Šperos.lt > Fizika > Fizikos šperos
Fizikos šperos

(103 darbai)

Fizika (88)Fizikos turinys. Fizikos dėsniai. Fizikinių dydžių vienetai. Slenkamojo judėjimo kinematika. Greitis. Pagreitis. Tangentinis ir normalinis pagreitis. Absoliučiai kieto kūno slenkamasis judėjimas. Slenkamojo judėjimo dinamika. Inercinės atskaitos sistemos. Pirmas Niutono dėsnis - Inercijos dėsnis. Niutono dėsniai. Judesio kiekio arba impulso tvermės dėsnis. Mechaninė energija. Mechaninis darbas. Jėgų laukas. Potencialinės jėgos. Gravitacinių jėgų darbas. Kinetinė energija. Potencinė energija. Energijos tvermės ir virsmų dėsnis mechanikoje. Sukamojo judėjimo kinematika ir dinamika. Ryšys tarp slenkamojo ir sukamojo judėjimo kinematinių dydžių. Mechaninės sistemos jėgos ir judesio kiekio mementas. Inercijos momentas. Šteinerio teorema. Šteinerio teorema. Sukamojo judėjimo pagrindinis dinamikos dėsnis. Judesio kiekio tvermės dėsnis. Besisukančio kūno kinetine energija. Specialioji reliatyvumo teorija. Specialiosios reliatyvumo teorijos postulatai ir Lorenco transformacijos. Vienalytiškumo reliatyvumas. Judančio kūno ilgis. Reliatyvistinis laiko tarpo pokytis. Įvykių intervalas. Greičių transformacija ir sudėtis. Reliatyvistinė dinamika. Reliatyvistinė kinetinė energija. Reliatyvistinė energija bei masės ir energijos sąryšis. Skaityti daugiau
Fizika (9)Franko ir Herco bandymas. Rentgeno spinduliai. Molekulių energetiniai lygiai. Molekuliniai spektrai. Kvantinių šuolių tipai ir lygmenų užpildymas. Atomų sąveikos molekulėje rūšys. Kvantinių stiprintuvų ir generatorių veikimo principas. Pasiskirstymo funkcija. Fazinė erdvė. Bozės ir Einšteino bei Fermio ir Dirako skirstiniai. Kristalai. Atomų energijos lygmenų skilimas susidarant kristalui ir energijos juostos fundamentalieji sąveikos tipai. Elementariosios dalelės. Metalai, puslaidininkiai ir dielektrikai juostinės teorijos požiūriu. Puslaidininkiai. Priemaišinių puslaidininkių laidumas. Radioaktyviosios spinduliuotės ir medžiagos sąveika. Dozimetrija. Puslaidininkiai ir savasis puslaidininkių laidumas. Kvantinės metalų elektros laidumo teorijos išvados. Superlaidumas. Atomo branduolio sandara. Radioaktyviųjų elementų poslinkio dėsnis. Branduolinės jėgos. Atomo branduolių sintezės reakcija. Branduolio ryšio energija ir masės defektas. Branduolinės reakcijos ir tvermės dėsniai. Skaityti daugiau
Fizika (91)Laukas ir medžiaga – dvi pagrindinės materijos formos. Elektrostatinio lauko stipris. Elektrinio lauko stiprumas. Gauso teorema ir jos taikymas. Gauso teoremos taikymas elektrinio lauko stipriui skaičiuoti. Ryšys tarp elektrostatinio lauko stiprio ir potencialo. Taškinių krūvių sistemos. Elektrostatinis dipolio laukas. Elektrinis dipolis. Potencialinis elektrostatinio lauko pobūdis. Elektrostatiniai matavimo prietaisai, elektringųjų dalelių greitintuvai, elektrostatinis fokusavimas. Elektrostatinis matuoklis. Elektringųjų dalelių greitintuvai. Elektrostatinis laukas dielektrikuose. Dialektriko polirizacija. Segnetoelektrikai. Termolektrikai. Fotoelektrikai. Laidininkai elektrostatiniame lauke. Elektrinė talpa. Kondensatoriai. Nuolatinė elektros srovė. Elektrovara. Srovės stipris ir tankis. Laidininko varža. Kirchofo dėsniai. Metalų elektrinio laidumo priklausomybė nuo temperatūros. Medžiagos magnetinės savybės. Medžiagos įmagnetėjimas. Paramagnetikai. Diamagnetikai. Feromagnetizmo prigimtis. Magnetiniai domenai. Feromagnetiko histerezė. Kiuri temperatūra. Feromagnetikų taikymas technikoje. Magnetinės indukcijos