Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Fizika
Rūšiuoti pagal
  • Fizika (65)

    Statistinis tyrimo metodas. Termodinaminiai parametrai, būsenos lygtis. Molekulinės kinetinės teorijos pagrindinė lygtis. Molekulių pasiskirstymas pagal greičio modulius ir energijas. Barometrinė formulė. Bolcmano pasiskirstymas. Bolcmano pasiskirstymas. Laisvės laipsnių sąvoka. Energijos pasiskirstymas pagal laisvės laipsnius. Idealiųjų dujų vidinė energija. Molekulių vidutinis laisvasis kelias. Pirmasis termodinamikos dėsnis ir jo taikymas. Dujų plėtimosi darbas. Pirmasis termodinamikos dėsnis. Šiluminė talpa. Molinės šilumos. Adiabatinis procesas. Antrasis termodinamikos dėsnis. Grįžtamieji ir negrįžtamieji procesai. Cikliniai procesai. Šiluminės mašinos. Karno ciklas. Idealiosios Karno mašinos naudingumo koeficientas. Antrasis termodinamikos dėsnis. Entropija. Redukuotasis šilumos kiekis. Realiosios dujos. Van der Valso lygtis. Realiųjų dujų vidinė energija.
    Fizika, špera(6 puslapiai)
    2006-06-21
  • Fizika (66)

    Apskaičiuokite darbą, kuris atliekamas perkeliant krūvį taškinio krūvio sudarytame lauke. Elektrinio lauko stiprio srautas. Gauso teorema elektrostatiniam laukui, jos taikymas. Gauso teorema. Elektrinio lauko cirkuliacija. Elektrostatiniam laukui. Sūkuriniam elektriniam laukui. Elektrinio lauko stiprio ir potencialo ryšys. Dielektrikų rūšys. Dielektrikai elektriniam lauke. Laisvieji ir surištieji krūvininkai. Poliniai ir nepoliniai dielektrikai. Elektrinė talpa ir RC grandinėlėje vykstantys įsielektrinimo ir išsielektrinimo procesai. Elektrinė Talpa. Omo dėsnis. Potencialų skirtumas ir įtampa. Tiesios ir apskritiminės srovės magnetinio lauko skaičiavimas pagal Bio ir Savaro dėsnį. Tiesiu laidu tekančios srovės magnetinis laukas. Apskritiminės srovės magnetinis laukas. Magnetinio lauko veikimas į rėmelį su srove. Medžiagų magnetinės savybės. Diamagnetizmo ir paragmatizmo prigimtis. Magnetinis laukas feromagnetikuose. Magnetinė skvarba ir įmagnetėjimas. Elektromagnetinės indukcijos dėsniai. Sūkurinio elektrinio lauko atsiradimas. Saviindukcija. Solenoido induktyvumas. Slinkties srovė. Maksvelo lygtys elektromagnetiniam laukui integralinėje formoje. Pirmoji Maksvelio lygtis. Antroji Maksvelio lygtis. Trečioji Maksvelio lygtis. Ketvirtoji Maksvelio lygtis. Šviesos interferencija. Interferencija plonose plėvėse. Interferencija plonose plėvėse. Medžiagų banginės savybės. De Broilio hipotezė ir jos patvirtinimas. Elektronų difrakcija. Neutronų difrakcija. Heizembergo neapibrėžtumo ryšiai. Šiluminio spinduliavimo charkteristikos. Absoliučiai juodo kūno spinduliavimas. Šiluminių spinduliavimo dėsniai. Kirchofo dėsnis. Stefano ir Bolcmano dėsnis. Vyno poslinkio dėsnis. Vyno dėsnis. Optinės pirometrijos principai. Fotoefekto dėsningumai. Šredingerio lygtis vandenilio atomui ir jos sprendimo išdavos. Kvantiniai skaičiai. Molekuliniai spektrai. Atomų magnetinis momentas. Šterno ir Gerlacho tyrimas. Puslaidininkių elektrinis laidumas ir jo priklausomybė nuo temperatūros. Supratimas apie p – n sandūros veikimą. Energija, išsiskirianti sunkiems branduoliams ir jungiantis lengviems. Termobranduolinė reakcija. Radioaktyviojo medžiagų skilimo dėsnis ir radioaktyvumo vienetai. Radioaktyviųjų spindulių sąveika su medžiagomis.
    Fizika, konspektas(23 puslapiai)
    2006-06-23
  • Fizika (67)

