Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Fizika>Fizikos šperos

Fizikos šperos (103 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Fizika (30)

    Elektromagnetinių virpesių kontūras. Elektromagnetinių virpesių lygtys. Laisvieji neslopinami virpesiai kontūre. Laisvieji slopinamieji virpesiai kontūre. Priverstiniai elektromagnetiniai virpesiai. Maksvelio elektromagnetinio lauko lygtys. Banginė optika. Šviesos prigimtis. Šviesos interferencija. Elektromagnetinės bangos. Šviesos interferencija plonose plėvelėse. Kintamoji elektros srovė. Interferometrai. Fraunhoferio difrakcija difrakcinėje gardelėje. Doplerio efektas. Šviesos difrakcija. Heigenso-Frenelio principas. Optinių prietaisų skiriamoji geba. Frenelio zonų metodas. Difrakcija. Dvigubas šviesos lūžis. Vavilovo-Čerenkovo efektas. Šiluminis spinduliavimas. Frenelio difrakcija apvalioje angoje. Holografija. Difrakcija nuo apvalaus disko. Fraunhoferio difrakcija plyšyje. Šviesos dispersija. Šviesos poliarizacija. Šiluminio spinduliavimo dėsniai. Planko formulė. Dalelės praėjimas pro barjerą. Optinė pirometrija. Kvantinės optikos pagrindai. De Broilio formulė. Zėmeno ir Štarko efektai. Elektrono sukinys. Sukinio kvantinis skaičius. Rengeno spindulių spektrai. Fotonai. Einšteino lygtis. Šrėdingerio lygtis. Laisvosios dalelės judėjimas. Dalelė potencialo duobutėje. Atomų magnetinis momentas. Šterno ir Gerlacho tyrimas. Spontaniniai indukuotieji spinduliai. Komptono efektas. Fermio ir Dizako statistika. Dielektrikai ir puslaidininkiai. Liuminescencija. Dalelės ir antidalelės. Lokaliniai energijų lygmenys. Elektronų pasiskirstymas metale teorija. Kristalinės gardelės šiluminė talpa ir jos priklausomybė nuo temperatūros. Metalų elektrinis laidumas. Elektronų pasiskirstymas pagal energiją. Superlaidumas.
    Fizika, špera(10 puslapių)
    2005-12-12
  • Fizika (31)

    Slenkamojo judėjimo kinematika ir dinamika. Mechaninė energija. Potencialinių jėgų laukas. Sukamasis judėjimas. Specialioji reliatyvumo teorija. Svyravimai ir bangos. Klausimai ir atsakymai.
    Fizika, špera(6 puslapiai)
    2005-12-12
  • Fizika (32)

    Mechanika. Materialiojo taško judėjimo greitis. Materialiojo taško judėjimo pagreitis. Tangentinis ir normalinis pagreičiai. Antrasis Niutono dėsnis. Trečias Niutono dėsnis. Uždaroji kūnų sistema. Judesio kiekio tvermės dėsnis. Absoliučiai kieto kūno slenkamasis judėjimas. Dinamika. Pirmasis Niutono dėsnis. Masė. Inercinės atskaitos sistemos. Jėgos ir jėgų atstojamoji. Mechaninė energija ir jėgų laukai. Medžiagos dalelių sąveika ir jėgų laukas. Centrinių jėgų laukas. Potencialinės jėgos. Kinetinė energija. Mechaninis energijos tvermės dėsnis. Energijos tvermės dėsnis. Sukamasis judėjimas. Normalinio ir tangentinio pagreičių ryšys su kampiniu greičiu ir pagreičiu. Jėgos momentas ašies atžvilgiu. Materialiojo taško inercijos momentas. Kieto kūno inercijos momentas. Heigenso-Šteinerio teorema. Judesio kiekio momentas nejudančio taško atžvilgiu. Judesio kiekio momentas nejudančios ašies atžvilgiu. Besisukančio kūno kinetinė energija. Galilėjaus transformacijų formulės. Greitis ir pagreitis. Galilėjaus reliatyvumo principas. Specialiosios reliatyvumo teorijos postulatai. Lorenco transformacijos. Reliatyvistinis judančio kūno sutrumpėjimas. Reliatyvistinis laiko pokytis. Reliatyvistinė greičių sudėtis. Reliatyvistinės dinamikos samprata.
    Fizika, špera(11 puslapių)
    2005-12-13
  • Fizika (35)

