Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Fizika
Rūšiuoti pagal
  • Fizika (47)

    Apskaičiuokite darbą, kuris atliekamas perkeliant krūvį taškinio krūvio sudarytame lauke. Elektrinio lauko cirkuliacija elektrostatiniam laukui, sūkuriniam elektriniam laukui. Elektrinio lauko stiprio ir potencialo ryšys. Elektrinė talpa ir Rc grandinėlėje vykstantys įsielektrinimo ir išsielektrinimo procesai. Omo dėsnis. Potencialų skirtumas ir įtampa. Tiesios ir apskritiminės srovės magnetinio lauko skaičiavimas pagal Bio ir Savaro dėsnį. Bio ir Savaro dėsnis. Magnetinio lauko veikimas į rėmelį su srove. Medžiagų magnetinės savybės. Diamagnetizmo ir paragmatizmo prigimtis. Elektromagnetinės indukcijos dėsniai. Sūkurinio elektrinio lauko atsiradimas. Savindukcija. Solenoido induktyvumas. Slinkties srovė. Maksvelo lygtys elektromagnetiniam laukui integralinėje formoje. Medžiagų banginės savybės. De Broilio hipotezė ir jos patvirtinimas. Šiluminio spinduliavimo charakteristikos. Šiluminio spinduliavimo dėsniai. Optinės pirometrijos principai. Šredingerio lygtis vandenilio atomui ir jos sprendimo išdavos. Kvantiniai skaičiai. Molekuliniai spektrai. Atomų magnetinis momentas. Šterno ir Gerlacho tyrimas. Puslaidininkių elektrinis laidumas ir jo priklausomybė nuo temperatūros. Energija, išsiskirianti sunkiems branduoliams ir jungiantis lengviems.
    Fizika, špera(15 puslapių)
    2006-02-23
  • Fizika (48)

    Atskaitos sistema. Slenkamasis judėjimas. Greitis. Pagreitis. Slenkamojo judėjimo lygtys ir grafikai. Kreivaeigis judėjimas ir jo pagreitis. Sukamasis judėjimas ir jo kinematinės lygtys. Inercinės atskaitos sistemos. Sukamojo judėjimo dinamika ir kinematika. Jėgos ir impulso momentai nejudančio taško ir ašies atžvilgiu. Besisukančio kūno kinetinė energija. Mechaninė energija. Kinetinė energija. Potencinė energija. Kintamosios darbo jėgos. Gravitacinių jėgų darbas. Centrinių jėgų laukas. Jėgos ir potencinės energijos ryšys. Kūno judėjimas gravitaciniame lauke. Slėgis nejudančiame skystyje. Archimedo dėsnis. Bernulio lygtis. Tekančio skysčio judesio kiekis ir reakcijos jėga. Skysčio vidinė trintis. Reliatyvumo teorijos postulatai. Vienalaikiškumo reliatyvumas. Reliatyvistinis kūno sutrumpėjimas. Reliatyvistinis laiko tarpo pokytis. Reliatyvistinė greičių sudėtis. Reliatyvistinė dinamika.
    Fizika, špera(6 puslapiai)
    2006-03-27
  • Fizika (49)

    Slenkamojo judėjimo kinematika. Atskaitos sistema. Greitis. Pagreitis. Slenkamojo judėjimo dinamika. Inercinės atskaitos sistemos. Mechaninė energija. Jėgų laukas. Potencialinės jėgos. Kinetinė energija. Potencinė energija. Energijos tvermės dėsnis mechanikoje. Sukamojo judėjimo kinematika ir dinamika. Kampinis greitis ir pagreitis. Ryšys tarp slenkamojo ir sukamojo judėjimo kinematinių dydžių. Mechaninės sistemos jėgos ir judesio kiekio momentai. Inercijos momentas ir Šteinerio teorema. Sukamojo judėjimo dinamikos pagrindinis dėsnis. Judesio kiekio momento tvermės dėsnis. Specialioji reliatyvumo teorija. Specialiosios reliatyvumo teorijos postulatai ir Lorenco transformacijos. Lorenco transformacijos. Vienalaikiškumo reliatyvumas. Judančio kūno ilgis. Reliatyvistinis laiko tarpo pokytis. Greičių transformacija ir sudėtis. Reliatyvistinė energija bei masės ir energijos sąryšis. Harmoniniai svyravimai ir jų charakteristikos. Harmoninių svyravimų dif lygtis. Harmoninių svyravimų greitis ir pagreitis. Harmoninio oscilatoriaus energija. Vienos krypties svyravimų sudėtis. Slopinamieji svyravimai. Priverstiniai svyravimai. Bangų rūšys. Bangų interferencija.
    Fizika, špera(7 puslapiai)
    2006-03-31
  • Fizika (5)