    Slenkamojo judėjimo kinematika ir dinamika. Ką vadiname atskaitos sistema? Kokias žinote koordinačių sistemas? Nuodugniai išnagrinėkite Dekarto koordinačių sistemą. Ką vadiname materialiuoju tašku? Ką vadiname poslinkio vektoriumi? Ar visada poslinkio vektoriaus modulis lygus keliui? Ką vadiname greičiu, pagreičiu? Kaip nustatomos jų kryptys? Kokia yra greičio kryptis trajektorijos atžvilgiu? Ką charakterizuoja tangentinis, normalinis pagreičiai? Kam lygūs jų moduliai? Kaip nusakomos jų kryptys? Kokiam judėjimui esant normalinis pagreitis lygus 0, o tangentinis yra pastovus? Kokiems atvejams greitis v = dr/dt gali būti išreiškiamas formule v = s/t, čia dr - poslinkis, t - laikas, s - kelias? Kodėl bet koks kreivaeigis judėjimas yra judėjimas su pagreičiu? Ką tvirtina pirmasis Niutono dėsnis? Kokia atskaitos sistema vadinama inercine? Kaip galima atskirti, kuri atskaitos sistema yra inercinė? Ar atskaitos sistema susieta su Žeme yra inercinė? Ką vadiname kūno impulsu, jėgos impulsu? Kaip šie dydžiai susieti tarpusavyje? Paaiškinkite, ką tvirtina trečiasis Niutono dėsnis. Kokiose sistemose galioja impulso tvermės dėsnis? Grafiškai pavaizduokite kūno koordinatės x kitimą, jam judant su pagreičiu ax=const, kai x0 = 0 ir vx0 = 0. Raskite pastovios masės m kūno judėjimo lygtį, kai jį veikia F=Ct jėga, čia C - pastovus dydis, t - laikas. Paaiškinkite, kokiems atvejams antrasis Niutono dėsnis yra užrašomos kaip F=ma ir F=d(mv)/dt, čia F - jėga, m - masė, v - greitis, t - laikas. Mechaninė energija. Potencialinių jėgų laukas. Koks skirtumas tarp energijos ir darbo sąvokų? Išveskite kintamos jėgos darbo formulę. Ką vadiname galia? Kaip išreiškiama galia per jėgą ir greitį? Kokie kūnai turi kinetinės energijos? Išveskite kinetinės energijos formulę. Potencinė energija. Jos išraiška. Potencinės energijos ir jėgos sąryšis. Kokį lauką vadiname gravitaciniu? Kokiais dydžiais jis yra charakterizuojamas? Kokiomis savybėmis pasižymi gravitacinis laukas? Suformuluokite mechaninės energijos tvermės dėsnį. Kokiomis sąlygomis galioja mechaninės energijos tvermės dėsnis? Kokioms sąlygoms esant, atlikto darbo skaičiavimui vietoj dA=Fdr galima naudoti formulę A=Fs, čia F - jėga, dr - poslinkis, s - kelias. Sukamasis judėjimas. Kuo skiriasi slenkamasis ir sukamasis judėjimas? Kokia kietojo kūno inercijos momento fizikinė prasmė? Pateikite pavyzdžių. Ar pasikeis kūno inercijos momentas pakeitus jo sukimosi ašies padėtį? Išveskite sukamajam judėjimui kinetinės energijos formulę. Kiek kartų pasikeis besisukančio kūno kinetinė energija, jeigu jo kampinis greitis padidės du kartus? Ką vadiname jėgos momentu? Kaip nustatoma jo kryptis? Kuo jis skiriasi nuo jėgos? Išveskite sukamajam judėjimui dinamikos lygtį. Paaiškinkite impulso momento tvermės dėsnį. Pateikite pavyzdžių. Kiek reikšmių gali turėti kūnų inercijos momentai? Materialaus m masės taško, judančio r spindulio apskritimu greičiu v, impulso momentas LA= mrv. Išveskite šią formulę iš LA= IAw, čia IA- inercijos momentas, w- kampinis greitis. Dėl kokių priežasčių dviračiai gaminami su didelio skersmens ratais? Specialioji reliatyvumo teorija. Ką tvirtina mechaninis reliatyvumo principas? Galilėjaus koordinačių transformacijos. Koks yra skirtumas tarp mechaninio (Galilėjaus) ir bendrojo ( Einšteino) reliatyvumų principų? Kokios priežastys lėmė specialiosios reliatyvumo teorijos sukūrimą? Specialiosios reliatyvumo teorijos postulatai. Lorenco koordinačių transformacijos. Kokie įvykiai specialiojoje reliatyvumo teorijoje yra vienalaikiai? Įrodykite, kad laiko intervalas santykinai nejudančioje ir judančioje atskaitos sistemose yra skirtingas. Kokie dydžiai specialiojoje reliatyvumo teorijoje yra absoliutūs? Kodėl reliatyvumo teorijoje įvedama keturmatės erdvės sąvoka? Užrašykite dinamikos dėsnį specialiajai reliatyvumo teorijai. Sąryšis tarp masės ir energijos? Suformuluokite impulso tvermės dėsnį reliatyvistiniam atvejui. Gaukite reliatyvistinį Wk ir p sąryšį, čia Wk- kinetinė energija, p - impulsas. Svyravimai ir bangos. Kokį procesą vadiname svyravimais, laisvaisiais, harmoniniais svyravimais? Ką charakterizuoja svyravimų amplitudė, fazė, periodas, dažnis, ciklinis dažnis? Kokia yra besisukančios amplitudės vektoriaus metodo esmė? Išveskite harmoniniam svyravimui greičio ir pagreičio formules. Kam yra lygi harmoninio svyravimo kinetinė, potencinė ir pilnutinė energija? Kaip galima palyginti kūnų mases, išmatavus įtvirtintų ant spyruoklės šių kūnų svyravimų dažnius? Kokios sistemos vadinamos tiesiniu harmoniniu osciliatoriumi, matematine, spyruokline, fizikine svyruoklėmis? Išveskite matematinės, spyruoklinės ir fizikinės svyruoklių svyravimų dažnio formules. Koks reiškinys vadinamas mušimais? Kam yra lygus mušimų periodas? Kokia galima taško, dalyvaujančio dviejuose statmenuose vienodo dažnio svyravimuose judėjimo trajektorija? Kokiomis sąlygomis stebimos tiesė, apskritimas, elipsė? Užrašykite slopinamųjų svyravimų diferencialinę lygtį ir jos sprendinį. Kaip keičiasi sistemos svyravimų dažnis, didėjant jos masei? Kokiu dėsniu keičiasi slopinamųjų svyravimų amplitudė? Ar slopinamieji svyravimai yra periodiniai? Kodėl slopinamųjų svyravimų dažnis turi būti mažesnis už sistemos savųjų svyravimų dažnį? Kokius svyravimus vadiname priverstiniais? Užrašykite priverstinių svyravimų diferencialinę lygtį ir jos sprendinį. Paaiškinkite jos esmę. Ką vadiname banga? Paaiškinkite kaip tamprioje aplinkoje susidaro bangos. Kokios bangos vadinamos skersinėmis, išilginėmis? Kokiose aplinkose jas galima sudaryti? Ką vadiname bangos ilgiu, dažniu? Koks yra ryšys tarp bangos ilgio, greičio, periodo? Kokios bangos vadinamos plokščiosiomis, sferinėmis? Kokios yra jų lygtys? Ką vadiname bangos skaičiumi, bangos faziniu greičiu? Kam yra lygi bangos energija? Kokios turi būti išpildytos sąlygos, kad stebėtume bangų interferenciją. Kokiomis sąlygomis stebimi bangų interferencijos maksimumai ir minimumai? Dvi bangos, kurių skiriasi tiktai amplitudė, sklinda viena prieš kitą. Ar jos sudarys stovinčiąją bangą? Kam lygus stovinčiojoje bangoje atstumas tarp gretimų mazgų?
    Fizika, špera(6 puslapiai)
    2006-06-29
  • Fizika (68)