    Magnetinis laukas. Magnetinė indukcija. Srovės rėmelis magnetiniame lauke. Ampero jėga. Lorenco jėga. Lorenco jėga. Holo reiškinys. Magnetinis srautas. Gauso teorema. Magnetinio lauko sukūriškumas. Bio ir Savaro dėsnis. Magnetinio lauko stiprumas. Elektromagnetinės indukcijos reiškinys. Lenco taisyklė. Indukcinės elektrovaros atsiradimo priežastys. Saviindukcija. Saviindukcijos elektrovaros jėga ir kryptis. Abipusinė indukcija. Magnetinio lauko energija. Magnetinis laukas medžiagoje. Įmagnetėjimo pobūdis. Paramagnetizmas. Magnetinis laukas magnetike. Magnetine skvarba. Visuminės srovės dėsni magnetikui. Feromagnetikai ir jų savybės. Feromagnetiko įmagnetinimas. Elektronų ir atomų magnetiniai momentai. Diamagnetizmas ir paramagnetizmas. Magnetinis laukas magnetike. Pilnutinės srovės dėsnis magnetikui. Feromagnetikai. Maksvelio lygčių sistema integral. pavidalu. Elektromagnetinės bangos. Elektromagnetinių bangų energija. Elektromagnetinių bangų spinduliavimas. Slinkties srovė. Krūvininko judėjimas elektromagnetiniame lauke. Lorenco jėga. Elektromagnetinė indukcija: Pagrindinis elektromagnetinės indukcijos dėsnis. Elektromagnetiniai virpesiai ir bangos. Maksvelio teorijos pagrindai.
    Fizika, špera(10 puslapių)
    2006-01-23
  • Fizika (36)

    Atomų sąveikos molekulėje samprata. Joninis ryšys. Valentinis ryšys. Elementų valentingumas. Molekuliniai spektrai. Rotaciniai, vibraciniai ir elektroniniai energijos lygmenys. Vandenilio atomo emisijos ir absorbcijos spektrai. Kvantinių stiprintuvų ir generatorių veikimo principas. Kvantinių generatorių praktinis naudojimas. Kvantinės elektronikos taikymas. Pasiskirstymo funkcija. Bozes-Einsteino, Fermio-Dirako skirtiniai. Bozonai ir fermijonai. Fermio ir Dirako pasiskirstymas. Elektroninės dujos. Fermio energija. Fotonai. Metalų šiluminė talpa. Metalai, puslaidininkiai ir dielektrikai juostinės teorijos požiūriu. Superlaidumas. Metalų elektrinis laidumas. Metalų šiluminė talpa. Gardelės šiluminė talpa. Elektrinio laidumo kvantinė teorija. Puslaidininkiai. Savasis ir priemaišinis laidumas. Atomo branduolio masė, krūvis, spindulys, tankis, sukinys ir magnetinis momentas. Atomo branduolio sandara. Branduolinės jėgos. Branduolio modeliai. Atomo branduolio nukleoninis modelis. Branduolinių jėgų savybės. Branduolio ryšio energija. Specifinė ryšio energija. Masės defektas. Radioaktyviosios spinduliuotės ir medžiagos sąveika. Radioaktyvusis suirimas, jo dėsnis ir dėsningumai. Branduolinių reakcijų samprata, tipai, jų efektyvusis skerspjūvis. Branduolių savasis dalijimasis. Spontaninės ir valdomos branduolinės reakcijos. Branduoliniai reaktoriai. Dalelės ir antidalės. Atsiradimas ir anihiliacija. Antimedžiagos samprata ir jos egzistavimo galimybė. Antimedžiaga. Kvarkų samprata. Subatominių dalelių virsmų tvermės dėsniai. Elementariųjų dalelių klasifikacija.
    Fizika, špera(9 puslapiai)
    2006-01-24
  • Fizika (39)

