Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Fizika>Fizikos šperos

Fizikos šperos (103 darbai)

Rūšiuoti pagal
  • Fizika (129)

    Sąveikų gamtoje tipai, pagrindiniai jų reiškimosi būdai. Materialaus taško slenkamasis judėjimas (kelias, poslinkis, greitis, pagreitis). Greičių sudėties teorema klasikinėje mechanikos. Slenkamojo judėjimo dinamika (Niutono dėsniai). Impulso tvermes dėsnis. Pailiustruokite jį pavyzdžiais. Sunkio jėga. Svoris. Trinties jėga. Tamprumo jėga. Darbas ir energija (kinetinė, potencinė) Mechaninės energijos tvermės dėsnis. Tvermės dėsnių taikymas. Kietojo kūno sukamojo judėjimo dinamika. Jėgos ir inercijos momentai. Pagrindinis sukamojo judėjimo dinamikos dėsnis. Kūno inercijos momentas ir Šteinerio teorema. Harmoniniai svyravimai. Matematinė ir fizinė svyruoklės. Slopinamieji ir priverstiniai svyravimai bei juos apibūdinantys parametrai. Skersinės ir išilginės bangos. Stovinčioji banga. Bangų interferencija. Garsas. Jo charakteristikos. Ultragarsas ir infragarsas. Idealiosios dujos. Idealiųjų dujų būsenos lygtis. Pagrindinė molekulinės kinetinės teorijos lygtis. Molekulių pasiskirstymas pagal greičius. Kūnų temperatūra. Efektinis molekulių diametras, jų laisvasis lėkis. Procesai nepusiausvyrosiose termodinaminėse sistemose (šilumos perdavimas, difuzija, klampa). Pirmasis termodinamikos dėsnis. Pritaikykite jį įvairiems izoprocesams dujose. Idealiųjų dujų procesai. Antrasis termodinamikos dėsnis. Entropija. Grįžtamieji ir negrįžtamieji procesai gamtoje. Šiluminės mašinos. Realiosios dujos. Molekulių sąveika. Realiųjų dujų lygtis. Jos ir idealiųjų dujų lygties skirtumai. Skysčių savybės. Paviršiaus įtempimas. Drėkinimas.
    Fizika, špera(6 puslapiai)
    2009-10-22
  • Fizika (13)

    Kulono dėsnis. Elektrostatinio lauko stiprumas. Elektrinių laukų grafinis vaizdavimas. Slinkties srautas. Gauso teorema. Elektrostatinio lauko jėgų darbas. Ryšys tarp elektrostatinio lauko stiprumo ir potencialo. Dielektriko molekulių dipolio momentas. Dielektrikų poliarizacija, elektrinis poliarizuotumas. Segneto elektrika ir supratimas apie Piezo elektrikus ir Piro elektrikus. Elektrostatinis laukas įelektrintame laidininke ir ties jo paviršiumi. Nuolat. laidumo srovė. Srovės stipris, jos tankis bei koncentracijos ryšys. Omo dėsnis. Elektrovara (uždarai grandinei). Omo dėsnis nevienalytei grandinės daliai. Elektros srovė dujose, dujų jonizacija ir krūvininkų rekombinacija. Nesavaiminis išlydis dujose. Išlydžio voltamperinė charakteristika ir jos aiškinimas. Savaiminis išlydis dujose. Magnetinis laukas vakuume. Svarbiausios magnetinio lauko charakteristikos; magnetinė indukcija; magnetinės indukcijos linijos. Magnetinio lauko superpozicijos principas. Tiese laidu tekančios srovės magnetinis laukas. Magnetinis srautas. Gauso dėsnis magnetiniam laukui. Krūvininko judėjimas elektromagnetiniame lauke. Lorenco jėga.
    Fizika, špera(8 puslapiai)
    2005-07-03
  • Fizika (131)

    Atomų sąveika moleklulėje. Elementų valentingumas. Rotaciniai, vibraciniai ir elektroniniai energijos lygmenys. Molekuliniai spektrai. Kvantiniai stiprintuvai ir generatoriai. Klasikinė ir kvantinė statistika. Pagrindinės sąvokos. Kvantiniai skirstiniai. Elektroninės dujos. Fermio energija ir lygmuo. Fononai. Metalų šiluminė talpa ir elektrinis laidumas. Superlaidumas. Kristalai. Atomų energijos lygmenų skilimas susidarant kristalui. Energijų juostos. Metalai, puslaidininkiai ir dielektrikai juostinės teorijos požiūriu. Savasis ir priemaišinis puslaidininkiu laidumas. P-n sandūra. Atomo branduolio sandara. Branduolinės jėgos. Ryšio energija. Branduolio modeliai. Radioaktyvumas (skilimo dėsnis, alfa ir beta skilimai). Branduolinės reakcijos (dalijimosi ir sintezės reakcijos). Branduoliniai reaktoriai. Dalelių ir antidalelių samprata. Antimedžiaga. Subatominių dalelių virsmų tvermės dėsniai. Kvarkų samprata. Elementariųjų dalelių klasifikacija.
    Fizika, špera(5 puslapiai)
    2009-12-30
  • Fizika (132)