    Fizikos kryžiažodis. Sprendimas.
    Fizika, pavyzdys(2 puslapiai)
    2006-07-12
  • Fizika (69)

    Poslinkio vektorius. Greitis. Greičio vektorius. Materialiojo taško greičio modulis. Posūkio kampas. Kampinis greitis. Kampinis pagreitis. Tangentinis pagreitis. Normalinis pagreitis. Mechaninis reliatyvumo principas. Reliatyvumo teorija. Kūno masė ir jėga. Judesio kiekis Niutono dėsniai. Darbas, energija ir galingumas. Konservatyviųjų ir disipatyviųjų jėgų laukai. Kinetinė ir potencinė energijos. Judesio kiekio tvermės dėsnis. Du sąveikaujantys kūnai. Taikymas. Energijos tvermės dėsnis. Inercijos(masės)centras. Kietojo kūno sukimasis apie nejudančia ašį. Inercijos momentas. Besisukančio kūno kinetinė energija. Pagrindinė sukamojo judėjimo dinamikos lygtis. Judesio kiekio momento tvermės dėsnis. Harmoninių svyravimų dinaminė lygtis. Fizikinė svyruoklė. Išilginės ir skersinės bangos. Bangos energija. Bangų interferencija. Bangų difrakcija. Stovinčioji banga. Garsas. Doplerio efektas. I termodinamikos dėsnis. Vidinė energija. Energijos pasiskirstymas pagal laisvės laipsnius. Realiosios dujos. Van der Valso dujos. Krizinė būsena. Kriziniai parametrai. Faziniai virsmai. Vidinė realiųjų dujų energija. Grįžtamieji ir negrįžtamieji procesai. 2 termodinamikos dėsnis. Šiluminės mašinos. Karno naudingumo koeficientas. 2 termodinamikos dėsnio aiškinimas statistine prasme.
    Fizika, špera(7 puslapiai)
    2006-07-12
  • Fizika (7)