srautas ir cirkuliacija. Elektromagnetinė indukcija. Faradėjaus dėsnis. Indukcijos elektrovaros elektroninis mechanizmas. Saviindukcijos reiškinys ir laidininko induktyvumas. Įjungimo ir išjungimo srovė. Magnetinio lauko energija. Elektros variklio veikimo principas. Sūkurinis elektrinis laukas. Maksvelio lygtys. Elektromagnetinės bangos. Pointingo vektorius. Pointingo vektoriumi. Elektromagnetinių bangų skalė. Logoritminis slopinimo dekramentas. Monochromatinė šviesa. Poliarizuota šviesa. Poliarizuotos šviesos gavimas šviesai lūžtant ir atsispindint dviejų dielektrikų riboje bei esant dvejopam šviesos spindulių lūžimui vienaašiuose ir dviašiuose kristaluose. Tampriųjų deformacijų kietuose kūnuose tyrimo poliarizacijos metodai. Kvantinės šviesos savybės. Šiluminis spinduliavimas. Spinduliavimo ir sugėrimo geba. Absoliučiai juodas kūnas, jo spinduliavimo dėsnis. Planko formulė. Komptono efektas. Šviesos slėgis. Optinė pirometrija. Priverstinis svyravimas. Lazeriai. Lazerinio spinduliavimo panaudojimas technikoje. Šterno – Gerlacho bandymas. Elektrono sukinys. Pauli principas. Medžiagų banginės savybės. De Broilio hipotezė. Heizenbergo neapibrėžtumo principas. Kristaliniai kūnai. Energetinių juostų susidarymas. Skaityti daugiau
Fizika (92)Šiluminis spinduliavimas. Kūno spektrinis spinduliavimo tankis. Emisijos, absorbcijos ir atspindžio gebos. Šiluminio spinduliavimo dėsniai. Stefano ir Bolcmano dėsnis. Vyno poslinkio dėsnis. Kvantų hipotezė, Planko formulė ir jos ryšys su kitais spinduliavimo dėsniais. Optinė pirometrija. Optinis pirometras. Šviesos šaltiniai ir jų charakteristikos. Išorinis fotoefektas. Fotono masė. Judesio kiekis. Sklidimo greitis. Komptono reiškinys. Šviesos slėgis. Kvantinės mechanikos elementai. De Broilio hipotezė. De Broilio bangų statistinė prasmė. Klasikinės mechanikos taikymo ribos. Haisenbergo neapibrėžtumo sąryšiai. Banginė funkcija. Šredingerio lygtis. Šredingerio lygtis. Laisvosios dalelės judėjimas. Dalelė potencialo duobėje. Dalelės perėjimas pro potencialinį barjerą. Tunelinis reiškinys. Skaityti daugiau
Fizika (93)Elektromagnetiniai virpesiai ir bangos. Kvazistacionarioji srovė. Laisvieji virpesiai idealiame kontūre. Slopinamieji elektromagnetiniai virpesiai. Priverstiniai elektromagnetiniai virpesiai. Pilnoji Maksvelio lygtis. Antroji Maksvelio integralinė lygtis. Pilnoji Maksvelio lygčių sistema. Elektromagnetinės bangos. Elektromagnetinių bangų spinduliavimas. Banginė optika bendros žinios apie šviesos bangas. Šviesos bangų koherentiškumas ir interferencija. Šviesos interferencija plonose plėvelėse. Optiniai interferometrai (maiklsono). Šviesos difrakcija. Frenelio difrakcija. Fraunhoferio difrakcija. Bangų difrakcija erdvinėje gardelėje. Holografijos principai. Šviesos absorbcija ir sklaida. Šviesos dispersija. Grupinis greitis. Šviesos poliarizacija. Kristalų optikos elementai. Dirbtinė optinė anizotropija ir magnetooptiniai reiškiniai kristaluose bei skysčiuose. Skaityti daugiau