    Egzamino klausimai ir atsakymai. Vandeniliškasis atomas. Kokias sistemas vadiname vandeniliškosiomis? Vandeniliškojo atomo energija. Koks kvantinis skaičius ją nulemia? Pagrindinės būsenos banginė funkcija. Vandenilio atomas yra W3 energijos lygmenyje (n=3). Kiek skirtingos energijos kvantų jis gali išspinduliuoti, kokio šuolio metu jis išspinduliuos trumpiausio bangos ilgio kvantą? Kvantiniai skaičiai ir jų fizikinė prasmė. Apibūdinkite banginės funkcijos parametrus n, l ir m (ką kvantuoja šie skaičiai?). Kokias vertes gali įgyti orbitinis ir magnetinis kvantiniai skaičiai? Kodėl magnetinis kvantinis skaičius negali būti didesnis už orbitinį? Elektrono sukinys (spinas). Koks V. Šterno ir V. Gerlacho bandymo tikslas ir rezultatas? Sukinio kvantinis skaičius. Sukinio magnetinis kvantinis skaičius. Elektronų pasiskirstymas atome. Kokioms dalelėms galioja Paulio draudimo principas? Suformuluokite jį. Kokiais pagrindiniais principais grindžiamas elektronų pasiskirstymas atome? Kiek elektronų su trimis vienodais kvantiniais skaičiais (n, l ir m) gali būti vienoje kvantinėje sistemoje? Vandenilio atomo spektrai. Paaiškinkite emisijos ir absorbcijos spektrų sąvokas. Kokiame bangų ruože stebimos Laimano, Balmerio ir Pašeno spektro linijų serijos? Užrašykite ir paaiškinkite spektro linijų serijų formulę. Franko ir Herco eksperimentas. Kokiu tikslu Dž. Frankas ir G. Hercas atliko jų vardu pavadintą eksperimentą? Paaiškinkite eksperimento schemą ir gautą voltamperinę charakteristiką. Kokią teoriją patvirtino Franko ir Herco bandymas? Rentgeno spindulių spektrai. Kaip gaunami rentgeno spinduliai? Nuo ko priklauso ištisinio rentgeno spindulių spektro ribinis bangos ilgis? Kaip susidaro linijinis (būdingasis) rentgeno spindulių spektras? Užrašykite ir paaiškinkite Mozlio dėsnį. Atomų sąveikos molekulėje rūšys. Joninė sąveika. Kovalentinė sąveika. Kaip aiškinamas valentinis (kovalentinis) ryšys molekulėse? Molekulių spektrų samprata. Apibūdinkite galimus molekulių judėjimus ir energiją, juos atitinkančius lygmenis. Kaip išsidėstę molekulių rotaciniai, vibraciniai ir elektroniniai energijos lygmenys? Pateikite lygmenų išsidėstymo schemą? Kokiame spektro ruože yra elektroniniai, vibraciniai ir rotaciniai molekuliniai spektrai? Kvantiniai stiprintuvai ir generatoriai. Kvantinių šuolių tipai. Kada galimas šviesos "stiprinimas" medžiagoje? Kas yra lygmenų užpildymo apgrąža ir kaip ji gali būti gaunama? Kaip veikia lazeris? Kristalai. Energijos juostos. Kuo skiriasi amorfinės ir kristalinės medžiagos? Kaip aiškinamas atomų energijos lygmenų skilimas susidarant kristalui? Apibūdinkite valentinę, laidumo ir draustinę juostas. Metalai, puslaidininkiai ir dielektrikai juostinės teorijos požiūriu. Kaip juostų išsidėstymas ir užpildymas elektronais nulemia medžiagų elektrines savybes? Savasis puslaidininkių laidumas. Kaip aiškinamas laisvųjų elektronų ir skylių susidarymas grynajame puslaidininkyje? Ar vienodos skirtingų krūvininkų koncentracijos grynajame puslaidininkyje? Puslaidininkinis rezistorius pastoviai prijungtas prie evj šaltinio. Kada grandine tekės didesnio stiprio srovė - karštą dieną ar vėsią naktį? Kodėl? Priemaišinis puslaidininkių laidumas. Kokias priemaišas galime vadinti donorinėmis ir akceptorinėmis? Kur išsidėstę donoriniai ir akceptoriniai lygmenys (pagal juostinę teoriją)? Kaip aiškinamas elektroninis ir skylinis laidumas? P-n sandūra. P tipo ir n tipo puslaidininkių laidumas. Kas yra pagrindiniai ir kas nepagrindiniai krūvininkai p tipo ir n tipo puslaidininkiuose? P-n sandūros voltamperinė charakteristika. Vidinis fotoefektas puslaidininkiuose. Kaip aiškinamas krūvininkų generacijos procesas puslaidininkiuose? Kodėl apšvietus padidėja puslaidininkio elektrinis laidumas? Fotorezistorius pastoviai prijungtas prie evj šaltinio. Kada grandine tekės didesnio stiprio srovė - dieną ar naktį? Kodėl? Atomo branduolys. Atomo branduolio sudėtis ir branduolio modeliai. Branduolio masė, krūvis, spindulys, tankis, sukinys ir magnetinis momentas. Branduolio ryšio energija. Branduolio masės defektas, ryšio energija ir savitoji ryšio energija. Pavaizduokite ir paaiškinkite savitosios ryšio energijos priklausomybę nuo masės skaičiaus. Radioaktyvusis skilimas: Pagal kokį dėsnį mažėja radioaktyviųjų branduolių kiekis? Kas yra skilimo konstanta, skilimo pusamžis (puskiekio periodas), vidutinė gyvavimo trukmė? Kiek kartų sumažės nesuskilusių radioaktyviojo elemento branduolių skaičius po trijų pusamžių? Dalelių registravimo būdai. Kaip veikia ir kam skirtas Geigerio skaitiklis? Kaip veikia ir ką registruoja Vilsono kamera? Kuo panašios ir kuo skiriasi Vilsono ir burbulinė kameros? Branduolinių dalijimosi reakcija. Kaip remiantis lašeliniu branduolio modeliu aiškinama branduolių, "pagavusių" neutroną, dalijimosi reakcija? Pateikite ir paaiškinkite tipinės branduolių dalijimosi reakcijos pavyzdį. Kaip vyksta grandininė reakcija? Kada grandininė reakcija slopsta, kada plinta (stiprėja)? Branduolių sintezės reakcijos? Kokios yra būtinos sąlygos branduolių sintezei? Sintezės reakcijos energetinis našumas. Sintezės reakcijų valdymo problemos. Dalelės ir antidalelės. Kuo panašios ir kuo skiriasi dalelės ir antidalelės? Jų atsiradimas ir anihiliacija. Antimedžiagos samprata? Ar gali greta viena kitos egzistuoti medžiaga ir antimedžiaga? Keturi fundamentaliųjų sąveikų tipai ir jų charakteristikos. Gravitacinė. Silpnoji. Stiprioji.
    Fizika, špera(12 puslapių)
    2010-02-22
  • Fizika (134)