    Kulono dėsnis – sąveikos jėga. Elektrostatinis laukas ir jo stiprumas. Elektrinio lauko stiprio srautas. Gauso teorema. Elektrostatinio lauko stipris medžiagose ir laidininkuose. Elektrinė talpa. Nuolatinė srovė ir svarbiausi (Omo ir Džiaulio) dėsniai. RC – grandinės. Magnetinis laukas, indukcija. Bio–Savaro-Laplaso dėsnis. Pilnutinės srovės dėsnis. Solenoido magnetinis laukas. Solenoido magnetinis laukas. Įelektrintų dalelių greitintuvai, ciklatoriai. Magnetinis laukas medžiagoje. Magnetinis srautas. Gauso teorema. Elektromagnetinės indukcijos dėsniai. Saviindukcija. Magnetinio lauko energija. Slinkties srovė ir jos magnetinis laukas. Maksvelo teorijos elektromagnetiniam laukui pagrindai. Elektromagnetinės bangos. Interferencija. Koherentiniai šaltiniai. Interferencija plonose plėvelėse. Šviesos difrakcija (poliarizacija). Kvantinė šiluminio spinduliavimo prigimtis. Pagrindinės charakteristikos. Planko hipotezė ir Planko formulė. Stefano–Bolcmano ir Kirchofo dėsniai šiluminiam spinduliavimu. Šiluminio spinduliavimo Vyno dėsniai. Medžiagų banginės savybės. De Broilio hipotezė. Heizenbergo neapibrėžtumo principas. Šredingerio banginė funkcija, ir jos prasmė, potencinė duobė. Vandenilio atomas. Šterno–Gerlacho bandymas. Elektrono sukinys. Pouli principas. Elektrono pasiskirstymas atomo energetiniuose lygmenyse. Supratimas apie molekulės energinius lygmenis. Šviesos sugėrimas, priverstinis ir savaiminis spinduliavimas. Energinių juostų kristalų susidarymas.
    Fizika, špera(13 puslapių)
    2005-06-09
  • Fizika (70)

    Fizikos uždaviniai su sprendimais. Kūnas turi elektrinį krūvį. Jis aplink save sukuria elektrinį lauką, kuo toliau nuo krūvio, tuo laukas silpnesnis. Apskaičiuoti elektrinio lauko stiprumą atstumu. Trys kondensatoriai, kurių talpa, sujungti lygiagrečiai. Prijungta įtampa. Koks kiekvieno kondensatoriaus ir koks bendras jų sukauptas elektros krūvis? Laidininko rėmeliu teka srovė. Rėmelį statmenai kerta magnetinio lauko indukcijos linijos. Rėmelio ilgis, plotis. Apskaičiuokite rėmelį veikiančių magnetinio lauko jėgų momentą. Apskaičiuoti virpesių dažnį; periodą. Kiek fotonų turi energijos, kai spindulių bangos ilgis...? Susijungiant vienam izotopui deuteriui, su kitu jo izotopu – tričiu susidaro helis. Koks energijos kiekis išsiskiria susidarant masei helio?
    Fizika, uždavinys(6 puslapiai)
    2006-08-09
  • Fizika (71)