Fizika (94)Vandeniliškasis atomas. Vandenilio pagrindinės būsenos banginė funkcija. Pagrindinis kvantinis skaičius ir jo fizikinė prasmė. Šalutinio kvantinio skaičiaus prasmė. Magnetinio kvantinio skaičiaus fizikinė prasmė. Šterno ir Gerlacho bandymas. Elektrono sukinys. Elektrono sukinio ir sukinio magnetinis kvantiniai skaičiai. Paulio draudimo principas. Elektronų pasiskirstymas atome. Periodinė elementų sistema. Vandenilio atomų spektrinių linijų serijos ir formulės. Franko ir Herco eksperimentas bei išvados. Rentgeno spindulių ištisiniai ir linijiniai spektrai. Mozlio dėsnis. Atomų sąveikos molekulėje rūšys. Molekulės rotacinės energijos lygmenys. Molekulės vibracinės energijos lygmenys. Rotacinių, vibracinių ir elektroninių energijos lygmenų diagrama. Molekulinių spektrų samprata. Kvantinių šuolių tipai. Lygmenų užpildymas. Užpildymo apgrąža. Kaip sudaroma lygmenų užpildymo elektronais apgrąža. Kvantinių generatorių bei stiprintuvų veikimo principai. Fononai. Metalų šiluminė talpa. Metalų elektrinis laidumas. Superlaidumo samprata. Atomų energijos lygmenų skilimas susidarant kristalui. Energijos juostos. Metalai, puslaidininkiai ir dielektrikai juostinės teorijos požiūriu. Puslaidininkiai. Savasis elektrinis laidumas. Priemaišinis elektronų laidumas. Branduolio masė, krūvis, spindulys, tankis, sukinys. Branduolinių jėgų savybės, Branduolinių jėgų aiškinimas. Branduolio ryšio energija. Specifinė ryšio energija. Masės defektas. Radioaktyvusis skilimas, jo dėsnis. Radioaktyviojo skilimo dėsningumai. Branduolinių reakcijų samprata. Reakcijos efektyvusis skerspjūvis. Branduolių dalijimasis. Valdomos branduolinės (dalijimosi) reakcijos. Branduolių sintezės (tarp jų ir termobranduolinės) reakcijos. Jų valdymo problema. Dalelės ir antidalelės. Jų atsiradimas ir anihiliacija. Antimedžiagos samprata ir jos egzistavimo galimybe. Subatominių dalelių skirstymas: fotonai, leiptonai, mezonai, barionai. Kvarkų samprata ir svarbiausios jų charakteristikos. Keturi fundamentaliųjų sąveikų tipai: gravitacinė, silpnoji, elektromagnetinė ir stiprioji. Pagrindinės jų charakteristikos. Skaityti daugiau
Fizika (95)Atomų ir molekulių spektrai. Vandenilio spektras. Franko ir Herco bandymas. Rentgeno spinduliai. Molekulių energetiniai lygiai. Molekuliniai spektrai. Atomų sąveikos molekulėje rūšys. Kvantinių šuolių tipai ir lygmenų užpildymas. Kvantinių stiprintuvų ir generatorių veikimo principas. Kvantinės statistikos ir kietojo kūno fizikos elementai. Kvantinės fizikos samprata. Neišsigimusios ir išsigimusios dujos. Pasiskirstymo funkcija. Fazinė erdvė. Bozės ir Einšteino bei Fermio ir Dirako skirstiniai. Elektroninės dujos. Fermio energija ir lygmuo. Metalų šiluminė talpa ir fononai. Kvantinės metalų el. laidumo teorijos išvados. Superlaidumas. Kristalai. Atomų energijos lygmenų skilimas susidarant kristalui ir energijos juostos. Metalai, puslaidininkiai ir dielektrikai juostinės teorijos požiūriu. Puslaidininkiai. Puslaidininkiai ir savasis puslaidininkių laidumas. Puslaidininkiai, silicis. Priemaišinių puslaidininkių laidumas. Atomo branduolio fizika. Atomo branduolio sandara. Branduolinės jėgos. Branduolio ryšio energija ir masės defektas. Radioaktyvumas. Radioaktyviųjų elementų poslinkio dėsnis. Branduolinės reakcijos ir tvermės dėsniai. Branduolio dalijimosi reakcija ir grandininė reakcija. Atomo branduolių sintezės reakcija. Radioaktyviosios spinduliuotės ir medžiagos sąveika. Dozimetrija. Elementariosios dalelės. Dalelės ir antidalelės. Fundamentalieji sąveikos tipai. Skaityti daugiau