    Medžiagos elektriniame lauke. Laidininkai. Dielektrikuose. Puslaidininkiuose. Ne-polinės molekulės. Polinės. Dielektriko poliarizacija. Dialektrinė skvarba. Elektrikai. Elektrinis laukas dielektrikuose. Medžiagos magnetiniame lauke. Diamagnetikai. Paramagnetikai. Feromagnetikai. Atomas magnetiniame lauke. Medžiagų įmagnetėjimas, jų magnetinis jautris ir magnetinė skvarba. Elektromagnetiniai virpesiai. Neslopinamieji. Slopinamieji. Kontūro kokybė. Priverstiniai. Generavimo būdai. Reiškiniai, sąlygoti banginių savybių. Kvantiniai reiškiniai. EMB spinduliuotės charakteristikos. EMB interferencija. EMB (šviesos) absorbcija (sugertis). Kūnų šiluminė spinduliuotė. Jos charakteristikos ir dėsniai. Emisijos geba. Absorbcijos geba. Išorinis ir vidnis fotoefektai. Išorinis fotoefektas. Vidinis fotoefektas. Šviesos slėgis kvantinės teorijos sampratoje. Linijiniai spektrai ir jų kilmė. Rentgeno spinduliuotė. Savaiminis ir priverstinis EMB mechanizmai. Branduolys. Branduolinės reakcijos. Branduolinės reakcijos.
    Fizika, špera(8 puslapiai)
    2010-11-04
  • Fizika (135)

    Medžiagos elektriniame ir magnetiniame laukuose. Jų elgsena ir savybės. Dielektriko poliarizacija. Medžiagos magnetiniame lauke. Magnetinis laukas medžiagose. Medžiagų įmagnėjimas. Medžiagų magnetinis jautris ir magnetinė skvarba. Elektromagnetiniai virpesiai (EMV). EMB. Jų savybės. Generavimo būdai. EMB spinduliuotės charakteristikos. EMB interferencija. EMB difrakcija. EMB poliarizacija. EMB dispersija. Normali ir anomali dispersija ir jos samprata. EMB absorbcija (sugertis). Kūnų šiluminė spinduliuotė. Jos charakteristikos ir dėsniai. Išorinis ir vidinis fotoefektai. Jų savybės, atsiradimo sąlygos ir dėsningumai. Šviesos slėgis kvantinės teorijos sampratoje. Rentgeno spinduliuotė. Savaiminis ir priverstinis EMB mechanizmai. De Broilio bangos. Jų kilmė, savybės, naudojimas. Branduolys. Branduolinė energetika. Branduolinės reakcijos. Branduolinės reakcijos.
    Fizika, špera(11 puslapių)
    2010-11-04
  • Fizika (138)