    Mechanika. Svyravimai ir bangos. Dujų ir skysčių mechanika. Elektra. Optika. Atomo branduolio fizika. Reliatyvumo teorija.
    Fizika, špera(12 puslapių)
    2005-06-03
  • Fizika (50)

    Elektros krūvis. Elektros krūvio tvermės dėsnis. Kulono dėsnis. Elektrinis laukas. Elektrinis bipolis ir jo laukas. Darbas, kurį elektrinio lauko jėgos, perkeliant krūvį. Potencialas. Ryšys tarp elektrinio lauko stiprumo ir įtampos. Potencialo gradientas. Laidininkas elektrostatiniam lauke. Dielektrikas elektrostatiniame lauke. Dielektriko poliarizacija. Elektrinė talpa. Kondensatoriai. Nuolatinė elektros srovė. Srovės tankis. Metalų elektroninis laidumas. Metalų elektrinio laidumo priklausomybė nuo temperatūros. Superlaidumas. Kontaktinis potencialų skirtumas. Termoelektriniai reiškiniai. Termoelementai. Savasis puslaidininkių laidumas. Priemaišinis puslaidininkių laidumas. Kietųjų kūnų juostinė teorija. Sandūriniai reiškiniai. Puslaidininkinis diodas. Diodų taikymas. Puslaidininkių laidumo priklausomybė nuo temperatūros. Termistorius. Termoelektriniai reiškiniai puslaidininkiuose. Puslaidininkinis termoelementas. p-n sandūros parametrai. Elektrolitų elektrinis laidumas. Dujų ir plazmos elektrinis laidumas. Srovės magnetinis laukas. Ampero dėsnis. Magnetinė indukcija. Lorenco jėga. Bio, Savaro ir Laplaso dėsnis. Tiesaus laido, apskritiminio laido ir solenoido su srove magnetinis laukas. Dviejų lygiagrečių laidininkų, kuriais teka srovė, sąveika. Elektringų dalelių judėjimas elektriniame ir magnetiniame lauke. Magnetinis srautas. Elektromagnetinė indukcija. Lenco taisyklė. Faradėjaus dėsnis. Pagrindinės elektrodinamikos lygtys. Elektromagnetiniai virpesiai. Puslaidininkių laidumo priklausomybė nuo temperatūros. Termistorius. Elektromagnetinės bangos ir jų sklidimo greitis. Elektromagnetinių bangų dispersija. Elektromagnetinių bangų energija, spinduliavimas, poliarizacija ir moduliacija. Šviesos prigimties teorijos. Elektromagnetinės spinduliuotės skalė. Šviesos atspindžio ir lūžio dėsniai. Šviesos atspindys ir lūžis bangų teorijos požiūriu. Visiškas šviesos atspindys. Šviesos šaltiniai. Šviesos dispersija. Šviesos absorbcija. Spektroskopas ir spektrografas. Šviesos interferencija. Šviesos poliarizacija. Šviesos difrakcija. Fotometriniai šviesos parametrai. Šiluminis spinduliavimas. Šiluminio spinduliavimo dėsniai. Spinduliavimo kvantinis pobūdis. Fotoelektrinis efektas. Einšteino lygtis. Fotoelementai. Šviesos slėgis. Komptono efektas. Kvantinės fizikos elementai. Boro postulatai. Vandenilio atomo spektras. Optiniai kvantiniai generatoriai. Atomo sandara. Branduolio ryšio energija. Radioaktyvaus sklidimo poslinkis dėsnis. Radioaktyviojo skilimo dėsnis. Kosminiai spinduliai. Sunkiųjų branduolių dalijimosi reakcija. Branduolinis reaktorius.
    Fizika, špera(18 puslapių)
    2006-04-04
  • Fizika (51)

    Fizikos uždaviniai ir jų sprendimai. Daugiakampio m, kurio kraštinės lygios a, m-1 viršūnėse yra vienodo dydžio krūviai q. paskaičiuoti elektrinio lauko stiprumą laisvoje viršūnėje ir nubraižyti vektorinę diagramą. Paskaičiuokite srovės stiprį grandinėje ir atskiruose jos šakose, esant duotiems E, R1, R2, R3, R4. Vienalytis geležinis laidininkas, kurio ilgis l, prijungtas prie nuolatinės srovės šaltinio U; prijungimo laikas t. Paskaičiuoti laidininko temperatūros pakitimą. Varžos kitimo nuo temperatūros neįskaityti. Paskaičiuoti solenoido su geležies šerdimi viduje magnetinę indukciją, jei solenoido ilgis l, vielos vijų skaičius N. Solenoidu teka J srovė, geležies magnetinė skvarba 183. Kokiu būdu perduodama įtampa iš transformatoriaus pirminės apvijos į antrą? Kodėl karštą dieną negalima laistyti augalų? Kodėl trumpo jungimo metu srovės stipris grandinėje maksimalus, o įtampa artima 0? Kuo skiriasi elektrostatinis laukas nuo elektrodinaminio? Apibūdinkite elektromagnetinį lauką.
    Fizika, uždavinys(9 puslapiai)
    2006-04-04
  • Fizika (52)