Fizika (97)Pilnoji Maksvelio lygtis. Stinkties srovė, jos tankis. Maksvelio lygčių sistema inetegraliniu pavidalu ir diferencialiniu pavidalu. Pilnutinė srovė. Pirmoji Maksvelio integralinė lygtis. Maksvelio diferencialinė lygtis. Antroji Maksvelio integralinė lygtis. Pilnoji Maksvelio lygčių sistema. Elektromagnetinės bangos. Elektromagnetinės bangos diferencialinė lygtis ir jos sprendinys. Elektromagnetinių bangų skalė. Banginė optika. Bendros žinios apie šviesos bangas. Šviesos bangos. Šviesos atspindžio ir lūžio dėsniai. Visiškas vidaus atspindys. Šviesos difrakcija. Šviesos difrakcijos sąvoka. Heigenso ir Frenelio principas. Frenelio difrakcija. Frenelio zonos. Šviesos absorbcija ir sklaida. Šviesos sklaida. Šviesos dispersija. Šviesos dispersijos sąvoka. Elementari šviesos dispersijos teorija. Šviesos poliarizacija. Šviesos poliarizacijos tipai. Maliu dėsnis. Šviesos atspindžio poliarizacija. Kristalų optikos elementai. Dvejopas šviesos lūžimas. Kero reiškinys. Plokščiųjų bangų difrakcija. Skaityti daugiau
Fizikos istorijaMokslo žinios Egipte ir Babilonijoje. Mokslo požymiai. Aristotelio fizika. Aristotelio gyvenimas ir veikla. Aristotelio sistema ir mokslų išskyrimas. Materija, pirminiai elementai ir visatos sandara. Mokslas apie judėjimą. Archimedo atradimai ir išradimai. Gyvenimas ir veikla. Statika ir hidrostatika. Euklido ir Ptolemajo geometrinė optika. Viduramžių fizika Vakarų Europoje. Mokslo atgimimo pradininkai. Gyvenimas ir kova už naująjį mokslą. Galileo Galilei. Fizikos metodas. Mokslo ypatumai ir raidos sąlygos. Pirmosios mokslų akademijos ir mokslo žurnalai. E. Torricelli'o, B. Pascal'io, R. Boyle'io ir O. Guericke's eksperimentiniai tyrimai. Atmosferos slėgio atradimas. B. Pascal'io darbai iš aerostatikos ir hidrostatikos. O. Guericke's bandymai su išretintu oru ir elektra. R.Boyle dujų būvio dėsnis ir "korpuskulinė filosofija". Ch. Huygens'o ir R. Hooke'o mechanikos bei optikos darbai. R. Hooke. Gyvenimas ir veikla. Visuotinės traukos dėsnis. Klasikinės mechanikos sukūrimas. Franklin'o bandymai ir elektros teorija. Krūvių sąveikos dėsnio nustatymas. Cavendish'o bandymai. Ch. Kulono darbai iš elektros ir magnetizmo. Elektros sroves šaltinio sukūrimas. A. Fresnel'io banginė šviesos teorija. Eterio problema. Bendro energijos tvermės dėsnio atradimas. Energijos tvermės dėsnis ir jo atradėjai. Termodinamikos pagrindai. Ampere elektrodinamika. Faraday'aus gyvenimas ir darbai. Elektromagnetinė indukcija. Lauko sąvoka. Įvairių rūšių elektros tapatumas ir elektromagnetiniai reiškiniai medžiagose. Nuo pirmojo generatoriaus ligi elektros amžiaus. Maxwell'o lygtys. Elektromagnetinių bangų atradimas. Katodinių spindulių tyrimai ir Roentgen'o spindulių atradimas. Radioaktyvumas. Kvanto ir fotono atradimas. XX amžiaus fizikos bruožai. A. Einstein'o gyvenimas ir veikla. Specialioji reliatyvumo teorija. Kvantinės mechanikos sukūrimas. Branduolių sandara ir branduolinė energija. Tikslieji mokslai Vilniaus universitete (1579-1832). Fizika Stepono Batoro universitete (1919-1939). Fizika Vytauto Didžiojo universitete (1920-1940). Skaityti daugiau
GrandinėsVienelemenčių, dvielemenčių, trielemenčių reaktyviųjų dvipolių dažninės charakteristikos. Grandinės funkcijos poliai ir nuliai. Fosterio ir Kauerio kanoninės schemos. Jų impedansų bei admitansų poliai ir nuliai. Keturpolio metodas. Keturpolių klasifikacija. Y parametrai. A parametrai ir jų sąryšis su y parametrais. A parametrų tyrimas 2-jų bandymų metodu. Elementariųjų keturpolių a parametrai. Aktyviųjų keturpolių ekvivalenčios schemos ir jų a parametrai. Keturpolių sujungimo būdai. Pakopinio, lygiagrečiojo ir nuosekliojo junginių analizė. Sudėtiniai keturpoliai. Pakopinis keturpolių junginys. Nuoseklusis keturpolių jungimas. Lygiagretusis keturpolių jungimas. Grandinės funkcijos, išreikštos a parametrais. Charakteringųjų parametrų sistema. Charakteringasis perdavimo matas. Charakteringųjų parametrų prasmė. Pakopinio suderintojo junginio