    Dalelės ir antidalelės. Atsiradimas ir anihiliacija. Antimedžiaga. Subatominių dalelių klasifikacija. Kvarkų samprata. Vandeniliškas atomas. Metalų elektrinis laidumas. Superlaidumas. Priemaišinis elektrinis laidumas (donorinės akceptorinės priemaišos ;pagrindinai ir šalutiniai krūvininkai). Kvantinių šuolių tipai ir lygmenų užpildymas. Kvantinių stiprintuvų ir generatorių veikimo principas. Neutrinas ir antineutrinas. Krizinė masė. Atomų sąveikos molekulėje samprata. Neutrinas ir antineutrinas. Molekuliniai spektrai. Rotaciniai, vibraciniai ir elektroniniai energijos lygmenys. Rotaciniai energijos lygmenys. Paulio draudimo principas. Franko ir Herco eksperimentas ir išvados. Atomo branduolio nukleoninis modelis, protonai ir neutronai, jų masė. Branduolio masė, krūvis, spindulys, tankis, sukinys (izotopai ir jų pavyzdžiai). Branduolinių jėgų savybės. Branduolinių jėgų aiškinimas (mezonų, t.y. pionų, hipotezė). Branduolio ryšio energija. Specifinė ryšio energija. Masės defektas. Radioaktyvusis skilimas; jo dėsnis (skilimo pusamžis).
    Fizika, špera(6 puslapiai)
    2006-01-26
  • Fizika (4)

    Kūno padėties pokyčių matavimas. Kūno judėjimo greičio matavimas. Mechaninės jėgos ir sukimo momentai. Temperatūros matavimas. Slėgio matavimas.
    Fizika, špera(5 puslapiai)
    2005-05-30
  • Fizika (40)

    Mechanika. Slenkamojo ir sukamojo judesio kinematika. Slenkamojo judėjimo lygtys. Materialiojo taško pagreitis kreivaeigio judėjimo atveju. Materialaus taško kampinis greitis ir pagreitis (momentiniai). Slenkamojo judėjimo dinamika. Pagrindinė dinamikos lygtis. Sukamojo judėjimo dinamika. Pagrindinė sukamojo judėjimo dinamikos lygtis. Inercijos momentas sukimosi ašies atžvilgiu. Heigenso ir Šteinerio teorema. Besisukančio kūno kinetinė energija. Potencialinių jėgų laukai. Kintamosios jėgos darbas. Mechaninės energijos tvermės dėsnis konservatyviai sistemai. Visuotinės traukos (gravitacijos) dėsnis. Archimedo jėga. Bernulio lygtis (idealiam skysčiui). Slysčio tolydumo lygtis. Skysčio paviršiaus įtempimo koeficientas. Papildomas slėgimas po iškreivintu sferiniu paviršiumi. Reliatyvistinė dinamika. Pilnutinės energijos ir masės sąryšis (Einšteino lygtis). Harmoningai svyruojančio išilgai ašies Os kūno greičio ir pagreičio projekcijos į šią ašį. Slopinamųjų svyravimų diferencialinė lygtis ir jos sprendinys. Logaritminis slopinimo dekrementas. Priverstinių svyravimų diferencialinė lygtis ir jos sprendinys. Svyruojančio kūno nuokrypio kitimas atsilieka nuo priverstinės jėgos kitimo fazė, kurios tangentas. Svyravimų amplitudės maksimumas stebimas esant rezonansiniam dažniui. Vienmatės plokščios bangos lygtis, sklindančios išilgai ašies Ox. Stovinčios bangos lygtis. Molekulinė fizika ir termodinamika. Idealiųjų dujų molekulinės kinetinės teorijos pagrindinės lygtys. Idealiųjų dujų molekulinės kinetinės teorijos pagrindinė lygtis. Bet kokios masės m idealiųjų dujų vidinė energija. Termodinamikos dėsniai. Realiosios dujos. Elektrostatinis laukas vakuume. Kulono dėsnis. Elektrinio lauko stipris. Kai lauką vakuume kuria nejudantis taškinis krūvis q. Gauso teorema. Tolygiai įelektrintos begalinės plokštumos kuriamo lauko stipris. Elektrostatinio lauko taško potencialas. Jėgos atliekamas darbas perkeliant krūvį elektrostatiniame lauke. Potencialo ryšys su lauko stipriu. Dielektriko poliarizacijos vektorius (poliarizuotumas). Izotropinių dielektrikų atveju. Nuolatinė elektros srovė. Magnetinis laukas. Elektromagnetinė indukcija. Magnetinis laukas medžiagoje.
    Fizika, špera(10 puslapių)
    2006-02-01
  • Fizika (43)