    Vandeniliškasis atomas: pagrindinės būsenos. Šalutinis kvantinis skaičius. Magnetinis kvantinis skaičius. Sterno ir Gerlacho bandymai. Paulio draudimo principas. Vandenilio spektras. Franko ir Herco eksperimentas ir išvados. Rentgeno spindulių ištisiniai ir linijiniai spektrai. Atomų sąveikos molekulėje rūšys. Molekulių energetiniai lygiai. Kvantinių šuolių tipai ir lygmenų užpildymas. Kvantinių stiprintuvų ir generatorių veikimo principas. Metalų šiluminė talpa ir fononai. Kvantinės metalų el. laidumo teorijos išvados. Superlaidumas. Kristalai. Atomų energijos lygmenų skilimas susidarant kristalui ir energijos juostos. Metalai, puslaidininkiai ir dielektrikai juostinės teorijos požiūriu. Puslaidininkiai. Puslaidininkiai ir savasis puslaidininkių laidumas. Priemaišinių puslaidininkių laidumas. Atomo branduolio nukleoninis modelis. Branduolio masė, krūvis, spindulys, tankis, sukinys. Branduolio jėgų savybės. Branduolio ryšio energija ir masės defektas. Radioaktyvumas. Skilimas. Radioaktyviųjų elementų poslinkio skilimo dėsnis. Branduolinių reakcijų samprata. Branduolio dalijimosi reakcija ir grandininė reakcija. Atomo branduolių sintezės reakcija. Elementariosios dalelės. Dalelės ir antidalelės. Fundamentalieji sąveikos tipai. Elektronų pasiskirstymas atome. Periodinė elementų sistema. Molekuliniai spektrai. Kaip sudaroma lygmenų užpildymo elektronais apgrąža. Subatominių dalelių klasifikacija. Kvarkų samprata. Pagrindinis kvantinis skaičius. Kvantinių stiprintuvų ir generatorių veikimo principas. Valdomos branduolinės reakcijos.
    Fizika, špera(17 puslapių)
    2006-04-11
  • Fizika (53)

    Elektros krūvis. Gauso teorema dielektrikui (laisvieji ir surištieji krūviai). Elektrostatinis laukas įelektrintame laidininke ir ties jo paviršiumi (ryšys tarp lauko stiprio ir krūvio paviršinio tankio). Įelektrinto laidininko elektrinė talpa (talpos vienetai, kondensatorius, jo talpa). Klasikinės elektroninės metalų laidumo teorijos pagrindai (krūvininkų). Elektros srovės darbas ir galia (vienetai). Termoelektrinė emisija (elektronų išlaisvinimo darbas, soties srovės tankis, Ričardsono ir Dašmano formulė). Nuolatinė laidumo srovė. Srovės stipris ir tankis (būtinos sąlygos laidumo srovei gauti, srovės tankio priklausomybė nuo krūvininkų koncentracijos, vienetai). Omo dėsnis (elektrovara, elektrinė varža, savitoji varža, potencialų skirtumas ir įtampa, jų vienetai). Dujų plazma (svarbiausios plazmos savybės ir taikymai). Nesavaiminis išlydis dujose (dujų jonizacija ir krūvininkų rekombinacija). Savaiminis išlydis dujose. Dujų išlydžio tipai. Magnetinis laukas, svarbiausios magnetinio lauko charakteristikos (magnetinė indukcija, magnetinės indukcijos linijos). Bio ir Savaro dėsnis (šio dėsnio taikymas magnetinei indukcijai apskaičiuoti apskrito kontūro centre, magnetinė konstanta). Pilnutinės srovės dėsnis (magnetinio lauko sukūriškumas. Magnetinis srautas. Gauso teorema magnetiniam laukui (magnetinio lauko sukūriškumas). Magnetinio lauko ir elektros srovės sąveika (Ampero jėga, Ampero dėsnis). Rėmelis, kuriuo teka srovė vienalyčiame magnetiniame lauke (magnetinis momentas, magnetinių jėgų sukimo momentas). Magnetinio lauko energija ir jos tankis. Krūvininkų judėjimas elektromagnetiniame lauke (Lorenco jėga ir jos taikymo pavyzdžiai). Elektromagnetinė indukcija (Faradėjaus dėsnis, Lenco taisyklė indukcijai, elektrovaros judančiame laidininke prigimtis). Saviindukcija (saviindukcijos elektrovara, induktyvumas). Abipusė indukcija (abipusis induktyvumas, elektrovara). Medžiagos įmagnetėjimas. Diamagnetizmo ir paramagnetizmo samprata (santykinė magnetinė skvarba, magnetinis jautris). Feromagnetikai (Kiuri taškas, histerezė, domenai, feritai).
    Fizika, špera(7 puslapiai)
    2006-04-11
  • Fizika (54)