    Fizikos egzamino klausimai 2011. Fizikiniai dydžiai. Fizikinių dydžių matavimas. Matavimų klasifikacija. Matavimų vienetai. Pagrindiniai ir papildomi tarptautinės sistemos (SI) vienetai. Mechaninio judėjimo sąvoka. Dekarto koordinačių sistema. Kelio, poslinkio, greičio ir pagreičio sąvokos. Tiesiaeigis tolyginis ir tiesiaeigis tolygiai kintamas judėjimas. Judėjimas apskritimu. Kampinis greitis ir pagreitis. Dinamikos pagrindai. Jėgos ir jų rūšys bei klasifikacija. Masė ir kūno judesio kiekis. Niutono dėsniai. Kinetinė, potencinė energija. Darbas, galia. skysčiuose ir dujose. Paskalio dėsnis. Atmosferos slėgis. Bernulio lygtis. Tolydumo lygtis. Molekulinė kinetinė teorija ir jos išvados. Brauno judėjimas. Difuzija. Idealiosios dujos ir jų dėsniai. Adiabatinis procesas. Idealiųjų dujų būsenos lygtis. Kristaliniai ir amorfiniai kūnai. Mechaninės savybės. Sistemos vidinė energija. Darbas. Šilumos kiekis. Savitoji šiluma. Šiluminė talpa. Termodinamikos dėsniai. Elektrostatinis laukas vakuume – elektros krūvis. Elektros krūvio tvermės dėsnis. Krūvio tankio sąvoka. Elektrostatinio lauko sąvoka. Elektrinio lauko stipris. Elektrinio lauko vaizdavimas. Taškinio krūvio elektrinis laukas. Elektrostatinių jėgų atliekamas darbas perkeliant krūvį. Krūvio potencinė energija. Elektrostatinio lauko taško potencialas. Potencialų skirtumas. Elektrostatinio lauko stiprio ir potencialo ryšys. Elektrostatinis laukas laidininke. Krūvio pasiskirstymas. Įelektrinto laidininko elektrinė talpa. Kondensatoriai ir jų tipai. Kondensatoriaus elektrinė talpa. Įelektrinto kondensatoriaus energija. Nuolatinė elektros srovė. Srovės stipris. Srovės stiprio tankis. Srovės stiprio tankio ir krūvininkų koncentracijos ryšys. Krūvininkų dreifinis greitis, judrumas. Laidininko savitasis laidumas. Omo dėsnio diferencialine išraiška. Omo dėsnio išraiška vienalyčiam laidininkui pastoviai nuolatinei srovei. Omo dėsnio bendriausia išraiška. Elektrovaros jėga. Omo dėsnis nevienalytei grandinės daliai. Grandinės dalies varža bei įtampa. Omo dėsnio išraišką uždarai grandinei. Elektrine varža, savitoji varža. Savitosios varžos temperatūrinė priklausomybė. Srovės darbas ir galia. Džaulio ir Lenco dėsnis. Elektros srovė dujose ir skysčiuose. Magnetinis laukas vakuume. Magnetinio lauko savybės, pagrindinės charakteristikos. Magnetinė indukcija. Magnetinės indukcijos linijos. Srovės elemento sukurtas magnetinis laukas. Bio ir Savaro dėsnis. Tiesiu laidu tekančios srovės magnetinis laukas. Apskritiminės srovės magnetinis laukas. Magnetinio lauko ir elektros srovės sąveika – Ampero jėga. Ampero dėsnis. Lorenco jėga. Magnetinis laukas medžiagoje. Medžiagos įmagnetėjimas. Santykine magnetinė skvarba. Reiškiniai, vykstantys medžiagose, veikiant jas išoriniu magnetiniu lauku. Paramagnetizmas. Diamagnetizmas.Feromagnetizmo prigimtis. Domenai. Histerezės kilpa. Kiuri temperatūra. Elektromagnetinės indukcijos reiškinys. Elektromagnetinės indukcijos Faradėjaus dėsnis. Elektrovaros jėgos kryptis - Lenco taisyklė. Indukcinės evj kilmė judančiame ir nejudančiame laidininke. Saviindukcijos reiškinys – induktyvumas. Abipusės indukcijos reiškinys. Magnetinio lauko energija. Elektrinių virpesių kontūras. Savieji virpesiai. Tomsono formulė. Slopinamieji elektromagnetiniai virpesiai. Virpesių kontūro slopinimo dekrementas. Kontūro kokybė. Priverstiniai elektromagnetiniai virpesiai. Pilnutinė kontūro varža – impedansas. Rezonansinis dažnis. Elektromagnetinės bangos – pagrindinės savybės. Elektromagnetinės bangos energija. Elektromagnetinių bangų spektras. Pagrindiniai geometrinės optikos dėsniai. Santykinis ir absoliutinis lūžio rodiklis. Visiškas vidaus atspindys. Šviesos banginės savybės. Interferencija. Interferencijos maksimumo ir minimumo sąlygos. Difrakcijos sąvoka. Difrakcinė gardelė. Difrakcija erdvinėje gardelėje ir jos taikymas kristalografijoje. Kvantinės optikos pagrindai. Šiluminis spinduliavimas. Emisijos ir absorbcijos geba. Absoliučiai juodas kūnas. Kirchhofo dėsnis. Energinis šviesis. Stefano ir Bolcmano dėsnis. Vyno poslinkio dėsnis. Planko dėsnis. Energijos kvantas. Išorinis fotoefektas. Einšteino lygtis fotoefektui. Fotonas, fotono energija. Vakuuminiai ir dujiniai fotoelementai. Fotoelektrinis daugintuvas. Kietųjų kūnų juostinė teorija. Kristalo modelis. Atomų energijos lygmenų skilimas susidarant kristalui. Kietųjų kūnų juostinė teorija, energijos juostos. Metalai, puslaidininkiai ir dielektrikai juostinės teorijos požiūriu. Puslaidininkiai. Elektroninis ir skylinis laidumas puslaidininkiuose. Savasis elektrinis laidumas, jo priklausomybė nuo temperatūros. Priemaišinis elektrinis laidumas. n-p sandūra. Sandūros voltamperinė charakteristika. Vidinis fotoefektas puslaidininkiuose – fotolaidumas. Fotorezistorius.
    Fizika, špera(45 puslapiai)
    2011-12-15
  • Fizika (16)

    Šviesos interferencija. Interferencinio vaizdo skaičiavimas. Interferencija atsispindint nuo skaidrios plokštelės. Interferometrai. Interferencijos stebėjimo metodai. Šviesos difrakcija. Frenelio difrakcija. Lygiagrečių spindulių difrakcija plyšyje. Lygiagrečių spindulių sklindančių pro kelis plyšius difrakcija. Difrakcinė gardelė jos dispersija ir skiriamoji geba. Šviesos dispersija. Elipsinė ir apskrita šviesos poliarizacija. Kristalų plokštelių spalvos. Šviesos absorbcija. Bugerio absorbcijos dėsnis. Šviesos dispersijos elektroninės teorijos pagrindai. Fazinis ir grupinis šviesos greičiai. Kūnų emisijos ir absorbcijos geba. Kirchofo dėsnis šiluminiam spinduliavimui. Vyno poslinkio dėsnis. Selektyvusis fotoefektas. Komptono efektas. Atomų fizika. Boro postulatai. Vandenilio atomas ir jo spektras pagal boro teoriją. Franko ir herco bandymas. Rentgeno spinduliai. Charakteringieji rentgeno spektrai. Mozli dėsnis. Rentgeninių spindulių absorbcija. Rentgeninė defektoskopija. Optiniai kvantiniai generatoriai.
    Fizika, špera(22 puslapiai)
    2005-09-18
  • Fizika (18)