    Elektrostatinio lauko stiprio srautas. Gauso teorema ir jos taikymas. Elektrostatinio lauko stipris, kaip potencialo gradientas. Taškinių krūvių sistemos, sferos, dipolio elektrostatinis laukas. Elektrinis laukas dielektrikuose. Dielektrikų poliarizacijos vektorius. Pjezoelektrinis ir elektrostatinis efektai bei jų taikymas. Segnetoelektrikai. Laidininkai elektrostatiniame lauke. Elektrinė talpa. Krūvių sistemos ir įelektrinto laidininko energija. Elektrostatinio lauko energija, jos tūrinis tankis. Nuolatinės srovės dėsniai. Potencialu skirtumas, elektrovara ir įtampa. Srovės tankis. Diferencialinė Omobei Džaulio ir Lenco dėsnių išraiška. Omo dėsnis nevienalytei grandinės daliai. Kirchhofo dėsnis. Metalų varžos priklausomybė nuo temperatūros. Superlaidumas. Judančių krūvių magnetiniai laukai. Objektų magnetinė sąveika. Lorenco jėga. Holo efektas. Elektringųjų dalelių valdymas ir jo techninis taikymas. Laukų superpozicijos principas. Bio, Savaro ir Laplaso dėsnis. Magnetinės indukcijos vektoriaus cirkuliacija. Srovės magnetinis momentas. Magnetinis srautas. Elektromagnetinė indukcija. Faradėjaus ir Lenco dėsnis. Indukcijos elektrovaros elektroninis mechanizmas. Saviindukcija. Induktyvumas. Magnetinio lauko energija. Medžiagos magnetinės savybės. Medžiagos įmagnetėjimas ir jo mechanizmas. Dia- ir paramagnetikai. Feromagnetizmo prigimtis. Domenai. Histerėzės. Kiuri temperatūra. Laisvieji, slopinamieji ir priverstiniai virpesiai virpamajame kontūre. Priverstiniai virpesiai. Slopinamieji virpesiai. Slinkties srovė, jos tankis. Maksvelio lygtys integralinėje formoje. Elektromagnetinės bangos.
    Fizika, špera(13 puslapių)
    2006-08-25
  • Fizika (72)

    Šiluminio spinduliavimo svarbiausios sąvokos. Šiluminio spinduliavimo samprata. Spektrinis spinduliavimo tankis. Absorbcijos geba. Šiluminio spinduliavimo empiriniai dėsniai. Kirchhofo dėsnis. Absoliučiai juodo kūno spinduliavimo empiriniai dėsniai. Spinduliavimo kvantinė hipotezė ir Planko dėsnis. Šviesos šaltiniai. Šiluminio spinduliavimo dėsnių taikymas termometrijoje. Fotoefekto aiškinimas. Daugiafotonis fotoefektas. Išorinio fotoefekto taikymas. Fotono masė, greitis, judesio kiekis. Komptono reiškinys. Atvirkštinis Komptono reiškinys. Dvejopa šviesos prigimtis. Šviesos slėgis. Banginė funkcija. Banginės funkcijos standartinės sąlygos. Superpozicijos principas. Fizikiniu dydžių operatoriai. Operatoriaus tikrinės funkcijos ir tikrinės vertės. Banginės funkcijos panaudojimas vidurkiams skaičiuoti. Bendroji Šrėdingerio lygtis. Stacionarioji Šrėdingerio lygtis. Pagrindiniai kvantinės mechanikos principai. Kvantinės mechanikos objektas ir jos dėsnių ypatumai. De Broilio hipotezė. Elektronų difrakcija. Neutronų difrakcija. De Broilio bangų statistinė prasmė. Elektroninės dujos. Fermio energija. Elektroninių dujų išsigimimas. Heizenbergo neapibrėžtumo sąryšis arba Heizenbergo nelygybė. Kvantinės statistikos samprata. Fazinė erdvė. Kvantiniai skirstiniai. Skirstinio funkcija. Dalelės atspindys ir praėjimas pro potencialinį barjerą. Potencialinis barjeras. Atspindys nuo potencialinio barjero. Dalelės prasiskverbimas pro stačiakampį potencialinį barjerą. Dalelės prasiskverbimas pro realųjį potencialinį barjerą. Tunelinio efekto praktiniai pavyzdžiai. Atspindžio koeficientas. Laisvosios dalelės judėjimas. Dalelė potencialo duobėje. Potencialo duobės sąvoka. Boro atotykio principas. Dalelė trimatėje potencialo duobėje. Kvantinės sistemos išsigimimas. Osciliatoriaus energijos kvantavimas. Kvantinio osciliatoriaus nulinė energija. Tiesinio osciliatoriaus spinduliavimo atrankos taisyklė.
    Fizika, konspektas(35 puslapiai)
    2006-09-07
  • Fizika (73)

    Fizikos laboratoriniai darbai. Entropijos pokyčio nustatymas šildant ir lydant kristalinį kūną. Skysčio klampumo koeficiento nustatymas stokso būdu. Rato inercijos momento nustatymas. Garso greičio nustatymas statmenųjų svyravimų sudėties metodu. Šlyties modulio nustatymas.
    Fizika, laboratorinis darbas(8 puslapiai)
    2006-09-12
  • Fizika (74)