    Vienos krypties svyravimų sudėtis. Stovinčioji banga. Elektromagnetinės bangos energija, jos srauto tankis. Pointingo vektorius. Interferencija plonose plėvelėse. Rentgeno spinduliai. Kvantiniai skaičiai. Šiluminio spinduliavimo svarbiausios sąvokos. Šiluminio spinduliavimo empiriniai dėsniai. Branduolinės reakcijos. Branduolių dalijimosi reakcija. Branduolių sintezės reakcija. Branduoliniai reaktoriai.
    Fizika, špera(6 puslapiai)
    2006-04-13
  • Fizika (55)

    Skersinė banga. Bangavimas. Bangos Ilgis. Bangos greitis. Bangų interferencija. Heigenso principas. Bangų atspindžio dėsnis. Bangų lūžimas. Bangų difrakcija. Svyravimai. Harmoninis svyravimas. Vienos krypties svyravimų sudėtis. Statmenų harmoninių svyravimų sudėtis. Slopinamųjų svyravimų dif. lygtis ir jos sprendimas. Slopinimo dekrementas. Priverstinių svyravimų dif. lygtis ir jos sprendinys. Skersinės ir išilginės bangos. Vienmatės ir sferinės bangos lygtys. Bangos energija. Bangų interferencija. Barometrinė formulė. Bolcmano pasiskirstymas. Laisvės laipsnių sąvoka. Energijos pasiskirstymas pagal laisvės laipsnius. Idealiųjų dujų vidinė energija. Molekulių vidutinis laisvasis kelias. I termodinamikos dėsnis. Dujų plėtimosi darbas. Šiluminė talpa. Molinės šilumos. Adiabatinis procesas. II termodinamikos dėsnis. Grįžtamieji ir negrįžtamieji procesai. Cikliniai procesai. Šiluminės mašinos. Kelvino ir Klanko formulė. Ostvaldo formulė. Entropijoje redukuotasis šilumos kiekis. Optika. Dispersija. Interferencija. Interferencijos taikymas. Difrakcija. Difrakcijos gardelė. Poliarizacija. Harmoninio svyravimo lygtis ir jos sprendinys. Fizinė svyruoklė. Matematinė svyruoklė. Vienos krypties ir vienodo dažnio harmoninių svyravimų sudėtis. Vienos krypties skirtingo dažnio harmoninių svyravimų sudėtis. Priverstinių svyravimų diferencialinė lygtis. Bangų interferencija. Bangų superpozicijos principas. Koherentinės bangos.
    Fizika, špera(7 puslapiai)
    2006-04-13
  • Fizika (56)

    Realiosios dujos. Van der Valso lygtis. Krizinis būvis (kritinis). Kritiniai realiųjų dujų parametrai. Fazinis virsmas (Klapeirono ir Klaudijaus lygtis). Vidinė realiųjų dujų energija. Dujų skystinimo problema. Skystis, jo paviršinis sluoksnis. Paviršiaus įtempimas. Drėkinimo reiškiniai. Laplaso formulė. Kapiliarumo reiškiniai gamtoje ir technikoje. Molekulių pasiskirstymas pagal greičius. Maksvelo dėsnis. Bolcmano skirstinys, parametrinė formulė. Grįžtamieji ir negrįžtamieji virsmai. II Termodinamikos dėsnis. Šiluminės ir šaldomosios mašinos, jų veikimo principas. Idealioji Karno mašina, jos našumo koeficientas. Entropija, jos ryšys su būsenos būvio tikimybe. II termodinamikos dėsnis statinė prasmė. Išilginės ir skersinės bangos. Bangų energija. Interferencija ir difrakcija. Stovinčiosios bangos. Termodinaminis ir molekulinis- kinetinės makrų sistemos aprašymų būdai (Klapeirono lyg). Pagrindinė molekulinės kinetinės teorijos lygtis. I Termodinamikos dėsnis. Sistemos vidinė energija. Šiluma- sistemos vidinės energijos pokyčio matas. Izoprocesai ir adiabatinis procesas. Harmonijų svyravimų dinaminė lygtis ir jos sprendinys. Vienos krypties statmenų svyravimų sudėtis ir taikymas, dažnių bei fazių matavimais. Fizinė svyruoklė. Slopinamieji svyravimai, logaritminis slopinimo dekrementas. Priverstiniai svyravimai. Rezonansas. Jo reikšmė moksle ir technikoje. Srovių magnetinė sąveika. Magnetinis laukas, jo atsiradimo priežastis. Bio, Savaro ir Laplaso dėsnis. Ir jo taikymas magnetiniai indukcijai skaičiuoti. Krūvininkų judėjimas elektriniame ir magnetiniame lauke dėsningumai. Ampero ir Lorenco jėgos, jų samprata ir skaičiavimo taisyklės. Elektrostatinis laukas, lauko stipris. Elektrostatinių lauko jėgų darbas, sąveikos potencinė energija, potencialas. Elektrostatino lauko stiprio vektoriaus cirkuliacija. Potencialiniai laukai. Konservatyviųjų jėgų samprata. Darbo samprata ir jo skaičiavimas perkeliant kūną gravitacijos laukia iš vieno lauko taško į kitą. Gravitacinio lauko sąveikos potencinė energija, lauko stipris ir potencialas bei ryšis tarp jų. Kūnų inertiškumas, svorio ir sunkio samprata. Kietasis kūnas kaip materialių taškų sistema. Kietojo kūno sukimasis apie nejudančią ašį. Kūno inercijos momentas. Sukamojo judėjimo kinetinė energija. Pagrindinis sukamojo judėjimo dinamikos dėsnis. Jėgos momento ir impulso momento samprata. Kūno sistemos impulso momento tvermės dėsnis. Šio dėsnio pasireiškimas gamtoje ir tekimas technikoje. Difuzija. Klampa. Šilumos laidumas.
    Fizika, špera(10 puslapių)
    2006-04-13
  • Fizika (57)