analizė. Suderintų keturpolių pakopinio junginio analizė. Specialieji ryšių ir matavimų technikos keturpoliai. Diferencijatoriai ir integratoriai. Aktyvieji keturpoliai su OS. Specialieji ryšių technikos ir matavimų technikos keturpoliai. Diferenciatoriai ir integratoriai. Aktyvieji keturpoliai su operaciniu stiprintuvu. Pereinamųjų procesų skaičiavimo metodai. Pereinamųjų procesų elektrinėse grandinėse tyrimas. Pereinamųjų procesų skaičiavimas klasikiniu metodu. Komutavimo dėsniai. Pradinės sąlygos. Klasikinio metodo naudojimas pirmos eilės RL ir RC grandinėse, jei įjungiamas nuolatinis ir harmoninis poveikis. RL kontūro analizė. Pereinamieji procesai RC kontūre. Pereinamieji procesai RC grandinėje įjungus harmoninę įtampą. RC grandinės tyrimas esant nenulinėms pradinėms sąlygoms. Diferencijuojančių ir integruojančių RC ir RL grandinių laikinės charakteristikos. Laiko konstantos, jų įtaka charakteristikoms. Diferenciatoriai ir integratoriai. Antros eilės grandinių turimo klasikiniu metodu darbo tvarka. Antros eilės grandinių tyrimo klasikinio metodo darbo tvarka. Charakteringosios lygties sudarymo būdai. Charakteringosios lygties šaknų rūšys. Charakteringosios lygties šaknų įtaka laisvosios reakcijos pobūdžiui. Pereinamųjų procesų pobūdis. Skaityti daugiau
Kompiuterinė fizikaModeliavimas. Modelis. Modelio reikšmė. Modelių rūšys: Objektų modeliai. Modeliavimo etapai. Modeliavimo panaudojimas fizikoje. Dinaminiai modeliai. Dinaminėmis sistemomis. Fazinė erdvė. Pirmos eilės sistemos. I eilės diferencialinės lygties sprendimas Oilerio metodu. Eksperimento duomenų apdorojimas ir analizė. 3-dvimatė ir trimatė grafika. Animacijai gauti turime atlikti šiuos veiksmus. Tradicinės ir el. laboratorijos taikymo ypatumai. El. laboratorijos esybės, procesai, aktoriai ir struktūra. El. laboratorijos kūrimo etapai. E-laboratorijų tipai. Virtuali laboratorija. Nuotolinė laboratorija. Crocodile Technology, Crocodile Physics. Programa Model Builder. Skaityti daugiau
Medžiagų atsparumasApibendrintoji lenkiamo strypo (sijos) deformacija. Įlinkis. Skerspjūvio posūkis. Įlinkių kreivė. Priklausomybė tarp skerspjūvio posūkio ir įlinkio. Priklausomybė tarp sijos kreivio ir įlinkio. Ryšiai tarp įlinkio, skerspjūvio posūkio, lenkimo momento, skersinės jėgos ir apkrovos intensyvumo. Diferencialinė įlinkų kreivės lygtis. Kraštinės sąlygos įlinkių kreivės lygties integravimo konstantoms rasti. Sijos lenkimo potencialinė energija. Skersinės jėgos įtakojama potencinė energija. Kaip nustatoma sijos pilnutinė potencinė energija? Kokie yra būdai sijos poslinkiams skaičiuoti? Moro integralas. Kaip jis taikomas poslinkiams skaičiuoti? Vienetinis lenkimo momentas. Kaip nustatomi vienetiniai lenkimo momentai, kai ieškomas kampinis poslinkis (skerspjūvio posūkis)? Kaip formuojama grafinio - analitinio būdo taisyklė? Diagramų skaidymo taisyklės, kai taikomas grafinis - analitinis būdas. Kaip išreiškiamos sijų standumo sąlygos? Kokia kūno pusiausvyros forma stabili, kokia - nestabili ir neutrali? Nuo ko priklauso deformuojamo elemento pusiausvyros stabilumas? Kritinė apkrova, kritinis įtempis. Klupdymas. Kokie strypo parametrai įeina į Oilerio formulę kritinei jėgai skaičiuoti? Kuriais atvejais galioja ir kodėl ir kuriais atvejais negalioja Oilerio formulė? Strypo liaunumas ir liaunis. Nuo ko priklauso tampraus strypo kritinis įtempis? Įtempių koncentracija, priežastys. Nominalus įtempis. Koncentracijos koeficientas. Medžiagos plastiškumo įtaka įtempių kocentracijai. Kokią