    Mechanika. Kūno poslinkis. Tiesiaeigis judėjimas. Tolygiai kintamas judėjimas. Pagreitis. Judėjimo nepriklausomumo dėsnis. Kreivaeigis judėjimas. Periodas. Dažnis. Kampinis greitis. Radianas. Įcentrinis pagreitis. Niutono dėsniai. Deformacija. Jėga. Judėjimo kiekis. Kūno svoris. Nesvarumas. Darbas ir energija. Naudingumo koeficientas. Energijos tvermės dėsnis mechanikoje. Svyravimai ir bangos. Molekulinė fizika. Termodinamikos dėsniai. Elektra. Elektrinis laukas. Elektros srovė. Omo dėsnis. Laidumas. Elektromagnetizmas. Magnetinė skvarba. Kairiosios rankos taisyklė. Lorenco jėga. Elektromagnetinė indukcija. Dešinės rankos taisyklė. Saviindukcijos elektrovara. Kintamoji srovė. Efektinis kintamosios srovės stiprumas. Varža. Virpesiai. Optika. Absoliutinis lūžio rodiklis. Ribinis visiško atspindžio kampas. Šaltinio šviesos stiprumas. Jungtinė apšviestumo formulė. Interferencija. Spektras. Einšteino lygtis. Einšteino dėsniai. Radioaktyvumas. Boro postulatai. Atomo branduolio fizika. Vilsono kamera. Burbuliukų kamera. Masės defektas. Sugertoji radiacijos dozė. Grandininė reakcija. Reliatyvumo teorijos pagrindai. Reliatyvistinis masės ir energijos ryšys.
    Fizika, špera(30 puslapių)
    2005-10-06
  • Fizika (19)

    Ką vadiname atskaitos sistema? Kokias žinote koordinačių sistemas? Kuo jos skiriasi? Dekarto koordinačių sistema? Ką vadiname materialiu tašku? Ką vadiname poslinkio vektoriumi? Ar visada poslinkio vektoriaus modulis lygus keliui? Ką vadiname greičiu pagreičiu? Kaip nustatomos jų kryptys? Kokia yra greičio kryptis trajektorijos atžvilgiu? Greičio modulis. Materialaus taško tiesiaeigio judėjimo pagreitis. Ką charakterizuoja tangentinis ir normalinis pagreičiai? Kam lygūs jų moduliai? Pilnutinis pagreitis. Absoliučiai kieto kūno slenkamasis judėjimas. I Niutono dėsnis. Inercinės atskaitos sistemos. Jėgos sąvoka. Judesio kiekis. II Niutono dėsnis. III Niutono dėsnis. Mechaninės sistemos masių centras ir judėjimo dėsnis. Judesio kiekio tvermės dėsnis. Mechaninis darbas. Kintamos jėgos darbas. Galia. Kinetinė energija. Potencinė energija. Tampriai deformuoto kūno potencinė energija. Energijos virsmų ir tvermės dėsnis. Kampinis greitis. Kampinis pagreitis. Linijinio greičio ryšys su kampiniu pagreičiu. Normaliojo ir tangentinio pagreičių ryšiai su kampiniu greičiu ir pagreičiu. Jėgos momentas nejudančio taško atžvilgiu. Inercijos momentas ašies atžvilgiu. Inercijos momentas. Judesio kiekio momentas nejudančio taško atžvilgiu. Judesio kiekio momentas nejudančios ašies atžvilgiu. Sukamojo judėjimo dinamikos pagrindinis dėsnis. Judesio kiekio momento tvermės dėsnis. Besisukančio kūno kinetinė energija. Galilėjaus transformacijos. Impulso tvermės dėsnis. Koks skirtumas tarp energijos ir darbo savokų. Išveskite kintamosios jėgos formulę. Potencinė energija. Jos išraiška. Gravitacinis laukas. Mechaninis reliatyvumo principas. Kokios priežastys lėmė specialios reliatyvumo teorijos sukūrimą? Specialiosios reliatyvumo teorijos postulatai ir Lorenco transformacijos. Kokie įvykiai specialioje reliatyvumo teorijoje yra vienalaikiai? Kokie dydžiai specialiojoje reliatyvumo teorijoje yra absoliutūs? Kodėl reliatyvumo teorijoje įvedama keturmatės erdvės sąvoka? Sąryšis tarp masės ir energijos. Svyravimai. Mušimai. Banga. Molekulių pasiskirstymas pagal greičio modulius ir energijas.
    Fizika, špera(22 puslapiai)
    2005-10-18
  • Fizika (20)

    Statistinis ir termodinaminis tyrimo metodai. Termodinaminiai parametrai ir būsenos lygtis. Termodinaminiai procesai. Molekulinės kinetinės teorijos pagrindinė lygtis. Molekulės laisvės laipsnių skaičius ir energijos pasiskirstymas. Molekulių pasiskirstymo pagal greičius dėsnis. Barometrinė formulė. Bolcmano pasiskirstymas. Molekulės vidutinis laisvasis kelias. Šilumos kiekis ir sistemos vidinė energija. Darbas, kintant dujų tūriui. Pirmasis termodinamikos dėsnis. 1tmd dėsnio taikymas izoprocesams. Adiabatinis procesas. Grįžtamieji ir negrįžtamieji procesai ir ciklai. Karno ciklo naudingo veikimo koeficientas. Antrasis termodinamikos dėsnis. Entropija.
    Fizika, špera(4 puslapiai)
    2005-10-18
  • Fizika (22)