    Elektros krūvis. Krūvio diskretiškumas (kvantavimas). Krūvio tvermės dėsnis. Krūvių sąveika ir Kulono dėsnis. Taškinio krūvio elektrinis laukas. Elektrostatinių laukų superpozicijos principas. Elektrinis dipolis. Dipolio sukurto elektrinio lauko stiprio skaičiavimas (be išvedimo geometrinė schema). Elektrinio lauko stiprio vektoriaus srautas. Gauso dėsnis. Begalinės tolygiai įelektrintos plokštumos elektrostatinio lauko stiprio apskaičiavimas taikant Gauso dėsnį. Darbas atliekamas perkeliant krūvį elektriniame lauke. Krūvio elektrostatiniame lauke potencinė energija. Elektrostatinio lauko potencialas, potencialų skirtumas. Ekvipotencialinis paviršius. Elektrinio lauko stiprio ir potencialo ryšys. Dielektrikai. Laisvieji ir surištieji krūvininkai. Poliniai ir nepoliniai dielektrikai. Poliarizacijos vektorius. Elektroninė dielektrikų poliarizacija. Polinė molekulė elektriniame lauke. Orientacinė poliarizacija.
    Fizika, špera(6 puslapiai)
    2006-02-07
  • Fizika (44)

    Greitis. Pagreitis. Tangentinis pagreitis. Kreivumo spindulys. Pilnutinis pagreitis. Niutono dėsniai. Inercinės atskaitos sistemos. Judesio kiekis. Kieto kūno slenkamasis judėjimas. Vidinės ir išorinės jėgos. Masių centras ir jo judėjimo dėsnis. Judesio kiekio tvermės dėsnis. Energijos sąvoka. Mechaninis darbas. Kintamos jėgos darbas. Centrinių jėgų laukas. Lauko stiprumas. Potencialios jėgos. Kinetinė energija. Potencinė energija. Mechaninės energijos tvermės dėsnis. Energijos tvermės ir virsmų dėsnis. Smūgis. Sukamasis judėjimas. Kampinis greitis. Kampinis pagreitis. Linijinio greičio ryšys su kampiniu greičiu. Normalinio ir tangentinio pagreičių ryšys su kampiniu greičiu ir pagreičiu. Jėgos momentas. Inercijos momentas. Heigenso ir Šteinerio teorema. Judesio kiekio momentas. Sukamojo judėjimo dinamikos pagrindinis dėsnis. Judesio kiekio momento tvermės dėsnis. Galilėjaus reliatyvumo principas. Galilėjaus transformacijos.
    Fizika, špera(7 puslapiai)
    2006-02-08
  • Fizika (46)

    Ką vadiname atskaitos sistema? Kokias žinote koordinačių sistemas ? Nuodugniai išnagrinėkite Dekarto koordinačių sistemą. Materialusis taškas. Ką vadiname poslinkio vektoriumi? Ar visada vektoriaus modulis lygus keliui? Ką vadiname greičiu, pagreičiu? Kaip nustatomos jų kryptys? Ką charakterizuoja tangentinis, normalinis pagreičiai? Kam lygūs jų moduliai? Kokia atskaitos sistema vadinama inercine? Kaip galima atskirti, kuri atskaitos sistema yra inercinė? Ar atskaitos sistema susieta su Žeme yra inercinė? Ką tvirtina I Niutono dėsnis? Ką vadiname kūno impulsu, jėgos impulsu? Nuodugniai išnagrinėkite II Niutono dėsnį. Paaiškinkite, ką tvirtina trečias Niutono dėsnis. Kokiose atskaitos sistemose impulso tvermės dėsnis galioja? Raskite pastovios masės m kūno judėjimo lygtį, kai veikia F=Kt jėga, čia k – pastovus dydis, t – laikas. Koks skirtumas tarp energijos ir darbo sąvokų. Išveskite kintamosios jėgos formulę. Ką vadiname galia? Kaip išreiškiama galia per jėgą ir greitį? Kokie kūnai turi kinetinės energijos? Išveskite kinetinės jėgos darbo formulę. Potencinė energija. Jos išraiška. Kokį lauką vadiname gravitaciniu? Kokias dydžiais jis yra charakterizuojamas? Mechaninės energijos tvermės dėsnis. Kokios reikalingos sąlygos, kad galiotų mechaninės energijos dėsnis? Kokiomis sąlygomis esant atlikto darbo skaičiavimui vietoj A=∫Fdr galima naudoti formulę A=Fs, čia F – jėga, dr – poslinkis, s – kelias? Kuo skiriasi slenkamasis ir sukamasis judėjimas. Kaip juos atskirti? Kietojo kūno inercijos momentas. Išveskite sukamajam judėjimui kinetinės energijos formulę. Kiek kartų pasikeis besisukančio kūno kinetinė energija, jeigu jo kampinis greitis padidės du kartus. Ką vadiname jėgos momentu? Kaip nustatoma jo kryptis? Kuo jis skiriasi nuo jėgos. Išveskite sukamajam judėjimui dinamikos lygtį. Nuodugniai išnagrinėkite impulso momento tvermės dėsnį. Pateikite pavyzdžių. Ką tvirtina mechaninis reliatyvumo principas? Galilėjaus koordinačių transformacijos. Kokios priežastys lėmė specialios reliatyvumo teorijos sukūrimą? Specialiosios reliatyvumo teorijos postulatai ir Lorenco transformacijos. Kokie įvykiai specialioje reliatyvumo teorijoje yra vienalaikiai? Įrodykite, kad laiko intervalas santykinai nejudančioje ir judančioje atskaitos sistemose yra skirtingas. Kokie dydžiai specialiojoje reliatyvumo teorijoje yra absoliutūs? Kodėl reliatyvumo teorijoje įvedama keturmatės erdvės sąvoka? Užrašykite dinamikos dėsnį specialiajai reliatyvumo teorijai. Sąryšis tarp masės ir energijos? Suformuluokite impulso tvermės dėsnį reliatyvistiniam atvejui. Gaukite reliatyvistinį Wk ir p sąryšį, čia Wk - energija, p - impulsas. Kokie egzistuoja sąryšiai tarp greičio, pagreičio ir kampinių greičio ir pagreičio? Koks dydis vadinamas kūno inercijos momentu? Pateikite pavyzdžių.
    Fizika, špera(10 puslapių)
    2006-02-08
  • Fizika (47)