    Pagrindiniai vienetai, jų etalonai, standartai, apibrėžimai. Sąveikos gamtoje. Visuotinės traukos dėsnis. Vienalytis laukas. Centrinis laukas. Gravitacinio lauko sąveikos potencinė energija, Gravitacinio lauko potencialas, gravitacinio lauko jėgų darbas. Gravitacijos lauko potencinė energija. Potencialas. Ryšys tarp potencialų ir lauko stiprio. Elektromagnetinė sąveika. Jos charakteristikos ir dėsniai. Magnetinio lauko jėgų linijos. Elektrinis ir magnetinis srautai. Darbas perkeliant krūvį elektriniame lauke. Elektrinio lauko potencinė energija, potencialas. Magnetinės indukcijos vektoriaus cirkuliacija uždaru kontūru. Kietųjų kūnų sukamasis judėjimas, charakteristikos ir dėsniai. Svyruojamas kūnų judėjimas. Svyravimų sudėtis. Bangos tamprioje aplinkoje. Garsas. Ultragarsas, jo panaudojimas, generavimo būdai. Molekulinės fizikos ir termodinamikos pagrindai. Dujų molekulių greičiai. Dujų klampa. Šilumos laidumas. Sistemos vidinė energija, šiluma ir darbas. Izoprocesai. Vienatomių, dviatomių ir daugiaatomių dujų molinės šilumos. Realiosios dujos.
    Fizika, konspektas(6 puslapiai)
    2006-04-14
  • Fizika (58)

    Elektros krūvis. Krūvio tankis. Krūvių sąveika. Kulono dėsnis. Elektrinė konstanta. Elektrostatinis laukas. Lauko stipris. Darbas, atliekamas perkeliant krūvį elektriniame lauke. Elektrinio lauko vektoriaus cirkuliacija. Elektrostatinio lauko potencialas. Taškinio krūvio potencinė energija ir lauko potencialas. Elektrinio lauko stiprio ir potencialo ryšys. Elektrinis dipolis. Gauso teorema. Dielektrikai. Jų poliarizacija. Elektrostatinis laukas dielektrike. Segnetoelektrikai. Gauso teorema dielektrikui. Elektrinė slinktis. Elektrostatinis laukas įelektrintame laidininke ir ties jo paviršiumi. Įelektrinto laidininko elektrinė talpa. Elektrinio lauko energija ir energijos tankis. Nuolatinė laidumo srovė. Srovės stipris ir tankis. Klasikinės elektroninės metalų laidumo teorijos pagrindai. Omo dėsnis. Nesavaiminis išlydis dujose. Rekombinacija. Savaiminis išlydis dujose. Dujų išlydžio tipai. Termoelektrinė emisija. Ričardsono ir Dašmano formulė. Dujų plazma. Magnetinis laukas ir magnetinė indukcija. Bio ir Savaro dėsnis. Pilnutinės srovės dėsnis. Magnetinis srautas. Gauso teorema magnetiniam laukui. Ampero jėga. Ampero dėsnis. Rėmelis, kuriuo teka srovė vienalyčiame magnetiniame lauke. Krūvininkų judėjimas elektromagnetiniame lauke. Elektromagnetinė indukcija. Saviindukcija. Abipusė indukcija. Magnetinė lauko energija ir jos tankis. Medžiagos įmagnetėjimas. Diamagnetizmas ir paramagnetizmas. Feromagnetikai.
    Fizika, konspektas(7 puslapiai)
    2006-04-14
  • Fizika (59)