    Kūnų judėjimo vidutinis ir momentinis greičiai slenkamajame judėjime. Jų ryšiai su kitais kinematiniais dydžiais (poslinkiu, pagreičiu). Kūnų judėjimo vidutinis ir momentinis pagreičiai (normalinis, tangentinis, pilnutinis) ir jų ryšiai su kitais kinematiniais dydžiais. Tangentinio ir kampinio pagreičių sąryšis. Jėgos ir impulso pokyčio sąryšis. Pagrindinė dinamikos lygtis slenkamajam judėjimui. Konservatyviųjų jėgų ir potencinės energijos sąryšis. Pagrindinis sukamojo judėjimo dinamikos dėsnis. Jėgos momento ir impulso momento pokyčio sąryšis. Giroskopo veikimo principas ir giroskopo precesija. Impulso tvermės ir virsmų dėsnis. Kinetinė kietųjų kūnų energija. Mechaninės energijos rūšys ir formos. Specialioji reliatyvumo teorija - Galilėjaus ir Lorenco transformacijos, laiko ir erdvės sąryšiai, intervalas tarp įvykių. Energijos ir masės reliatyvistinis ryšys. Laisvųjų svyravimų diferencialinė lygtis ir jos sprendinys. Fizinė spyruoklė. Slopinamųjų svyravimų diferencialinė lygtis, sprendinys, svyravimų slopinimo charakteristikos. Priverstinius svyravimai. Bangos lygtis. Akustinių bangų intensyvumas. Girdos ir skausmo ribos. Decibelas. Doplerio efektas. MKT molinių šilumų teorija ir jos trūkumai. Pagrindinė MKT lygtis. Difuzija ir klampamolekulinės kinetinės teorijos. Šilumos pernešimas molekulinės kinetinės teorijos požiūriu. Šilumos kiekis. Tipiško šiluminio variklio ir šaldymo įrenginio darbo fizikinės prielaidos. Pirmasis termodinamikos principas izobariniam procesui. Antrasis termodinamikos principas. Entropijos kitimas savaiminiuose procesuose. Entropijos kitimas sistemoje, kurioje vyksta izobarinis procesas. Maksvelo dalelių pasiskirstymo pagal greičius dėsnis. Bolcmano pasiskirstymo dėsnis dalelėms potenciniame lauke. Barometrinė formulė. Šiluminis kūnų plėtimasis. Šiluminiai įtempimai. Realiųjų dujų lygtis. Realiųjų ir idealiųjų dujų skirtumai.
    Fizika, špera(10 puslapių)
    2005-11-19
  • Fizika (23)

    Vandenilio atomas ir jo spektras. Franko ir Herco bandymai. Branduolinė energetika. Franko ir Herco bandymai, Fermi ir Dirako kvantinės statistikos supratimas. Subatominių dalelių klasifikacija. Fotoninės ir fononinės dujos. Absoliučiai juodo kūno emisijos geba. Elektronų kvantinės statistikos pagrindai. Kvarkai. Rentgeno spinduliai. Charakteringieji rentgeno spektrai ir Mozli dėsnis. Rentgeno spindulių absorbcija. Rentgeninė defektoskopija. Kvantiniai skaičiai. Atomo sąveikos molekulių rūšys. Molekulinė spektrų sąvoka. Optiniai kvantiniai generatoriai ir jų veikimo principas. Kieto kūno fizikos elementai. Atomo energijos lygmenų skilimas susidarant kristalams. Energijos zonų susidarymas supaprastintame kristalo modelyje. Fundamentalios sąveikos. Laidininkai, puslaidininkiai ir dielektrikai juostinės teorijos požiūriu. Atomo branduolio sandara. Branduolio modeliai. Branduolinių jėgų savybės ir jų aiškinimas. Branduolio ryšio energija. Specifinio ryšio energija ir masės defektas. Dalelių registravimo būdai (Geigerio skaitiklis, Vilsono kamera, burbulų kamera). Radioaktyvusis suirimas ir jo dėsnis. Dirbtinis radioaktyvumas. Branduolių dalybos reakcijos. Branduolinių reakcijų energija. Elementarios dalelės. Grandininė branduolių reakcija. Branduolių sintezės reakcijos.
    Fizika, špera(8 puslapiai)
    2005-11-21
  • Fizika (24)

    Kulono dėsnis. Dielektriko molekulių dipolio momentas. Elektrostatinio lauko stiprumas. Elektrostatinio lauko jėgų darbas. Elektrinių laukų grafinis vaizdavimas. Gauso teorema. Gauso taikymas. Tolygiai įelektrintos begalinės plokštumos lauko stiprumas. Tolygiai įelektrinto sferinio paviršiaus sukuriamo lauko stiprumas. Elektrostatinė slinktis. Nesavaiminis išlydis dujose. Išlydžio voltamperinė charakteristika. Slinkties srautas. Elektrinio lauko potencialas. Ryšys tarp elektrostatinio lauko stiprumo ir potencialo. Dielektrikų poliarizacija, elektrinis poliarizuotumas. Elektrostatinis laukas dielektrike. Gauso dėsnis dielektrikui. Elektrinė slinktis. Srovės darbas ir galia. Segneto elektrikai ir supratimas apie Piezo ir Piro elektrikus. Nuolatinio laidumo srovė. Srovės stipris, jos tankis bei koncentracijos ryšys. Elektrostatinis laukas įelektrintame laidininke ir ties jo paviršiumi. Omo dėsnis. Elektrovara (uždarai grandinei). Įelektrinto laidininko elektrinė talpa. Elektrinio lauko energijos tankis. Omo dėsnis grandinės daliai. Magnetinio lauko superpozicijos principas. Laidu tekančios srovės magnetinis laukas. Klasikinės elektroninės metalų laidumo teorijos pagrindai. Omo dėsnio diferencialinė išraiška. Elektros srovė dujose. Dujų jonizacija ir krūvininkų rekombinacija. Apskritiminės srovės magnetinis laukas. Savaiminis išlydis dujose. Srovės elemento sukurtas magnetinis laukas. Dujų plazma, savybės. Reikalingos savybės. Reikalingos sąlygos srovės tekėjimui vakuume. Termoelektroninė emisija. Ryčertsono ir Dašmeno formulė. Pilnutinės srovės taikymas. Solenoido magnetinis laukas. Magnetinis srautas. Gauso dėsnis magnetiniam laukui. Magnetinio lauko ir elektros srovės sąvoka. Ampero jėga. Ampero dėsnis. Magnetinis laukas vakuume; Svarbiausia magnetinio lauko charakteristika. Magnetine indukcija. Magnetinės indukcijos linijos. Krūvininko judėjimas elektromagnetiniame lauke. Lorenco jėga. Krūvininko judėjimas magnetiniame lauke. Omo dėsnis nevienalytei grandinės daliai.
    Fizika, špera(11 puslapių)
    2005-11-21
  • Fizika (25)