    Apskaičiuokite darbą, kuris atliekamas perkeliant krūvį taškinio krūvio sudarytame lauke. Elektrinio lauko cirkuliacija elektrostatiniam laukui, sūkuriniam elektriniam laukui. Elektrinio lauko stiprio ir potencialo ryšys. Elektrinė talpa ir Rc grandinėlėje vykstantys įsielektrinimo ir išsielektrinimo procesai. Omo dėsnis. Potencialų skirtumas ir įtampa. Tiesios ir apskritiminės srovės magnetinio lauko skaičiavimas pagal Bio ir Savaro dėsnį. Bio ir Savaro dėsnis. Magnetinio lauko veikimas į rėmelį su srove. Medžiagų magnetinės savybės. Diamagnetizmo ir paragmatizmo prigimtis. Elektromagnetinės indukcijos dėsniai. Sūkurinio elektrinio lauko atsiradimas. Savindukcija. Solenoido induktyvumas. Slinkties srovė. Maksvelo lygtys elektromagnetiniam laukui integralinėje formoje. Medžiagų banginės savybės. De Broilio hipotezė ir jos patvirtinimas. Šiluminio spinduliavimo charakteristikos. Šiluminio spinduliavimo dėsniai. Optinės pirometrijos principai. Šredingerio lygtis vandenilio atomui ir jos sprendimo išdavos. Kvantiniai skaičiai. Molekuliniai spektrai. Atomų magnetinis momentas. Šterno ir Gerlacho tyrimas. Puslaidininkių elektrinis laidumas ir jo priklausomybė nuo temperatūros. Energija, išsiskirianti sunkiems branduoliams ir jungiantis lengviems.
    Fizika, špera(15 puslapių)
    2006-02-23
  • Fizika (48)

    Atskaitos sistema. Slenkamasis judėjimas. Greitis. Pagreitis. Slenkamojo judėjimo lygtys ir grafikai. Kreivaeigis judėjimas ir jo pagreitis. Sukamasis judėjimas ir jo kinematinės lygtys. Inercinės atskaitos sistemos. Sukamojo judėjimo dinamika ir kinematika. Jėgos ir impulso momentai nejudančio taško ir ašies atžvilgiu. Besisukančio kūno kinetinė energija. Mechaninė energija. Kinetinė energija. Potencinė energija. Kintamosios darbo jėgos. Gravitacinių jėgų darbas. Centrinių jėgų laukas. Jėgos ir potencinės energijos ryšys. Kūno judėjimas gravitaciniame lauke. Slėgis nejudančiame skystyje. Archimedo dėsnis. Bernulio lygtis. Tekančio skysčio judesio kiekis ir reakcijos jėga. Skysčio vidinė trintis. Reliatyvumo teorijos postulatai. Vienalaikiškumo reliatyvumas. Reliatyvistinis kūno sutrumpėjimas. Reliatyvistinis laiko tarpo pokytis. Reliatyvistinė greičių sudėtis. Reliatyvistinė dinamika.
    Fizika, špera(6 puslapiai)
    2006-03-27
  • Fizika (49)