    Monochromatinė (vienspalvė) šviesa. Absoliutinis lūžio rodiklis. Šviesos intensyvumas. Fazės pokytis šviesai atsispindi. Šviesos bangų koherentiškumas. Šviesos bangų interferencija. Šviesos difrakcijos sąvoka. Heigenso ir Frenelio principas. Frenelio zonos. Frenelio difrakcija apskritam ekrane. Šviesos difrakcija apskritoje angoje. Fraunhoferio difrakcija siaurame plyšyje. Fraunhoferio difrakcija tiesinei gardelei. Bangų difrakcija erdvinėje gardelėje.
    Fizika, špera(5 puslapiai)
    2006-04-20
  • Fizika (6)

    Statistinis tyrimo metodas. Termodinaminiai parametrai, būsenos lygtis. Molekulinės kinetinės teorijos pagrindinė lygtis. Molekulių pasiskirstymas pagal greičio modulius ir energijas. Barometrinė formulė. Bolcmano pasiskirstymas. Laisvės laipsnių sąvoka. Molekulių vidutinis laisvasis kelias. Termodinamikos dėsniai. Šiluminė talpa. Molinės šilumos. Adiabatinis procesas. Cikliniai procesai. Šiluminės mašinos. Karno ciklas. Entropija. Redukuotasis šilumos kiekis. Realiosios dujos. Maksvelio pasiskirstymo dėsnis.
    Fizika, špera(14 puslapių)
    2005-06-10
  • Fizika (60)

    Kinematika (slenkamasis judėjimas). Fizikos objektas. Fizikos ryšys su kitais mokslais. Fizikos dėsniai. Fizikinių dydžių matavimo vienetai. Fizikiniai mechanikos pagrindai. Greitis, jo projekcijos ir komponentės. Materialiojo taško judėjimo pagreitis. Kietojo kūno slenkamasis judėjimas. Slenkamojo judėjimo kinematika. Pirmasis Niutono dėsnis. Inercinė atskaitos sistema. Jėgos ir masės sąvokos. Judesio kiekis. Antrasis Niutono arba pagrindinis dinamikos dėsnis. Trečiasis Niutono dėsnis. Mechaninės sistemos judėjimo dėsnis. Judesio kiekio tvermės dėsnis. Mechaninė energija. Potencialinių jėgų laukai. Mechaninis darbas. Kintamosios jėgos darbas. Medžiagos dalelių sąveika ir jėgų laukas. Kinetinė energija ir jos pokytis. Potencinė energija ir jos pokytis. Energijos tvermės ir virsmų dėsnis. Sukamasis judėjimas. Jėgos momentas taško ir ašies atžvilgiu. Materialiojo taško inercijos momentas. Judesio kiekio momentas. Besisukančio kūno kinetinė energija.
    Fizika, konspektas(11 puslapių)
    2006-04-24
  • Fizika (61)

    Kulono dėsnis – sąveikos jėga. Elektrostatinis laukas ir jo stiprumas. Elektrinio lauko stiprio srautas. Gauso teorema. Elektrinio lauko potencialas. Elektrostatinio lauko stipris medžiagose ir laidininkuose. Elektrinė talpa. Nuolatinė srovė ir svarbiausi (Omo ir Džiaulio dėsniai). RC – grandinės. Magnetinis laukas, indukcija. Bio – Savaro - Laplaso dėsnis. Pilnutinės srovės dėsnis. Solenoido magnetinis laukas. Solenoido magnetinis laukas. Įelektrintų dalelių greitintuvai, ciklatoriai. Magnetinis laukas medžiagoje. Magnetinis srautas. Gauso teorema. Elektromagnetinės indukcijos dėsniai. Saviindukcija. Magnetinio lauko energija. Slinkties srovė ir jos magnetinis laukas. Maksvelo teorijos elektromagnetiniam laukui pagrindai. Elektromagnetinės bangos. Interferencija. Koherentiniai šaltiniai. Interferencija plonose plėvelėse. Šviesos difrakcija (poliarizacija). Kvantinė šiluminio spinduliavimo prigimtis. Pagrindinės charakteristikos. Planko hipotezė ir Planko formulė. Stefano – Bolcmano ir Kirchofo dėsniai šiluminiam spinduliavimui. Šiluminio spinduliavimo Vyno dėsniai. Medžiagų banginės savybės. De Broilio hipotezė. Heizenbergo neapibrėžtumo principas. Šredingerio banginė funkcija, ir jos prasmė, potencinė duobė. Vandenilio atomas. Šterno – Gerlacho bandymas. Elektrono sukinys. Pouli principas. Elektrono pasiskirstymas atomo energetiniuose lygmenyse. Supratimas apie molekulės energinius lygmenis. Šviesos sugėrimas, priverstinis ir savaiminis spinduliavimas. Energinių juostų kristalų susidarymas.
    Fizika, špera(12 puslapių)
    2006-05-24
  • Fizika (62)