įtaką įtempių koncentracijai turi koncentratoriaus skylės, plyšio forma? Medžiagos irimas. Pagrindinė Grifitso irimo teorijos priežastis. Kiek energijos reikia naujam paviršiui sudaryti trapioje medžiagoje? Kiek maždaug jos reikia plastinėje medžiagoje? Trapusis ir kvazi irimas. Sąlyčio įtempimai. Koks įtempių būvis būna ties elementų sąlyčiu? Medžiagos nuovargis, nuovarginis irimas. Įtempimo ciklas. Vidutinio ciklo įtempimas. Įtempimo asimetrijos koeficientas. Konstrukcinio elemento patvarumas, patvarumo riba, jos žymėjimas. Praktinis patvarumo ribos nustatymas. Skaityti daugiau
Medžiagų atsparumas (10)Medžiagų atsparumo mokslo objektas ir uždaviniai. Medžiagų atsparumo skaičiavimo schemos. Konstrukcijų elementai. Apkrovų klasifikavimas. Įrąžos sąvoka. Pjūvio metodo esmė. Įtempiai (pagrindinės sąvokos). Deformacijų ir poslinkių bendrosios sąvokos. Tamprio ir plastiškumo apibūdinimas. Ryšys tarp įtempių ir deformacijų (bendrosios sąvokos). Tangentinės deformacijos. Įrąžos ašinių apkrovų atvejui. Tempimo ir gniuždymo įrąžų. Tempiamo ir gniuždomo strypo skersinio pjūvio įtempiai. Tempiamo ir gniuždomo strypo deformacijos ir poslinkiai. Puasono koeficientas ir strypo standumo modulis. Tempimo ir gniuždymo deformacijos darbas ir potencinė energija. Medžiagų mechaninių savybių charakteristikos ašinių apkrovų atvejui. Gniuždymo diagrama ir jos ypatybės. Medžiagos plastiškumas (tempimo ir gniuždymo diagramų analizė). Medžiagos sukietinimas. Stiprio atsargos koeficientai. Leistinieji įtempiai. Skaityti daugiau
Medžiagų atsparumas (11)Lenkimo pagrindinės sąvokos. Skersinės jėgos ir lenkimo momentai. Lenkimo įrąžos išskirstytos apkrovos atveju. Lenkiamos sijos apkrautos koncentruota jėga bendrieji dėsningumai. Dviatramė sija, apkrauta koncentruota jėga. Lenkiamos sijos normaliniai įtempiai. Lenkiamos sijos neutralusis sluoksnis. Tangentiniai įtempiai lenkiamose sijose. Plastinės medžiagos lenkiamos sijos stiprio skaičiavimas. Trapios medžiagos lenkiamos sijos stiprio skaičiavimas. Lenkiamų strypų poslinkiai. Sijos kreivumo diferencialinė lygtis. Lenkiamų sijų standumo skaičiavimas. Skaityti daugiau
Medžiagų atsparumas (2)Skerspjūvio posūkio ir įlinkio priklausomybė. Sijos kreivio ir įlinkio priklausomybė. Įlinkio, skerspjūvio posūkio, lenkimo momento, skersinės jėgos ir apkrovos intensyvumo ryšiai. Diferencialinė įlinkių kreivės lygtis. Kraštinės sąlygos įlinkių kreivės lygties integravimo konstantoms rasti. Sijos lenkimo potencinė energija. Skersinės jėgos įtakojama potencinė energija. Sijos pilnutinė potencinė energija. Sijos poslinkių skaičiavimo būdai. Moro integralas. Vienetinis lenkimo momentas. Vienetiniai lenkimo momentai. Kampinis poslinkis (skerspjūvio posūkis). Grafinio-analitinio būdo taisyklė. Diagramų skaidymo taisyklės. Sijų standumo sąlygos. Kūno pusiausvyros formos. Deformuojamo elemento pusiausvyros stabilumas. Kritinė apkrova. Kritinė jėga. Kritinis įtempis. Klupdymas. Oilerio formulė kritinei jėgai skaičiuoti. Strypo liaunumas ir liaunis. Tampraus strypo kritinis įtempis. Įtempimų koncentracija. Nominalinis įtempimas. Koncentracijos koeficientas. Medžiagos plastiškumo įtaka įtempimų koncentracijai. Koncentratoriaus skylės plyšio formos įtaka įtempimų koncentracijai. Medžiagos irimas. Pagrindinė Grifitso irimo teorijos prielaida. Kritinis plyšio ilgis. Trapusis ir kvazitrapusis irimas. Sąlyčio įtempiai. Medžiagos nuovargis. Nuovarginis irimas. Įtempimo ciklas. Vidutinis ciklo įtempimas. Įtempimo ciklo asimetrijos koeficientas. Konstrukcinio elemento patvarumas. Patvarumo riba. Skaityti daugiau