    Slenkamojo judėjimo kinematika. Atskaitos sistema. Greitis. Pagreitis. Slenkamojo judėjimo dinamika. Inercinės atskaitos sistemos. Mechaninė energija. Jėgų laukas. Potencialinės jėgos. Kinetinė energija. Potencinė energija. Energijos tvermės dėsnis mechanikoje. Sukamojo judėjimo kinematika ir dinamika. Kampinis greitis ir pagreitis. Ryšys tarp slenkamojo ir sukamojo judėjimo kinematinių dydžių. Mechaninės sistemos jėgos ir judesio kiekio momentai. Inercijos momentas ir Šteinerio teorema. Sukamojo judėjimo dinamikos pagrindinis dėsnis. Judesio kiekio momento tvermės dėsnis. Specialioji reliatyvumo teorija. Specialiosios reliatyvumo teorijos postulatai ir Lorenco transformacijos. Lorenco transformacijos. Vienalaikiškumo reliatyvumas. Judančio kūno ilgis. Reliatyvistinis laiko tarpo pokytis. Greičių transformacija ir sudėtis. Reliatyvistinė energija bei masės ir energijos sąryšis. Harmoniniai svyravimai ir jų charakteristikos. Harmoninių svyravimų dif lygtis. Harmoninių svyravimų greitis ir pagreitis. Harmoninio oscilatoriaus energija. Vienos krypties svyravimų sudėtis. Slopinamieji svyravimai. Priverstiniai svyravimai. Bangų rūšys. Bangų interferencija.
    Fizika, špera(7 puslapiai)
    2006-03-31
  • Fizika (5)

    Mechanika. Svyravimai ir bangos. Dujų ir skysčių mechanika. Elektra. Optika. Atomo branduolio fizika. Reliatyvumo teorija.
    Fizika, špera(12 puslapių)
    2005-06-03
  • Fizika (50)

    Elektros krūvis. Elektros krūvio tvermės dėsnis. Kulono dėsnis. Elektrinis laukas. Elektrinis bipolis ir jo laukas. Darbas, kurį elektrinio lauko jėgos, perkeliant krūvį. Potencialas. Ryšys tarp elektrinio lauko stiprumo ir įtampos. Potencialo gradientas. Laidininkas elektrostatiniam lauke. Dielektrikas elektrostatiniame lauke. Dielektriko poliarizacija. Elektrinė talpa. Kondensatoriai. Nuolatinė elektros srovė. Srovės tankis. Metalų elektroninis laidumas. Metalų elektrinio laidumo priklausomybė nuo temperatūros. Superlaidumas. Kontaktinis potencialų skirtumas. Termoelektriniai reiškiniai. Termoelementai. Savasis puslaidininkių laidumas. Priemaišinis puslaidininkių laidumas. Kietųjų kūnų juostinė teorija. Sandūriniai reiškiniai. Puslaidininkinis diodas. Diodų taikymas. Puslaidininkių laidumo priklausomybė nuo temperatūros. Termistorius. Termoelektriniai reiškiniai puslaidininkiuose. Puslaidininkinis termoelementas. p-n sandūros parametrai. Elektrolitų elektrinis laidumas. Dujų ir plazmos elektrinis laidumas. Srovės magnetinis laukas. Ampero dėsnis. Magnetinė indukcija. Lorenco jėga. Bio, Savaro ir Laplaso dėsnis. Tiesaus laido, apskritiminio laido ir solenoido su srove magnetinis laukas. Dviejų lygiagrečių laidininkų, kuriais teka srovė, sąveika. Elektringų dalelių judėjimas elektriniame ir magnetiniame lauke. Magnetinis srautas. Elektromagnetinė indukcija. Lenco taisyklė. Faradėjaus dėsnis. Pagrindinės elektrodinamikos lygtys. Elektromagnetiniai virpesiai. Puslaidininkių laidumo priklausomybė nuo temperatūros. Termistorius. Elektromagnetinės bangos ir jų sklidimo greitis. Elektromagnetinių bangų dispersija. Elektromagnetinių bangų energija, spinduliavimas, poliarizacija ir moduliacija. Šviesos prigimties teorijos. Elektromagnetinės spinduliuotės skalė. Šviesos atspindžio ir lūžio dėsniai. Šviesos atspindys ir lūžis bangų teorijos požiūriu. Visiškas šviesos atspindys. Šviesos šaltiniai. Šviesos dispersija. Šviesos absorbcija. Spektroskopas ir spektrografas. Šviesos interferencija. Šviesos poliarizacija. Šviesos difrakcija. Fotometriniai šviesos parametrai. Šiluminis spinduliavimas. Šiluminio spinduliavimo dėsniai. Spinduliavimo kvantinis pobūdis. Fotoelektrinis efektas. Einšteino lygtis. Fotoelementai. Šviesos slėgis. Komptono efektas. Kvantinės fizikos elementai. Boro postulatai. Vandenilio atomo spektras. Optiniai kvantiniai generatoriai. Atomo sandara. Branduolio ryšio energija. Radioaktyvaus sklidimo poslinkis dėsnis. Radioaktyviojo skilimo dėsnis. Kosminiai spinduliai. Sunkiųjų branduolių dalijimosi reakcija. Branduolinis reaktorius.
    Fizika, špera(18 puslapių)
    2006-04-04
  • Fizika (52)