    Kūnų judėjimo vidutinis ir momentinis greičiai slenkamajame judėjime. Jų ryšiai su kitais kinematiniais dydžiais (poslinkiu, pagreičiu). Kūnų judėjimo vidutinis ir momentinis pagreičiai (normalinis, tangentinis, pilnutinis) ir jų ryšiai su kitais kinematiniais dydžiais. Jėgos ir impulso pokyčio sąryšis. Pagrindinė dinamikos lygtis slenkamajam judėjimui. Pagrindinis sukamojo judėjimo dinamikos dėsnis. Jėgos momento ir impulso momento pokyčio sąryšis. Giroskopo veikimo principas ir giroskopo precesija. Impulso tvermės ir virsmų dėsnis. Galiojimo sąlygos. Kinetinė kietųjų kūnų energija. Mechaninės energijos formos ir rūšys. Specialiąją reliatyvumo teorija: Galilėjaus ir Lorenco transformacijos, laiko ir erdvės sąryšiai, intervalas tarp įvykių. Energijos ir masės reliatyvistinis ryšys. Laisvųjų svyravimų diferencialinė lygtis ir jos sprendinys. Fizinė svyruoklė. Slopinamųjų svyravimų diferencialinė lygtis, sprendinys, svyravimų slopinimo charakteristikos. Bangos lygtis. Akustinių bangų intensyvumas. Girdos ir skausmo ribos. Decibelas. Doplerio efektas. Pagrindinė MKT lygtį. Molekulių laisvės laipsnių skaičiaus. Difuzija ir klampa molekulinės kinetinės teorijos požiūriu. Šilumos pernešimas MKT požiūriu. Šilumos kiekio sąvoka. Karno ciklo metu atlikto darbo skaičiavimas. Tipiško šiluminio variklio ir šaldymo įrenginio darbo fizikinės prielaidos. Pirmasis termodinamikos principas izobariniam procesui. Antrasis termodinamikos principas. Entropijos kitimas savaiminiuose procesuose. Entropijos kitimas sistemoje, kurioje vyksta izobarinis procesas. Maksvelo dalelių pasiskirstymo pagal greičius dėsnis. Bolcmano pasiskirstymo dėsnis dalelėms potenciniame lauke. Barometrinė formulė. Šiluminis kūnų plėtimasis. Šiluminiai įtempimai. Realiųjų dujų lygtis. Realiųjų ir idealiųjų dujų skirtumai.
    Fizika, špera(9 puslapiai)
    2005-11-23
  • Fizika (26)

    Slinkties srovė ir jos magnetinis laukas. Maksvelo teorijos elektromagnetiniam laukui pagrindai. Elektromagnetinės bangos. Interferencija. Interferencija plonose plėvelėse. Kvantinė šiluminio spinduliavimo prigimtis. Pagrindinės charakteristikos. Koherentiniai šaltiniai. Planko hipotezė ir Planko formulė. Stefano – Bolcmano ir Kirchofo dėsniai šiluminiam spinduliavimui. Šviesos difrakcija (poliarizacija). Heigenso ir Frenelio principas. Šiluminio spinduliavimo Vyno dėsniai. Medžiagų banginės savybės. De Broilio hipotezė. Heizenbergo neapibrėžtumo principas. Šredingerio banginė funkcija, ir jos prasmė, potencinė duobė. Vandenilio atomas. Šterno – Gerlacho bandymas. Elektrono sukinys. Pouli principas. Elektrono pasiskirstymas atomo energetiniuose lygmenyse. Supratimas apie molekulės energinius lygmenis. Šviesos sugėrimas, priverstinis ir savaiminis spinduliavimas. Energinių juostų kristalų susidarymas. Medžiagos įmagnetėjimas. Feromagnetikai.
    Fizika, špera(5 puslapiai)
    2005-11-25
  • Fizika (27)