    Šviesos bangos. Monochromatinė banga. Visiškas atspindys. Šviesos intensyvumas. Fotometrija. Bangų koherentiškumas. Šviesos interferencija. Interferenciniu reiškiniu remiasi optikos skaidrinimas. A. Maikelsono interferometro schema. Šviesos difrakcija. Frenelio difrakcija. Fraunhoferio difrakcija. Difrakcija erdvinėje gardelėje. Šviesos absorbcija ir sklaida. Šviesos poliarizacija. Poliarizacijos plokštumos sukimas. Dopleris.
    Fizika, špera(5 puslapiai)
    2006-05-29
  • Fizika (63)

    Elektrostatinis laukas vakuume. Ką suprantame elektros krūviu? Suformuluokite krūvio tvermės dėsnį. Nusakykite ilginį, paviršinį ir tūrinį krūvio tankį. Suformuluokite Kulono dėsnį. Ką suprantame elektrostatiniu lauku? Jo stipriu? Kaip braižomos elektrostatinio lauko jėgų linijos? Suformuluokite laukų superpozicijos principą. Nuo ko priklauso, o nuo ko ne elektrostatinio lauko jėgų atliekamas darbas? Kokia yra lauko potencialo sąvoka? Kaip suprantamas elektrostatinio lauko taško potencialas? Nusakykite elektrostatinio lauko stiprio ir potencialo ryšį. Ką vadiname elektrinio lauko stiprio vektoriaus srautu? Suformuluokite ir užrašykite Gauso teoremą. Pasinaudodami Gauso teorema išveskite begalinės plokštumos, dviejų plokštumų, sferos bei rutulio laukų stiprių matematines išraiškas. Dielektrikai ir laidininkai elektrostatiniame lauke. Kokie yra dielektrikų tipai? Ką vadiname dielektriko poliarizuotumu? Paaiškinkite elektroninę (deformacinę) bei orientacinę poliarizacijas. Kodėl elektrostatinio lauko stipris dielektrike mažesnis nei vakuume? Ką vadiname santykine dielektrine skvarba? Ką vadiname elektrinės slinkties vektoriumi? Suformuluokite ir užrašykite Gauso teoremą dielektrikui. Paaiškinkite dielektrinės histerezės reiškinį segnetoelektrikuose. Paaiškinkite tiesioginį ir atvirkštinį pjezoelektrinį reiškinį. Kur panaudojami segnetoelektrikai? Kodėl įelektrinto laidininko viduje elektrinio lauko nėra? Kam proporcingas lauko stipris įelektrinto laidininko išorėje? Ką vadiname laidininko elektrine talpa? Nuo ko priklauso plokščiojo kondensatoriaus talpa? Kam proporcinga elektrostatinio lauko energija? Ką vadiname lauko energijos tūriniu tankiu? Nuolatinė elektros srovė. Ką vadiname laidumo elektros srove? Ką vadiname elektros srovės stipriu? Srovės tankiu? Kokie bandymai įrodo elektroninę metalų laidumo prigimtį?Išveskite Omo dėsnį. Išvardinkite pagrindinius klasikinės elektroninės metalų laidumo teorijos trūkumus. Ką vadiname elektrovara? Užrašykite ir paaiškinkite Omo dėsnį nevienalytei grandinės daliai. Paaiškinkite smūginę jonizaciją bei krūvininkų rekombinaciją. Paaiškinkite nesavaiminį bei savaiminį išlydžius. Ką vadiname elektrono išlaisvinimo darbu? Užrašykite ir paaiškinkite trijų antrųjų dėsnį. Užrašykite ir paaiškinkite Ričardsono ir Dašmano formulę. Ką vadiname dujų plazma? Kokios svarbiausios plazmos savybės? Kur panaudojama dujų plazma? Magnetinis laukas. Kas kuria magnetinį lauką? Kokie dydžiai apibūdina magnetinį lauką? Paaiškinkite, kaip jie apibrėžiami. Kokios jėgos veikia laidininką su srove magnetiniame lauke? Suformuluokite ampero dėsnį. Suformuluokite Bio–Savaro–Laplaso dėsnį. Kokį magnetinį lauką sukuria tiesus laidininkas su srove ir apskritiminė srovė? Išveskite ir paaiškinkite pilnutinės srovės dėsnį. Kur šis dėsnis taikomas? Kokios jėgos veikia judantį krūvį magnetiniame lauke? Apibrėžkite Lorenco jėgą. Kam ji lygi ir kokia jos kryptis? Kokiu principu veikia greitintuvai? Ir masių spektrografas? Paaiškinkite magnetohidrodinaminio generatoriaus veikimo principą. Ką vadiname Holo efektu ir kaip jis aiškinamas? Elektromagnetinė indukcija. Ką vadiname elektromagnetinės indukcijos reiškiniu? Aprašykite Faradėjaus bandymus. Suformuluokite Faradėjaus ir Lenco dėsnius elektromagnetinei indukcijai. Pailiustruokite juos pavyzdžiais. Parodykite, kad pagrindinis elektromagnetinės indukcijos dėsnis yra energijos tvermės dėsnio išdava. Raskite indukcinės elektrovaros jėgos ir indukcinės srovės, atsirandančios plokščioje vijoje, tolygiai besisukančioje vienalyčiame magnetiniame lauke, išraiškas. Kokia elektromagnetinės elektrovaros prigimtis? Kas yra sūkurinės srovės? Kur jos pritaikomos praktikoje? Kokiomis priemonėmis su jomis kovojama? Kas yra saviindukcijos ir abipusės indukcijos reiškiniai? Parašykite abiem atvejams indukcinės elektrovaros jėgos išraiškas. Ką vadiname laidaus kontūro induktyvumu ir dviejų kontūrų abipusiu induktyvumu? Nuo ko jie priklauso, ir kokia jų fizinė prasmė. Kam lygi solenoido magnetinio lauko energija? Parodykite, kad magnetinis laukas turi energijos ir raskite magnetinio ir elektromagnetinio lauko energijos tūrinių tankių išraiškas. Magnetinis laukas medžiagoje. Kokios medžiagos vadinamos diamagnetikais? Aprašykite diamagnetiko elgseną magnetiniame lauke. Kokios medžiagos vadinamos paramagnetikais? Kas darosi paramagnetike, kai jis patenka į magnetinį lauką? Kuo skiriasi diamagnetikų ir paramagnetikų magnetinės savybės? Kokiomis ypatingomis savybėmis pasižymi feromagnetikai? Koks feromagnetikų įmagnetėjimo mechanizmas? Kaip tarpusavyje susiję šie vektoriai: magnetinės indukcijos, magnetinio lauko stiprumo, įmagnetėjimo. Paaiškinkite, kas lemia histerezės kilpos susidarymą feromagnetikuose?
    Fizika, špera(12 puslapių)
    2006-05-29
  • Fizika (64)