Medžiagų atsparumas (5)Stiprumas. Vientisumas. Vidinės jėgos. Deformacija. Proporcingumo dėsnis. Centrinis tempimas arba gniuždymas. Skersinė deformacija. Potencinė ištempto strypo energija. Paprastasis lenkimas. Maksimalūs normaliniai įtempimai. Konstrukcinių elementų skaičiavimo metodai. Skerspjūvio polinis atsparumo momentas. Kirpimo sąlyga. Sukimo stiprumo sąlyga. Skaityti daugiau
Medžiagų inžinerijaMetalų apdirbimas spaudimu. Metalų apdirbimo spaudimu fizikiniai ir mechaniniai pagrindai. Valcavimas. Valcavimo būdai. Velenai, staklynai, papildomi įrenginiai. Traukimas. Presavimas. Laisvasis kalimas. Štampavimas. Formavimas. Detalių gamyba iš metalo miltelių. Miltelinė metalurgija. Miltelių savybių įtaka presavimo procesui. MM presavimo technologija. Presformų skirstymas. Presavimo brokas ir jo padariniai. Sukepinimas. Metalų suvirinimas. Dujinis suvirinimas. Kontaktinis suvirinimas. Taškinis suvirinimas. Reljefinis suvirinimas. Siūlinis suvirinimas. Sandūrinis suvirinimas. Elektrošlakinis suvirinimas. Lazerinis suvirinimas. Difuzinis suvirinimas. Ultragarsinis suvirinimas. Šaltasis suvirinimas. Suvirinant trinties būdu. Smūginis kondensatorinis suvirinimas. Metalų pjovimas, apvirinimas ir metalizavimas. Metalizvimas. Litavimas. Plastmasinių detalių gamybos technologija. Guminių detalių gamybos technologija. Skaityti daugiau
Medžiagų technologijos (2)Suvirinimo procesai. Suvirinimo esmė. Procesų klasifikacija LST EN standarte. Suvirinimo jungtys ir jų elementų paruošimas, standartiniai suvirinimo žymėjimai. Lanko degimo esmė ir jo savybės. Lanko statinė voltamperinė charakteristika: lanko įtampos priklausomybė nuo suvirinimo srovės stiprumo. Lanko šilumos galios apskaičiavimas. Metalurginių procesų suvirinime ypatumai, galimas siūlės metalo užteršimas. Siūlės dezoksidavimas, kitų priemaišų šalinimas ir legiravimo galimybės: nagrinėjame FeO. Suvirinimo lanko maitinimo šaltiniai, jų išorinės charakteristikos. Rankinio suvirinimo glaistytojų elektrodų schema. Glaistų medžiagos ir pagrindiniai elektrodų glaistai. Elektrodų žymėjimas LST EN ir kituose standartuose. Automatinis ir pusiau automatinis suvirinimas po fliusu. Lanko degimo režimo savireguliacija ir priverstinio reguliavimo principas automatiniame suvirinime po fliusu. Fliusai, jų klasifikacija ir panaudojimas. Nelydyti fliusai. Suvirinimas panaudojant dujinę apsauga - esmė, schema ir privalumai. Suvirinimo lydžiuoju elektrodu proceso ir jame naudojamos vielos žymėjimas LST EN standarte. Nelydieji elektrodai. Nelydžiojo volframo pridėtinės vielos žymėjimas. Miltelinė viela. Dujos ir jų mišiniai. Argoninis lankinis suvirinimas. Suvirinimas anglies dioksido aplinkoje. Pagrindinės plazminio medžiagų suvirinimo schemos, jo panaudojimas. Kontaktinio suvirinimo esmė. Kontaktinis taškinis suvirinimas. Reljefinis suvirinimas. Siūlinis suvirinimas. Sandūrinis suvirinimas. Dujinio suvirinimo privalumai ir trūkumai. Dujinio suvirinimo įranga. Pagrindiniai ir kiti slėginio suvirinimo procesai. Juodųjų metalų suvirinimas. Ekvivalentinio angies kiekio skaičiavimas. Anglinio konstrukcinio plieno suvirinimas. Legiruotojo plieno suvirinimas. Ketaus suvirinimas. Vario ir jo lydinių suvirinimas. Aliuminio ir jo lydinių suvirinimas. Plastmasių suvirinimo ypatumai ir pagrindiniai suvirinimo būdai. Medžiagų pjovimo pagrindai. Klasikinio medžiagų pjovimo sąvoka, grafinis šio proceso modelis ir pagrindiniai