    Vandeniliškasis atomas: pagrindinės būsenos. Šalutinis kvantinis skaičius. Magnetinis kvantinis skaičius. Sterno ir Gerlacho bandymai. Paulio draudimo principas. Vandenilio spektras. Franko ir Herco eksperimentas ir išvados. Rentgeno spindulių ištisiniai ir linijiniai spektrai. Atomų sąveikos molekulėje rūšys. Molekulių energetiniai lygiai. Kvantinių šuolių tipai ir lygmenų užpildymas. Kvantinių stiprintuvų ir generatorių veikimo principas. Metalų šiluminė talpa ir fononai. Kvantinės metalų el. laidumo teorijos išvados. Superlaidumas. Kristalai. Atomų energijos lygmenų skilimas susidarant kristalui ir energijos juostos. Metalai, puslaidininkiai ir dielektrikai juostinės teorijos požiūriu. Puslaidininkiai. Puslaidininkiai ir savasis puslaidininkių laidumas. Priemaišinių puslaidininkių laidumas. Atomo branduolio nukleoninis modelis. Branduolio masė, krūvis, spindulys, tankis, sukinys. Branduolio jėgų savybės. Branduolio ryšio energija ir masės defektas. Radioaktyvumas. Skilimas. Radioaktyviųjų elementų poslinkio skilimo dėsnis. Branduolinių reakcijų samprata. Branduolio dalijimosi reakcija ir grandininė reakcija. Atomo branduolių sintezės reakcija. Elementariosios dalelės. Dalelės ir antidalelės. Fundamentalieji sąveikos tipai. Elektronų pasiskirstymas atome. Periodinė elementų sistema. Molekuliniai spektrai. Kaip sudaroma lygmenų užpildymo elektronais apgrąža. Subatominių dalelių klasifikacija. Kvarkų samprata. Pagrindinis kvantinis skaičius. Kvantinių stiprintuvų ir generatorių veikimo principas. Valdomos branduolinės reakcijos.
    Fizika, špera(17 puslapių)
    2006-04-11
  • Fizika (53)