    Kokias žinote sudėtingos elektros grandinės sudedamąsias dalis? Kaip formuluojama 2-oji Kirchofo taisyklė? Ką vadiname išsigimusiais puslaidininkiais ir koks kompiuterio bazės elementas iš jų sukonstruotas? Kokią energiją nusako Fermi-energinis lygmuo? Kuo skiriasi puslaidininkinių fotoelemento, fotodiodo ir šviesos diodo konstrukcija ir darbo režimas? Kuo skiriasi puslaidininkinių šviesos diodų ir lazerių spinduliuotė? Kas yra optronas, kokias žinote jo rūšis? Kuo ypatinga bistabiliojo MDP tranzistoriaus užtura? Kiek ir kokie magnetiniai momentai naudojami aiškinant medžiagų magnetines savybes? Kokią išskirtinę savybę gali turėti plonieji feromagnetiniai sluoksniai, lyginant juos su šių medžiagų turiniais bandiniais? Kokias iš principo naujas plonasluoksnės atminties laikmenas galima būtų sukonstruoti, pasinaudojant minėta feromagnetinių sluoksnių savybe? Kokius žinote loginius elementus? Nubraižykite pasirinktinai vieno loginio elemento, kuriame panaudoti bipoliariniai tranzistoriai, schemą. Kuo skiriasi holografija nuo fotografijos? Kokias perspektyvas atveria jos panaudojimas kompiuterijoje? Kiek ir kokių tipų monitoriaus ekranų žinote? Kokiomis sąlygomis ir dėl ko atsiranda šaltoji elektronų emisija iš katodo? Kur ji panaudojama kompiuterijoje? Kokia kintamosios elektros srovės kvazistacionarumo sąlyga? Pateikite nors vieną pavyzdį, kur kompiuterijoje naudojama poliarizuota šviesa?Kas yra liuminescensija ir kokia jos rūšis stebima monitoriuose? Nubraižykite pastovios atminties diodinės matricos fragmentą, susidedantį iš 4 eilučių ir 4 stulpelių, kuriame įrašyta tokia informacija. Optiniai (kompaktiniai) diskai, jų sandara, informacijos nuskaitymas ir įrašymas. P-n sandūra. Puslaidininkinis diodas, fotodiodas, fotoelementas.
    Fizika, špera(4 puslapiai)
    2006-06-19
Puslapyje rodyti po