    Magnetinis laukas. Magnetinė indukcija. Srovės rėmelis magnetiniame lauke. Ampero jėga. Lorenco jėga. Lorenco jėgos taikymas. Masių spektrografijai. Holo reiškinys. Magnetinis srautas. Gauso teorema. Magnetinio lauko sukūriškumas. Bio ir Savaro dėsnis. Magnetinio lauko stiprumas. Elektromagnetinės indukcijos reiškinys. Lenco taisyklė. Indukcinės elektrovaros atsiradimo priežastys. Saviindukcija. Saviindukcijos elektrovaros jėga ir kryptis. Abipusinė indukcija. Magnetinio lauko energija. Magnetinis laukas medžiagoje. Įmagnetėjimas. Įmagnetėjimo pobūdis. Paramagnetizmas. Magnetinis laukas magnetike. Magnetinė skvarba. Visuminės srovės dėsnis magnetikui. Feromagnetikai ir jų savybės. Feromagnetiko įmagnetinimas. Elektronų ir atomų magnetiniai momentai. Diamagnetizmas ir paramagnetizmas. Magnetinis laukas magnetike. Pilnutinės srovės dėsnis magnetikui. Feromagnetikai. Koercinio lauko stiprumas. Maksvelio lygčių sistema integralų pavidalu. Elektromagnetinės bangos. Slinkties srovė. Krūvininko judėjimas elektromagnetiniame lauke. Lorenco jėga. Elektromagnetinė indukcija. Pagrindinis elektromagnetinės indukcijos dėsnis. Lenco taisyklė. Indukcinės Evj kilmė. Saviindukcija. Abipusė indukcija. Magnetinio lauko energija. Elektromagnetiniai virpesiai ir bangos. Laisvieji virpesiai idealiajame kontūre. Slopinamieji elektromagnetiniai virpesiai. Priverstiniai elektromagnetiniai virpesiai. Maksvelio teorijos pagrindai. Pirmoji Maksvelio lygtis. Antroji Maksvelio lygtis. Pilnoji Maksvelio lygčių sistema. Elektromagnetinės bangos.
    Fizika, špera(10 puslapių)
    2005-12-03
  • Fizika (28)

    Slinkties srovė. Visuminės srovės tankis. Bio ir Savaro dėsnis. Gauso dėsnis elektrostatiniam laukui. Atspindžio dėsniai. Monochromatinė(vienspalvė) šviesa. Koherentinės bangos. Maikelsono interferometras. Difrakcija. Heigenso – Frenelio principas. Frenelio zonų metodas. Plokščių bangų difrakcija. Rentgeno spindulių difrakcija. Bangų dispersija. Fazinis greitis. Natūrali šviesa. Poliarizacijos laipsnis. Dirbtinė anizotropija. Molekulinė sklaida. Doplerio efektas.
    Fizika, špera(6 puslapiai)
    2005-12-03
  • Fizika (29)

    Kulono dėsnis. Elektrostatinis laukas ir jo stiprumas. Elektrinio lauko stiprio srautas. Gauso teorema. Elektrinio lauko potencialas. Elektrostatinio lauko stipris medžiagose ir laidininkuose. Elektrinė talpa. Bio–Savaro -Laplaso dėsnis. Pilnutinės srovės dėsnis. Solenoido magnetinis laukas. Nuolatinės srovė ir svarbiausi (Omo ir Džiaulio dėsniai). Solenoido magnetinis laukas. Įelektrintų dalelių greitintuvai, ciklatoriai. Magnetinis laukas, indukcija. Magnetinis laukas medžiagoje. Magnetinio lauko energija. Magnetinis srautas. Gauso teorema. Slinkties srovė ir jos magnetinis laukas. Maksvelo teorijos elektromagnetiniam laukui pagrindai. Elektromagnetinės indukcijos dėsniai. Saviindukcija. Elektromagnetinės bangos. Interferencija. Koherentiniai šaltiniai. Interferencija plonose plėvelėse. Stefano – Bolcmano ir Kirchofo dėsniai šiluminiam spinduliavimui. Šviesos difrakcija (poliarizacija). Šiluminio spinduliavimo Vyno dėsniai. Medžiagų banginės savybės. De Broilio hipotezė. Kvantinė šiluminio spinduliavimo prigimtis. Pagrindinės charakteristikos. Heizenbergo neapibrėžtumo principas. Planko hipotezė ir Planko formulė. Šredingerio banginė funkcija, ir jos prasmė, potencinė duobė. Šviesos sugėrimas, priverstinis ir savaiminis spinduliavimas. Supratimas apie molekulės energinius lygmenis. Pouli principas. Elektrono pasiskirstymas atomo energetiniuose lygmenyse. Šterno – Gerlacho bandymas. Elektrono sukinys. Vandenilio atomas. Energinių juostų kristalų susidarymas.
    Fizika, špera(14 puslapių)
    2005-12-09
  • Fizika (3)

    Svyravimų klasifikacija. Harmoninis svyravimas. Vienos krypties svyravimų sudėtis. Statmenų svyravimų sudėtis. Lisažu figūros. Slopinamųjų svyravimų diferencialinė lygtis ir jos sprendinys. Slopinimo dekrementas. Priverstinių svyravimų diferencialinė lygtis ir jos sprendinys, rezonansas. Rezonansas. Skersinės ir išilginės bangos. Vienmatės ir sferinės bangos lygtys. Bangos energija. Bangų interferencija. Stovinčioji banga. Statistinis tyrimo metodas. Termodinaminiai parametrai, būsenos lygtis. Molekulinės kinetinės teorijos pagrindinė lygtis. Molekulių pasiskirstymas pagal greičio modulius ir energijas. Barometrinė formulė. Bolcmano pasiskirstymas. Laisvės laipsnių sąvoka. Energijos pasiskirstymas pagal laisvės laipsnius. Idealiųjų dujų vidinė energija. Molekulių vidutinis laisvasis kelias. Pirmas termodinamikos dėsnis ir jo taikymas. Dujų plėtimosi darbas. Pirmasis termodinamikos dėsnis. Šiluminė talpa. Molinės šilumos. Adiabatinis procesas. Antrasis termodinamikos dėsnis. Grįžtamieji ir negrįžtamieji procesai. Cikliniai procesai. Šiluminės mašinos. Karno ciklas. Idealiosios Karno mašinos naudingumo koeficientas. Antrasis termodinamikos dėsnis. Entropija. Redukuotasis šilumos kiekis. Realiosios dujos. Van der Valso lygtis. Realiųjų dujų vidinė energija.
    Fizika, špera(10 puslapių)
    2005-05-06
Puslapyje rodyti po