    Elektros krūvis. Gauso teorema dielektrikui (laisvieji ir surištieji krūviai). Elektrostatinis laukas įelektrintame laidininke ir ties jo paviršiumi (ryšys tarp lauko stiprio ir krūvio paviršinio tankio). Įelektrinto laidininko elektrinė talpa (talpos vienetai, kondensatorius, jo talpa). Klasikinės elektroninės metalų laidumo teorijos pagrindai (krūvininkų). Elektros srovės darbas ir galia (vienetai). Termoelektrinė emisija (elektronų išlaisvinimo darbas, soties srovės tankis, Ričardsono ir Dašmano formulė). Nuolatinė laidumo srovė. Srovės stipris ir tankis (būtinos sąlygos laidumo srovei gauti, srovės tankio priklausomybė nuo krūvininkų koncentracijos, vienetai). Omo dėsnis (elektrovara, elektrinė varža, savitoji varža, potencialų skirtumas ir įtampa, jų vienetai). Dujų plazma (svarbiausios plazmos savybės ir taikymai). Nesavaiminis išlydis dujose (dujų jonizacija ir krūvininkų rekombinacija). Savaiminis išlydis dujose. Dujų išlydžio tipai. Magnetinis laukas, svarbiausios magnetinio lauko charakteristikos (magnetinė indukcija, magnetinės indukcijos linijos). Bio ir Savaro dėsnis (šio dėsnio taikymas magnetinei indukcijai apskaičiuoti apskrito kontūro centre, magnetinė konstanta). Pilnutinės srovės dėsnis (magnetinio lauko sukūriškumas. Magnetinis srautas. Gauso teorema magnetiniam laukui (magnetinio lauko sukūriškumas). Magnetinio lauko ir elektros srovės sąveika (Ampero jėga, Ampero dėsnis). Rėmelis, kuriuo teka srovė vienalyčiame magnetiniame lauke (magnetinis momentas, magnetinių jėgų sukimo momentas). Magnetinio lauko energija ir jos tankis. Krūvininkų judėjimas elektromagnetiniame lauke (Lorenco jėga ir jos taikymo pavyzdžiai). Elektromagnetinė indukcija (Faradėjaus dėsnis, Lenco taisyklė indukcijai, elektrovaros judančiame laidininke prigimtis). Saviindukcija (saviindukcijos elektrovara, induktyvumas). Abipusė indukcija (abipusis induktyvumas, elektrovara). Medžiagos įmagnetėjimas. Diamagnetizmo ir paramagnetizmo samprata (santykinė magnetinė skvarba, magnetinis jautris). Feromagnetikai (Kiuri taškas, histerezė, domenai, feritai).
    Fizika, špera(7 puslapiai)
    2006-04-11
  • Fizika (54)

    Vienos krypties svyravimų sudėtis. Stovinčioji banga. Elektromagnetinės bangos energija, jos srauto tankis. Pointingo vektorius. Interferencija plonose plėvelėse. Rentgeno spinduliai. Kvantiniai skaičiai. Šiluminio spinduliavimo svarbiausios sąvokos. Šiluminio spinduliavimo empiriniai dėsniai. Branduolinės reakcijos. Branduolių dalijimosi reakcija. Branduolių sintezės reakcija. Branduoliniai reaktoriai.
    Fizika, špera(6 puslapiai)
    2006-04-13
  • Fizika (55)

    Skersinė banga. Bangavimas. Bangos Ilgis. Bangos greitis. Bangų interferencija. Heigenso principas. Bangų atspindžio dėsnis. Bangų lūžimas. Bangų difrakcija. Svyravimai. Harmoninis svyravimas. Vienos krypties svyravimų sudėtis. Statmenų harmoninių svyravimų sudėtis. Slopinamųjų svyravimų dif. lygtis ir jos sprendimas. Slopinimo dekrementas. Priverstinių svyravimų dif. lygtis ir jos sprendinys. Skersinės ir išilginės bangos. Vienmatės ir sferinės bangos lygtys. Bangos energija. Bangų interferencija. Barometrinė formulė. Bolcmano pasiskirstymas. Laisvės laipsnių sąvoka. Energijos pasiskirstymas pagal laisvės laipsnius. Idealiųjų dujų vidinė energija. Molekulių vidutinis laisvasis kelias. I termodinamikos dėsnis. Dujų plėtimosi darbas. Šiluminė talpa. Molinės šilumos. Adiabatinis procesas. II termodinamikos dėsnis. Grįžtamieji ir negrįžtamieji procesai. Cikliniai procesai. Šiluminės mašinos. Kelvino ir Klanko formulė. Ostvaldo formulė. Entropijoje redukuotasis šilumos kiekis. Optika. Dispersija. Interferencija. Interferencijos taikymas. Difrakcija. Difrakcijos gardelė. Poliarizacija. Harmoninio svyravimo lygtis ir jos sprendinys. Fizinė svyruoklė. Matematinė svyruoklė. Vienos krypties ir vienodo dažnio harmoninių svyravimų sudėtis. Vienos krypties skirtingo dažnio harmoninių svyravimų sudėtis. Priverstinių svyravimų diferencialinė lygtis. Bangų interferencija. Bangų superpozicijos principas. Koherentinės bangos.
    Fizika, špera(7 puslapiai)
    2006-04-13
Puslapyje rodyti po