    Atskaitos sistema. Greitis. Pagreitis. Tangentinis ir normalinis pagreitis. Absoliučiai kieto kūno slenkamasis judėjimas. Slenkamojo judėjimo dinamika. Inercinės atskaitos sistemos. Mechaninė energija. Jėgų laukas. Potencialinės jėgos. Kinetinė energija. Potencinė energija. Energijos tvermės dėsnis mechanikoje. Sukamojo judėjimo kinematika ir dinamika. Kampinis greitis ir pagreitis. Ryšys tarp slenkamojo ir sukamojo judėjimo kinematinių dydžių. Mechaninės sist jėgos ir judesio kiekio momentai. Inercijos momentas ir Šteinerio teorema. Sukamojo judėjimo dinamikos pagrindinis dėsnis. Specialioji reliatyvumo teorija. Galilėjaus, arba mechaninis, reliatyvumo principas ir transformacijos. Specialiosios reliatyvumo teorijos postulatai ir Lorenco transformacijos. Lorenco transformacijos. Vienalaikiškumo reliatyvumas. Judančio kūno ilgis. Reliatyvistinis laiko tarpo pokytis. Įvykių intervalas. Greičių transformacija ir sudėtis. Reliatyvistinė dinamika. Reliatyvistinė kinetinė energija. Reliatyvistinė energija bei masės ir energijos sąryšis. Svyravimai. Harmoniniai svyravimai ir jų charakteristikos. Harmoninių svyravimų diferencialinė lygtis. Svyravimų lygties sprendinys. Harmoninių svyravimų greitis ir pagreitis. Harmoninio oscilatoriaus energija. Matematinė svyruoklė. Fizinė svyruoklė. Vienos krypties svyravimų sudėtis. Statmenų svyravimų sudėtis. Slopinamieji svyravimai. Priverstiniai svyravimai. Bangos.Bangų rūšys. Bangos lygtis. Bangų interferencija.
    Fizika, špera(6 puslapiai)
    2006-09-18
  • Fizika (75)

    Fizikos kryžiažodis. Sprendimas.
    Fizika, pavyzdys(2 puslapiai)
    2006-10-02
  • Fizika (76)

    Kulono dėsnis - sąveikos jėga. Elektrostatinis laukas ir jo stiprumas. Elektrinio lauko stiprio srautas. Elektrostatinio lauko stipris medžiagose ir laidininkuose. Elektrinė talpa. Nuolatinės srovė ir svarbiausi (Omo ir Džiaulio dėsniai). RC – grandinės. Bio – Savaro-Laplaso dėsnis. Pilnutinės srovės dėsnis. Solenoido magnetinis laukas. Solenoido magnetinis laukas. Įelektrintų dalelių greitintuvai, ciklatoriai. Magnetinis laukas medžiagoje. Magnetinis srautas. Gauso teorema. Elektromagnetinės indukcijos dėsniai. Saviindukcija. Magnetinio lauko energija. Slinkties srovė ir jos magnetinis laukas. Maksvelo teorijos elektromagnetiniam laukui pagrindai. Elektromagnetinės bangos. Interferencija. Koherentiniai šaltiniai. Interferencija plonose plėvelėse. Šviesos difrakcija (poliarizacija). Kvantinė šiluminio spinduliavimo prigimtis. Pagrindinės charakteristikos. Planko hipotezė ir Planko formulė. Stefano–Bolcmano ir Kirchofo dėsniai šiluminiam spinduliavimui. Šiluminio spinduliavimo Vyno dėsniai. Medžiagų banginės savybės. De Broilio hipotezė. Heizenbergo neapibrėžtumo principas. Šredingerio banginė funkcija, ir jos prasmė, potencinė duobė. Vandenilio atomas. Šterno–Gerlacho bandymas. Elektrono sukinys. Pouli principas. Elektrono pasiskirstymas atomo energetiniuose lygmenyse. Supratimas apie molekulės energinius lygmenis. Šviesos sugėrimas, priverstinis ir savaiminis spinduliavimas. Energinių juostų kristalų susidarymas.
    Fizika, špera(12 puslapių)
    2006-10-02
  • Fizika (77)

    Fizikos uždaviniai su sprendimais. Kūnų slenkamojo ir judamojo judėjimo kinematinių ir dinaminių charakteristikų skaičiavimas ir dėsnių praktinis taikymas. Idealiųjų dujų molekulių judėjimo, pernašos reiškinių ir termodinaminių procesų dėsningumai.
    Fizika, uždavinys(20 puslapių)
    2006-10-09
  • Fizika (78)

