai)
    2006-02-07
  • Fizika (44)

    Greitis. Pagreitis. Tangentinis pagreitis. Kreivumo spindulys. Pilnutinis pagreitis. Niutono dėsniai. Inercinės atskaitos sistemos. Judesio kiekis. Kieto kūno slenkamasis judėjimas. Vidinės ir išorinės jėgos. Masių centras ir jo judėjimo dėsnis. Judesio kiekio tvermės dėsnis. Energijos sąvoka. Mechaninis darbas. Kintamos jėgos darbas. Centrinių jėgų laukas. Lauko stiprumas. Potencialios jėgos. Kinetinė energija. Potencinė energija. Mechaninės energijos tvermės dėsnis. Energijos tvermės ir virsmų dėsnis. Smūgis. Sukamasis judėjimas. Kampinis greitis. Kampinis pagreitis. Linijinio greičio ryšys su kampiniu greičiu. Normalinio ir tangentinio pagreičių ryšys su kampiniu greičiu ir pagreičiu. Jėgos momentas. Inercijos momentas. Heigenso ir Šteinerio teorema. Judesio kiekio momentas. Sukamojo judėjimo dinamikos pagrindinis dėsnis. Judesio kiekio momento tvermės dėsnis. Galilėjaus reliatyvumo principas. Galilėjaus transformacijos.
    Fizika, špera(7 puslapiai)
    2006-02-08
  • Fizika (45)

    Fizikos laboratorinių darbų rezultatai, aprašymai. Slydimo trinties koeficiento matavimas. Tolygiai greitėjančio kūno pagreičio matavimas. Laisvojo kritimo pagreičio nustatymas svyruokle. Spyruoklės standumo matavimas.
    Fizika, laboratorinis darbas(7 puslapiai)
    2006-02-08
  • Fizika (46)

    Ką vadiname atskaitos sistema? Kokias žinote koordinačių sistemas ? Nuodugniai išnagrinėkite Dekarto koordinačių sistemą. Materialusis taškas. Ką vadiname poslinkio vektoriumi? Ar visada vektoriaus modulis lygus keliui? Ką vadiname greičiu, pagreičiu? Kaip nustatomos jų kryptys? Ką charakterizuoja tangentinis, normalinis pagreičiai? Kam lygūs jų moduliai? Kokia atskaitos sistema vadinama inercine? Kaip galima atskirti, kuri atskaitos sistema yra inercinė? Ar atskaitos sistema susieta su Žeme yra inercinė? Ką tvirtina I Niutono dėsnis? Ką vadiname kūno impulsu, jėgos impulsu? Nuodugniai išnagrinėkite II Niutono dėsnį. Paaiškinkite, ką tvirtina trečias Niutono dėsnis. Kokiose atskaitos sistemose impulso tvermės dėsnis galioja? Raskite pastovios masės m kūno judėjimo lygtį, kai veikia F=Kt jėga, čia k – pastovus dydis, t – laikas. Koks skirtumas tarp energijos ir darbo sąvokų. Išveskite kintamosios jėgos formulę. Ką vadiname galia? Kaip išreiškiama galia per jėgą ir greitį? Kokie kūnai turi kinetinės energijos? Išveskite kinetinės jėgos darbo formulę. Potencinė energija. Jos išraiška. Kokį lauką vadiname gravitaciniu? Kokias dydžiais jis yra charakterizuojamas? Mechaninės energijos tvermės dėsnis. Kokios reikalingos sąlygos, kad galiotų mechaninės energijos dėsnis? Kokiomis sąlygomis esant atlikto darbo skaičiavimui vietoj A=∫Fdr galima naudoti formulę A=Fs, čia F – jėga, dr – poslinkis, s – kelias? Kuo skiriasi slenkamasis ir sukamasis judėjimas. Kaip juos atskirti? Kietojo kūno inercijos momentas. Išveskite sukamajam judėjimui kinetinės energijos formulę. Kiek kartų pasikeis besisukančio kūno kinetinė energija, jeigu jo kampinis greitis padidės du kartus. Ką vadiname jėgos momentu? Kaip nustatoma jo kryptis? Kuo jis skiriasi nuo jėgos. Išveskite sukamajam judėjimui dinamikos lygtį. Nuodugniai išnagrinėkite impulso momento tvermės dėsnį. Pateikite pavyzdžių. Ką tvirtina mechaninis reliatyvumo principas? Galilėjaus koordinačių transformacijos. Kokios priežastys lėmė specialios reliatyvumo teorijos sukūrimą? Specialiosios reliatyvumo teorijos postulatai ir Lorenco transformacijos. Kokie įvykiai specialioje reliatyvumo teorijoje yra vienalaikiai? Įrodykite, kad laiko intervalas santykinai nejudančioje ir judančioje atskaitos sistemose yra skirtingas. Kokie dydžiai specialiojoje reliatyvumo teorijoje yra absoliutūs? Kodėl reliatyvumo teorijoje įvedama keturmatės erdvės sąvoka? Užrašykite dinamikos dėsnį specialiajai reliatyvumo teorijai. Sąryšis tarp masės ir energijos? Suformuluokite impulso tvermės dėsnį reliatyvistiniam atvejui. Gaukite reliatyvistinį Wk ir p sąryšį, čia Wk - energija, p - impulsas. Kokie egzistuoja sąryšiai tarp greičio, pagreičio ir kampinių greičio ir pagreičio? Koks dydis vadinamas kūno inercijos momentu? Pateikite pavyzdžių.
    Fizika, špera(10 puslapių)
    2006-02-08
Puslapyje rodyti po