apibrėžimai. Technologinis procesas ir jo sudėtinės dalys. Užlaida, jos dydžio pagrindimas ir ruošinio parinkimas: užlaida. Racionalus įrankinių medžiagų panaudojimas. Tekinimo galimybės. Tekinimo peilių geometrija. Pjovimo režimo elementai tekinime, jų pasirinkimo ir patikrinimo tvarka. Peilį veikiančios jėgos ir galios pareikalavimas tekinant. Pagrindinio arba mažesnio laiko apskaičiavimas tekinant. Svarbiausių tekinimo darbų technologijos. Pagrindinio proceso fizika. Išsiskyrusio šilumos kiekio apskaičiavimas ir šilumos balanso lygtis pjaunant metalus staklėmis. Aušinimas dirbant pjovimo būdu. Ruošinių apdirbimas gręžimo ir ištekinimo staklėmis. Spiralinio grąžto geometriniai elementai. Gilintuvo ir pleistuvo geometrijos ypatumai: gilintuvai. Pjovimo režimo elementai gręžiant, ištekinant, gilinant ir plečiant. Pagrindinio mašininio laiko apskaičiavimas gręžimui. Gręžimo staklių įtaisai: prispaudimo plokštelė. Drožimas. Drožimo peilių geometrijos ypatumai. Pjovimo elementas drožiant. Frezavimo ir krumplių įpjovimo esmė. Pagrindinių frezų geometriniai elementai: galinė freza. Pjovimo režimo elementai frezavime. Frezavimo staklių įtaisai. Dalijimo galvutės derinimas paprastajam ir diferencialiniam dalijimui. Svarbiausių frezavimo darbu technologijos. Krumplių įpjovimo būdai: kopijavimas. Šlifavimo ir išbaigimo procesai, jų ypatumai. Šlifavimo schemos. Abrazyviniai įrankiai. Pjovimo režimo elementai šlifavime. Paviršių išbaigimo procesai. Skaityti daugiau
Optika (3)Vandeniliškas atomas. Pagrindinės būsenos. Sterno ir Gerlacho bandymai. Paulio draudimo principas. Vandenilio spektras. Franko ir Herco eksperimentas ir išvados. Rentgeno spindulių ištisiniai ir linijiniai spektrai. Atomų sąveikos molekulėje rūšys. Molekulių energetiniai lygiai. Kvantinių šuolių tipai ir lygmenų užpildymas. Kvantinių stiprintuvų ir generatorių veikimo principas. Metalų šiluminė talpa ir fotonai. Kvantinės metalų el. laidumo teorijos išvados. Superlaidumas. Kristalai. Atomų energijos lygmenų skilimas susidarant kristalui ir energijos juostos. Metalai, puslaidininkiai ir dielektrikai juostinės teorijos požiūriu. Puslaidininkiai. Puslaidininkiai ir savasis puslaidininkių laidumas. Priemaišinių puslaidininkių laidumas. Atomo branduolio nukleoninis modelis. Branduolio masė, krūvis, spindulys, tankis, sukinys. Branduolio jėgų savybės. Branduolio ryšio energija ir masės defektas. Radioaktyvumas. Skilimas. Radioaktyviųjų elementų poslinkio skilimo dėsnis. Branduolinių reakcijų samprata. Branduolio dalijimosi reakcija ir grandininė reakcija. Atomo branduolių sintezės reakcija. Elementariosios dalelės. Dalelės ir antidalelės. Fundamentalieji sąveikos tipai. Elektronų pasiskirstymas atome. Periodinė elementų sistema. Molekuliniai spektrai. Kaip sudaroma lygmenų užpildymo elektronais apgrąža. Subatominių dalelių klasifikacija. Kvarkų samprata. Pagrindinis kvantinis skaičius. Kvantinių stiprintuvų ir generatorių veikimo principas. Valdomos branduolinės reakcijos. Skaityti daugiau
Radijo bangos (2)Radijo bangų sklidimo pagrindai. Radijo bangų sklidimo pagrindai. Radijo bangų sklidimo pagrindai. Radijo ryšio energetiniai santykiai. Dažnių spektro valdymas. Radijo dažnių spektras. Radijo ryšio reglamentas. Įrangos sertifikavimas. Moduliacijos būdai. Siuntimo ir priėmimo atskyrimas. Radijo ieška. Pagrindiniai radijo ieškos protokolai. Kamieninis radijo ryšys. Kas yra TETRA. TETRA panaudojimas. TETRA - greitas, patikimas ir saugus ryšys. GSM tinklo įrenginiai. Skaityti daugiau
...