    Fizikos uždaviniai su sprendimais. Akustinių ir elektromagnetinių bangų parametrų skaičiavimo uždaviniai. Fotometrijos ir šiluminės spinduliuotės dėsnių taikymo uždaviniai.
    Fizika, uždavinys(20 puslapių)
    2006-10-09
  • Fizika (79)

    Elektromagnetizmas. Elektrinio lauko stiprio srautas Φ(e). Gauso teorema. Elektrinio lauko potencialas φ ir jo ryšys su elektrinio lauko stipriu. Elektrinis laukas medžiagoje (dielektrikuose ir laidininkuose). Elektrinė talpa. Nuolatinės srovės charakteristikos ir svarbiausi (Omo, Džiaulio, Lenco) dėsniai. RC grandinės. Magnetinis laukas, indukcija, stipris. Bio ir Savaro dėsnis. Pilnutinės srovės dėsnis. Solenoido magnetinis laukas. Įelektrintų dalelių greitintuvai. Ciklotronai. Magnetinis laukas medžiagoje. Magnetinis srautas. Gauso teorema magnetiniam laukui. Elektromagnetinės indukcijos dėsniai. Saviindukcija. Magnetinio lauko energija. Slinkties srovė ir jos magnetinis laukas. Maksvelo teorijos magnetiniam laukui pagrindai. Elektromagnetinės bangos. Interferencija. Interferencija plonose plėvelėse. Difrakcija ir poliarizacija. Kvantinė šiluminio spinduliavimo prigimtis. Pagrindinės charakteristikos Planko hipotezė. Planko formulė. Vyno poslinkio dėsnis. Medžiagos banginės savybės. De Broilio hipotezė. Heizenbergo neapibrėžtumo principas. Šterno-Gerlocho bandymas. Elektrono sukinys. Paulio principas. Elektronų pasiskirstymas atomo energetiniuose lygmenyse. Supratimas apie molekulių energinius lygmenis. Energetinių juostų kristaluose susidarymas. Elektronų pasiskirstymas. Puslaidininkių laidumas ir priklausomybė nuo temperatūros. Gamtinis radioaktyvumas. Radioaktyvaus skilimo dėsnis.
    Fizika, konspektas(7 puslapiai)
    2006-10-27
  • Fizika (8)

    Atskaitos sistema. Koordinačių sistemos. Dekarto koordinačių sistema. Poslinkio vektorius. Greitis, pagreitis. Jų kryptys. Sukamojo judėjimo kinematika. Kampinis greitis, pagreitis. Sąryšiai tarp greičio, pagreičio ir kampinių greičio ir pagreičio. Inercinė atskaitos sistema. Niutono dėsniai. Impulso tvermės dėsnis. Kintamosios jėgos formulė. Galia. Kinetinė energija. Potencinė energija. Gravitacinis laukas. Mechaninės energijos tvermės dėsnis. Slenkamasis ir sukamasis judėjimas. Kūno inercijos momentas. Jėgos momentas. Giroskopas. Mechaninis reliatyvumo principas. Reliatyvumo teorija.
    Fizika, špera(6 puslapiai)
    2005-06-09
  • Fizika (80)

    Taško judėjimo lygtis x=7+4y ir y=2+3t (SI vienetais). Koks taško judėjimo greitis? Kokiu kampu į horizontą reikia mesti kūną, kad skrydžio nuotolis būtu 4 kartus didesnis už didžiausią pakilimo aukštį? Rasti trajektorijos kreivumo radiusą viršutiniame taške. Kūno pradinis greitis Vo=20. Lekianti (30o kampu į sienos normalę) greičiu 400 masės g molekulė tampriai atsimuša į sieną ir atšoka. Nustatyti jėgos impulsą kurį gauna siena. 1m ilgio ir 1kg masės strypas gali suktis apie horizontalią ašį, praeinančią pro strypo galą. Į kitą strypo galą pataiko 5g masės horizontaliai lekianti kulka ir įstringa jame. Rasti kulkos pradinę kinetinę energiją, jeigu strypas atsilenkia kampu. Kokiu greičiu juda Žemė aplink Saulę? Laikyti, kad Žemė juda apskritime orbita. 350cm2 tūrio kolboje yra 18oC temperatūros dujos, jų slėgis 750 mm Hg. Nustatyti, kiek molių ir kiek molekulių yra kolboje. Tikimiausias deguonies molekulių greitis, kai slėgis 240mm Hg, yra 160. Kam lygus molekulių skaičius 100cm3.
    Fizika, uždavinys(6 puslapiai)
    2006-10-29
  • Fizika (81)

    Realios dujos. Molekulinės jėgos. Molekulių sąveikos energija. Van der valso lygtis. Realių dujų vidinė energija. Medžiagos kondensuota būsena. Kristaliniai kūnai. Amorfiniai kūnai. Kristalizacija, anizotropija. Skysčiai. Jų klasifikacija. Elektrostatinis laukas vakuume. Elektros krūvio kvantavimas. Elektros krūvio tvermės dėsnis. Krūvio ilginis, paviršinis, tūrinis tankis. Kulono dėsnis. Elektrostatinis laukas, superpozicijos principas. Laukų superpozicijos principas. Darbas perkeliant krūvį elektrostatiniame lauke. Elektrinio lauko potencialas, ryšys su stiprumu. Vektoriaus srautas. Gauso teorema. Gauso teoremos taikymo atvejai. Dielektrikai elektrostatiniame lauke. Dielektrikų tipai. Dielektrikų poliarizacija. Elektrostatinis laukas dielektrike. Gauso teorema dielektrikui. Elektrinė slinktis. Laidininkai elektrostatiniame lauke. Elektrostatinis laukas ties laidininko paviršiumi. Debajaus ekranavimo nuotolis. Elektrostatinio lauko energija. Įelektrinto laidininko energija. Elektrinio lauko energija. Poliarizacijos energija. Nuolatinė elektros srovė. Elektros srovės stiprumas ir srovės tankis. Elektros srovės stiprumas. Elektros srovės tankis. Omo dėsnio diferencialinė išraiška. Metalų elektrinio laidumo teorijos trūkumai. Elektrovaros jėga. Omo dėsnis nevienalytei grandinės daliai. Varža. Elektros srovė dujose. Savaiminis išlydis dujose. Nesavaiminis išlydis dujose. Termodinaminė emisija. Elektronų išlaisvinimo darbas. Dujų plazma. Magnetinis laukas. Magnetinis laukas. Magnetinė indukcija. Bio ir Savaro dėsnis. Jo taikymas. Magnetino lauko stiprumas. Pilnutinės srovės dėsnis. Gauso teorema magnetiniam laukui. Ampero jėga. Dėsnis. Lorenco jėga. Elektromagnetinė indukcija. Elektromagnetinė indukcija. Faradėjaus dėsnis: indukcijos kilmė. Magnetinis laukas medžiagoje. Medžiagos įmagnetinimas. Diamagnetizmas ir paramagnetizmas. Pilnutinės srovės dėsnis. Feromagnetikai.
    Fizika, špera(7 puslapiai)
    2006-10-29
  • Fizika (82)

    Medžiagos elektriniame lauke. Dielektrikų poliarizacija. Elektrinė talpa. Laidininkai elektriniame lauke. Nuolatinė elektros srovė. Elektros srovės grandinių tyrimas. Kirchholfo taisyklės ir jų taikymas grandinių tyrimui. Elektros srovės magnetinis laukas, magnetinė indukcija. Bio-Savaro-Laplaso ir Ampero dėsniai. Medžiagos magnetiniame lauke. Atomų magnetiniai momentai. Diamagnetikai, paramagnetikai, feromagnetikai. Elektromagnetinė indukcija. Faradėjaus elektromagnetinės indukcijos dėsnis. Lenco taisyklė. Kintamosios srovės gavimas. Saviindukcijos ir savitarpio indukcijos reiškiniai, transformatoriai. Sūkurinės srovės. Paviršinis efektas (skinefektas). Pereinamieji procesai elektros grandinėse. Omo dėsnis kintamajai srovei. Slinkties srovė. Rezistorius, ritė ir kondensatorius kintamosios srovės grandinėje. Nuoseklus šių elementų jungimas. Kontaktinis potencialų skirtumas. Termoelektriniai reiškiniai metalų kontakte. Kietųjų kūnų juostinės teorijos modelis. Puslaidininkiai, jų laidumo mechanizmas ir termoelektriniai reiškiniai metalo ir puslaidininkio, puslaidininkio ir puslaidininkio kontaktuose. p-n sandūra ir jos savybės. Diodai, jų pagrindinės charakteristikos. Lygintuvai. Dvipolis tranzistorius, lauko tranzistorius.
    Fizika, konspektas(9 puslapiai)
    2006-10-31
Puslapyje rodyti po